– Kaip nutiko, kad likote Portugalijoje?
– Buvau treniruočių stovykloje, o manęs aplankyti atvažiavo šeima – žmona ir abu vaikai. Iš Lietuvos lengvosios atletikos federacijos gavau pasiūlymą, kad galiu rinktis – važiuoti namo ar likti. Nenorėjau rizikuoti savo šeimos sveikata, todėl nusprendėme likti čia ir išbūti šią krizę Portugalijoje.
– Kokias sąlygas turite treniruotis?
– Čia važiuoju jau ketvirtus metus, todėl viskas man čia žinoma, trasos pažįstamos, sąlygos geros, oras daug geresnis nei Lietuvoje. Dabar ir trasos aptuštėję, tai dar geriau bėgti.
– Koks dabar treniruočių pobūdis? Juk ruoštis jau neturite kam?
– Kadangi neįvyko maratonai, sumažinau krūvį, bet nedaug, Normaliai bėgioju, noriu užbaigti šį treniruočių ciklą, kad galėčiau pradėti naują. Sunku planuoti, nes nežinau, kur toliau galėsiu startuoti. Noriu šį mėnesį pasportuoti, o paskui žiūrėsiu, ką daryti.
– Pirmajame šių metų oficialiame starte vasario viduryje Barselonoje net 1 min. 25 sek. pagerinote asmeninį pusmaratonio rekordą.
– Šiemet man pavyko pasiekti gerą rezultatą, po to dar geriau sekėsi, dar sunkesnius darbus treniruotėse nuveikiau, bėgau daug greičiau ir tikėjausi gero rezultato, slapčia pagalvodau ir apie olimpinį normatyvą.
– Ar neapmaudu, kad įgijote tokią gerą sportinę formą ir negalite startuoti varžybose?
– Be abejo. Iš tikrųjų buvo labai sunku, pirmą savaitę – juodai. Morališkai sudėtinga, kai esi geros formos, o negali startuoti. Sunku pradėti treniruotis, išeiti, bėgti. Susitaikiau, tokia situacija pasaulyje, visi kenčia. Tikėkimės rudenį viskas bus gerai ir parodysiu, ką galėjau pavasarį.
– Ignai, kokie turėjo būti jūsų startai pavasarį?
– Turėjau startuoti pasaulio pusės maratono čempionate Lenkijoje (kovo 29 dieną), o po trijų savaičių laukė pagrindinis startas – Vienos maratonas (balandžio 19-ąją). Bėgimas Lenkijoje turėjo būti kaip rimta treniruotė prieš maratoną. Kai ėmė atšaukti vieną renginį po kito, kilo panika, kitų bėgimų paieška, kol galiausiai supratome, kad šiemet niekas pavasarį nestartuos. Truputį nusiraminome, pasvarstėme, susitaikėme, toliau sportuojame, laukiame krizės pabaigos.
– Ar yra motyvacijos treniruotis, kai vienas po kito buvo atšaukti arba nukelti sporto renginiai, įskaitant ir didžiausią šių metų – Tokijo olimpiadą?
– Pradžioje buvo labai sunku, paskui susitaikiau. Čia mano gyvenimas, nebėgti negaliu. Man bėgti labai patinka, todėl motyvacija labai greitai grįžo. Man patinka bėgti greitai. Darau intervalinius ir tempinius bėgimus, nes vien „krosiukai“ būtų neįdomu. Toliau sportuoju, gal ne tokiais krūviais, kaip anksčiau. Čia ir yra didžiausia motyvacija – darau tai, kas man patinka.
– Ar palaikote nuotolinį ryšį su savo auklėtiniais Lietuvoje? Ar vyksta treniruotės?
– Ryšį su visais palaikau, kol neuždraudė bėgioti, visi bėgioja. Mėgėjiškai sportuodami žmonės nori bėgti, tai tos motyvacijos jie suteikia ir man. Mes bendraujame nuotoliniu būdu, tai mūsų klubo grupė, įmetami pratimai, niekas nesustoja.
– Kiek laiko ketinate likti Portugalijoje ir ko imsitės pirmiausia, kai bus atšauktas karantinas?
– Viskas priklausys nuo to, kada Lietuva atvers sienas. Tuo metu nenorėjau maltis su šeima oro uostuose, o dar daug skrydžių buvo ir atšaukta, daug neaiškumų. Oro uostai tapo viruso židiniais, norėjau jų išvengti. Maniau, kad grįšiu balandį, bet tikrai liksime Portugalijoje iki gegužės vidurio. Kol kas neperku bilietų, nes jų ir nėra. Man ir finansiškai viskas... žiūrėsime, kaip bus. Laukiame geresnių laikų.
– Kokiomis nuotaikomis gyvena kiti kolegos maratonininkai?
– Tokiomis pačiomis nuotaikoms sportuoja, kruta, juda. Tikimės geriausio, kad vasarą jau galėsime startuoti, esame pasiilgę varžybų. Į Lietuvą grįžti iš Portugalijos pasirinkęs Remigijus (Kančys) irgi buvo puikios formos. Aišku, džiaugiamės, kad nukėlė olimpiadą, o dėl atrankos dar lauksime žinių.
– Koks tiesiausias ir realiausias kelias Lietuvos maratonininkams į olimpiadą?
– Yra reitingavimas, bet mums, lietuviams, tik įvykdytas normatyvas padės. Pagal reitingą man jokių šansų nėra, reikia siekti normatyvo. Sportuoti, bėgti, stengtis, bėgti dar greičiau, o jei nepavyks dabar, yra dar kita olimpiada. Nesu jaunas, bet sustoti tikrai nesiruošiu.
– Olimpinis maratono normatyvas (2 val. 11 min. 30 sek.) yra toks, kad norint jį pasiekti reikia gerinti ir Lietuvos rekordą. Ar įmanoma jį įvykdyti?
– Prieš pusę metų sakiau, kad olimpinis normatyvas man neįkandamas, bet darbar taip nesakau. Manau, kad viskas įkandama, reikia nemažai sportuoti, įdėti darbo. Šiam laikui buvau pasiryžęs greitai bėgti. Daug kas pasikeitė.
– Karantino metu žmonės pajudėti išbėga į lauką. Koks būtų trumpas patarimas tiems, kurie dar tik pradeda susipažinti su bėgimu?
– Pradėti reikia kuo lėčiau, neskubant, saugant savo sveikatą. Šiuo metu bėgioti po vieną, ramiai, jei sunku – paeiti.