Artėjant Baltijos lygos čempionato finalams, lygos nariai pradėjo kelti klausimus dėl tolimesnės ateities ir bendros veiklos krypties. Latvijos tinklinio federacija buvo pirmoji, kuri kovo mėnesį inicijavo visų Baltijos lygos atstovų susirinkimą, kuriame dalyvavo ir Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) atstovai – prezidentas Darius Čerka ir generalinis sekretorius Andrius Gaidys.
„Baltijos lyga pribrendo permainoms. Po 12 metų dalyvavimo lygoje federacijų atstovai iškėlė klausimą, kas apskritai yra Baltijos lyga ir kokią mes ją norime matyti ateityje, – su situacija supažindino LTF prezidentas Darius Čerka.
– Iki šios dienos lygoje nebuvo paprasčiausios administravimo struktūros – nei pagrindinio ofiso, nei konkrečių atsakingų asmenų, kurie koordinuotų lygos veiklą. Viskas, ką Baltijos lyga yra padariusi per savo gyvavimo metus, yra federacijų atstovų, kažkada savarankiškai pasiskirsčiusių vaidmenimis ir atliekančių tam tikrus administracinius darbus, dėka, tačiau jau pradedama suprasti, kad siekiant būti efektyviai dirbančia, stipria ir patrauklia rėmėjams ir klubams organizacija, tokio darbo nepakanka – reikia siekti tapti efektyvesne, patrauklesne, aiškiau valdoma, su aiškia atskaitomybe, o kiekviena šalis turi turėti koordinuojantį asmenį“.
„Mums šis susitikimas parodė, kad Lietuvos dalyvavimas Baltijos lygoje yra reikšmingas – į Lietuvos tinklinio federaciją ir komandas žiūrima kaip į neatsiejamą Baltijos lygos dalį, o tai mums reiškia pirmąjį postūmį glaudesnio bendradarbiavimo link. Kalbama ir apie tai, kaip padėti mažesnius finansinius išteklius turinčioms šalims sudominti rėmėjus, – priduria susitikime dalyvavęs LTF generalinis sekretorius Andrius Gaidys.
– Baltijos lygos narių federacijų atstovams svarbu, kad lyga ne tik būtų struktūriškai sutvarkyta, bet kad joje dalyvautų kuo daugiau komandų iš visų Baltijos šalių. Lietuvos klubai labai laukiami lygoje, o tai reikštų ir sportininkų meistriškumo augimo skatinimą. Mes jau seniai kalbame apie tai, kad Lietuvos klubai turi kelti sau aukštesnius tikslus ir ambicijas, kad jiems reikia mėginti išlįsti iš savo komforto zonos ir savo jėgas bandyti varžantis aukštesniame lygmenyje. Tam tikslui tinklinio sporto klubai turi sustiprėti tiek finansine, tiek sporto vadybos ir administravimo prasme“.
Šiuo metu Baltijos vyrų čempionate Lietuvai atstovauja tik dvi komandos, o norima, kad nuo kiekvienos šalies kiekvienoje grupėje (tiek moterų, tiek vyrų) atstovautų ne mažiau kaip keturios ekipos.
„Sportinio meistriškumo skatinimo klausimas tampa vis aktualesnis ir dažniau skambantis ne tik Baltijos lygoje. Neseniai vykusiame EEVZA šalių susitikime, kuriame dalyvavo ir Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos atstovai, buvo aptariama daug su tuo susijusių klausimų, kurie palies ne tik salės, bet ir paplūdimio tinklininkus“, – aiškino D. Čerka.
Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB) keičia paplūdimio tinklinio turnyrų reitingavimo principus, kurie bus taikomi ir Europos tinklinio konfederacijos (CEV) turnyrams.
Turnyrams bus suteikiamos tarsi reitingo žvaigždės. Be to, FIVB ir CEV sudarys bendrą turnyrų kalendorių. CEV ir FIVB nebeteiks tokio tiesioginio finansavimo turnyrų organizatoriams (federacijoms) kaip buvo iki šiol – organizatoriai bus skatinami ir patys turės uždirbti reikiamas lėšas iš suteiktos galimybės organizuoti renginį. Ši žinia nėra palanki tokioms šalims kaip Lietuva ar Latvija, kuriose yra sunku rasti privačius rėmėjus tokiems turnyrams.
Kita naujiena – sumažinti FIVB reitingo taškai EEVZA turnyrų dalyviams, tačiau zoninėms asociacijoms planuojama leisti organizuoti keletą turnyrų po CEV vėliava, kurie būtų reitinguojami kaip FIVB viena žvaigždė ir juose FIVB reitingo taškai žaidėjams būtų šiek tiek didesni. Tokią sistemą planuojama įvesti nuo 2018 m. Šiais metais CEV, siekdama priimti ateities iššūkius ir geriau suprasti, kaip ši sistema veiks, savo kalendoriuje numatys keletą tokių pilotinių turnyrų.
Lietuvos tinklinio federacija ėmėsi iniciatyvos ir sutiko organizuoti tokio tipo pilotinį moterų turnyrą Vilniuje šiais metais. Kol kas turnyro organizavimo detalės ir datos yra derinamos. Numatoma, kad prizinis tokio turnyro fondas bus 4000 Eur.
Kita vertus, tendencija regioniniuose turnyruose gauti FIVB taškų yra palanki Lietuvai. Šiais metais Lietuvos tinklinio federacijos Vykdomasis komitetas nusprendė pabandyti Lietuvos tinklinio čempionato organizavimo paslaugas pirkti iš privačių organizatorių.
Nepriklausomai nuo to, kaip seksis panašus bendradarbiavimas, bus siekiama, kad Lietuvos čempionatas atitiktų minimalius CEV reikalavimus Tai suteiktų galimybę žaidėjams gauti FIVB reitinginius taškus, čempionatas taptų patrauklesnis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio komandoms.
„Artėjančios permainos nėra veltui. Skirtingų šalių atstovai laukdami kitos Olimpiados brėžia sau gana ambicingus tikslus ir visi šie pokyčiai skatina požiūrį, kad šaliai neturėtų būti svarbu, ar jų sportininkai žaidžia salės ar paplūdimio tinklinį – norėdami populiarinti savo sporto šaką, šalys turi atrasti stipriausius savo šalies tinklininkus, būk tai salės, ar paplūdimio, ar tinklinis ant sniego.
Žiūrovams yra įdomus gražus žaidimas, o tai reiškia, kad šalims reikia auginti ir stiprius žaidėjus. Visi nori auginti būsimus olimpinius čempionus ir krypstama link suvokimo, kad jeigu tu negali patekti į Olimpines žaidynes žaisdamas salės tinklinį, žaisk paplūdimio tinklinį, jei negali papulti paplūdimio tinklinyje, žaisk sniego tinklinį – būk čempionas tinklinyje. Vadinasi, kitos šalys pradeda po truputį mažinti atskirtį tarp skirtinų tinklinio krypčių. Netgi pradedami žengti žingsniai ir siekiama, kad tinklinis ant sniego taptų olimpine sporto šaka, – savo įžvalgomis dalinosi D. Čerka.
– Lietuvai siekiant tapti žinomai tarptautinėje tinklinio bendruomenėje, mes turėsime labiau koncentruotis į tuos dalykus, kuriuose būsime stipriausi. Todėl ateinantys pokyčiai mums yra iššūkis, mąstant ir kuriant Federacijos ateities strategiją – tad mūsų laukia tikrai užimti, įdomūs ir kupini iššūkių metai“.