Iš tikrųjų A. Gudžių disko metimo sektoriaus soste pakeitusiam D. Stahliui reikėtų kabinti dar vieną medalį. Dar vieną – už pademonstruotas sprinterio savybes, kurios atrodo neįprastai tokio kūno sudėjimo žmogui.
Išpūstais raumenimis kaip JAV disko metikas Samas Mattisas jis negali pasigirti – dvimetrinis 155 kg svorio švedas veikiau panašus į drūtą ūkininką.
Po paskutinio metimo tas „ūkininkas“ privertė šėlti toli gražu ne pilną stadioną iš pasitenkinimo, kai pasileido džiaugsmo šuoliais. Po kiek laiko, D. Stahlis šį pasirodymą surengė dar kartą, kai apsigaubė nacionaline vėliava ir sprintavo laviruodamas tarp takelyje sustatytų barjerų.
Tokius ar panašius šou anksčiau po pergalių mėgdavo rengti vokietis Robertas Hartingas, nevengdavęs prieš fotografų objektyvus išlieti emocijas perplėšdamas nacionalinius marškinėlius pusiau.
Šio sezono lyderio etiketę D. Stahlis prisilipino, kai diską nusviedė 71,86 m ir tapo ketvirtuoju pagal geriausią rezultatą disko metimo istorijoje. Tiesa, Dohoje vykusioje įtemptoje finalo kovoje išsvajotam auksui iškovoti jam prireikė mažiau – 67,59 m.
D. Stahlis tapo pirmuoju švedų lengvaatlečiu, iškovojusiu pasaulio čempiono titulą nuo trišuolininko Christiano Olssono prieš 16 metų.
„Tai istorinė pergalė Švedijai. Esu išties labai laimingas, kad laimėjau pirmąjį aukso medalį savo šaliai. Dėl to kovojau daugelį metų. Dabar man tiesiog trūksta žodžių“, – dalijosi įspūdžiais D. Stahlis.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tais ankstesniais metais D. Stahliui planus triumfuoti po pergalės vertė atidėti A. Gudžius.
Vaclovo Kidyko auklėtinis prieš dvejus metus Londone nušvilpė švedui auksą iš panosės, kai numetė diską 2 cm toliau, o pernai Berlyne pakartojo tą patį, tik skirtumas buvo didesnis – 23 cm.
D. Stahliui šįkart dėkoti tenka arba trečiam kartui, kuris nemeluoja, arba A. Gudžiui, kuriam šis sezonas nesusiklostė taip, kaip norėjo. Dėl kojos operacijos, nelaimės šeimoje, erkės „padovanotos“ Laimo ligos Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės lyderis buvo savo paties šešėlis Dohoj ir, finale numetęs 61,55 m liko dvyliktas.
„Žinoma pasveikinau D. Stahlį, tokia prievolė. Tikėjausi tokio pirmojo trejetuko. Viskas įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Pagaliau laimėjo ir švedas“, – pastebėjo titulo, bet ne ryžto atsigriebti netekęs A. Gudžius.
Nepaisant laimėto aukso medalio D. Stahlis sulaukė savo trenerio pastabų, kad jo metimo technika Kataro sostinėje buvo išties prasta.
„Turiu sutikti su juo, nes mano tikslas buvo daryti viską, kad laimėčiau aukso medalį, – juokėsi naujasis pasaulio čempionas. – Mano tikslas yra ir gerai praleisti laiką, pakeliauti aplink pasaulį ir tęsti savo darbą. Noriu likti sveikas ir dar pasilinksminti su tais vyrukais sektoriuje.“
Anot jo, švedai kaip austrai ir jamaikiečiai neturi gilių tradicijų disko metimo sektoriuje: „Todėl turime turėti daug tikėjimo savo jėgomis. Tikrai tuo labai didžiuojuosi.“
Atrodo, ilgai ilsėtis ar atsipalaiduoti nesirengia ir naujasis pasaulio čempionas. „Pora savaičių atsikvėpsiu ir toliau sunkiai dirbsiu. Iki Tokijo olimpiados liko vos 10 mėnesių.“
66,94 m finale įrankį nusviedęs Fedrikas Dacresas iškovojo Jamaikai pirmąjį šios rungties medalį istorijoje. Jis sulaukė pastabos, kad dabar, kai laimėjo sidabro medalį, jamaikiečiai veikiausiai norės tapti ne tik sprinteriais.
„Per paskutinius metus jamaikiečiai mėgino daugelį rungčių ir sporto šakų. Tai mūsų šalyje jau nėra taip keista, kaip anksčiau“, – šyptelėjo jis.
Panašiai jautėsi ir planetos pirmenybių bronzą laimėjęs Lukas Weisshaidingeris (66,82 m), tapęs pirmuoju savo šalies lengvaatlečiu ant „Doha 2019“ prizininkų pakylos.
Jis negailėjo komplimentų savo varžovams: „Didžiuojuosi, kad esu pirmasis, laimėjęs čia medalį Austrijai. O su šiais vyrukais (Stahliu ir Dacresu – DELFI) tikrai smagu varžytis. Jie visuomet sukuria smagią atmosferą.“
Pasaulio disko metimo čempionai:
| Metai | Vieta | Atletas | Šalis |
|---|---|---|---|
| 1983 | Helsinkis | Imrichas Bugaras | Čekoslovakija |
| 1987 | Roma | Jurgenas Schultas | VDR |
| 1991 | Tokijas | Larsas Riedelis | Vokietija |
| 1993 | Štutgartas | Larsas Riedelis | Vokietija |
| 1995 | Geteborgas | Larsas Riedelis | Vokietija |
| 1997 | Atėnai | Larsas Riedelis | Vokietija |
| 1999 | Sevilija | Anthony Washingtonas | JAV |
| 2001 | Edmontonas | Larsas Riedelis | Vokietija |
| 2003 | Sen Deni | Virgilijus Alekna | Lietuva |
| 2005 | Helsinkis | Virgilijus Alekna | Lietuva |
| 2007 | Osaka | Gerdas Kanteris | Estija |
| 2009 | Berlynas | Robertas Hartingas | Vokietija |
| 2011 | Degu | Robertas Hartingas | Vokietija |
| 2013 | Maskva | Robertas Hartingas | Vokietija |
| 2015 | Pekinas | Piotras Malachowskis | Lenkija |
| 2017 | Londonas | Andrius Gudžius | Lietuva |
| 2019 | Doha | Danielis Stahlis | Švedija |
Pasaulio lengvosios atletikos čempionato tvarkaraštis (lietuvių startai):
Spalio 1 d. (antradienis)
16.50 val. vyrų šuolių į aukštį kvalifikacija (Adrijus Glebauskas)
Spalio 3 d. (ketvirtadienis)
16.40 val. moterų trišuolio kvalifikacija (Diana Zagainova ir Dovilė Kilty)
Spalio 4 d. (penktadienis)
20.15 val. vyrų šuolių į aukštį finalas (Adrijus Glebauskas, jei pateks)
23.30 val. vyrų 20 km sportinis ėjimas (Marius Žiūkas)
Spalio 5 d. (šeštadienis)
16.30 val. arba 18.00 val. vyrų ieties metimo kvalifikacija (Edis Matusevičius)
20.35 val. moterų trišuolio finalas (Diana Zagainova ir Dovilė Kilty, jei pateks)
Spalio 6 d. (sekmadienis)
19.55 val. vyrų ieties metimo finalas (Edis Matusevičius, jei pateks)