I. Adomavičiūtė už draudžiamosios medžiagos higenamino vartojimą diskvalifikuota dvejiems metams. Aptiktas higenamino kiekis dvigubai viršijo normą, kuriai esant laboratorijos privalo pranešti apie teigiamą dopingo kontrolės testą. Higenaminas – natūrali stimuliuojanti medžiaga, kuri randama arba stimuliuojančiuose papilduose, arba papilduose, skirtuose mesti svorį.
Irkluotojos diskvalifikacijos laikotarpis pradėtas skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 15 dienos, kai po teigiamo dopingo testo buvo pradėtas laikinas nušalinimas. Šis sprendimas panaikino visus irkluotojos varžybų rezultatus nuo mėginio paėmimo. Be to, I. Adomavičiūtė neteko teisės startuoti vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse. Irkluotojos diskvalifikacija baigsis 2022 m. rugsėjo 15 d.
„Tarptautinis sporto arbitražo teismas bylą nagrinėjo iš naujo. Teismas gali priimti sprendimą palikti jau skirtas sankcijas, gali jas sumažinti ir gali panaikinti sportininkui skirtas nuobaudas. Sporto arbitražo teismui galima teikti naujus įrodymus, ne tik tuos, kurie buvo pateikti anksčiau iki diskvalifikacijos skyrimo. Sportininkė tuo pasinaudojo ir sporto arbitražui teikė naujas versijas, kaip higenaminas galėjo patekti į jos organizmą, – teigia Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė. – Lietuvos antidopingo agentūra geranoriškai bendradarbiavo su sportininke ir jos atstovais, kaip ir komisijoje Lietuvoje nagrinėjant jos bylą. Agentūra sutiko, kad byla teisme būtų nagrinėjama rašytine tvarka. Taip yra ženkliai sumažinamos išlaidos apeliaciją pateikusiems sportininkams. Dėl šių priežasčių sutikome ir su tuo, kad bylą nagrinėtų tik vienas arbitras.“
Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisija sprendimą dėl sankcijų taikymo priėmė remdamasi Pasauliniu antidopingo kodeksu, Antidopingo taisyklėmis ir CAS praktika. Sportininkė nenurodė šaltinio, kaip draudžiamoji medžiaga pateko į jos organizmą, nors Agentūra kiek galėjo, tiek sportininkei padėjo aiškinantis, iš kur ir kaip higenaminas galėjo patekti į irkluotojos organizmą.
„Pareiga nurodyti šaltinį tenka sportininkui. Nei pagal Pasaulinį antidopingo kodeksą, nei pagal Tarptautinio sporto arbitražo teismo praktiką daugumos sportininkų pasakymas „nežinau kaip medžiaga pateko į organizmą“, nėra laikomas pateisinamu argumentu.
Tik tokiu atveju, jeigu sportininkas įrodo, kad medžiaga pateko iš maisto ar papildų, tuomet sprendžiama, kiek tai buvo sportininko aplaidumas ir jo kaltė. Nuo šių aplinkybių gali kisti diskvalifikacijos trukmė, bet ne pats diskvalifikacijos faktas“, – teigia R. Banytė.“