Su bene geriausiai žinoma Lietuvos karatė atstove kalbėjome apie jos naująsias pareigas, ofisą-viduramžių pilį, pabaigtą sportinę karjerą, naujai atrandamą imtynių pasaulį, pokyčius dėl pandemijos ir gyvenimą Šveicarijoje.
Tarptautinės imtynių federacijos marketingo ir komunikacijų departamente nuo praėjusių metų kovo dirbanti R. Pivoriūnaitė pasakojo, kad suderinusi žinias apie dvikovones sporto šakas ir marketingą, sporto administravimą, jaučiasi „savose rogėse“.
„Šveicarijoje baigiau antrąjį magistrą sporto administravimo srityje. Man pasisekė, kaip tik buvo laisva pozicija imtynių federacijoje, srityje, kuri yra mano, mane domina. Gavau darbą sporto šakoje, kuri man yra artima, – kalbėjo ji. – Marketingo ir komunikacijų departamente dirbu su rėmėjais, užsiimu komunikacija, socialiniais tinklais, marketinginiais dalykais. Daug atsakomybių, bet man ir tinka, ir patinka, ką darau. Jaučiuosi absoliučiai savose rogėse“.
Anot pasaulio 3 vietos, šešiskart Europos ir daugkartinės Lietuvos karatė kiokušin čempionės, jai tenka pavažinėti ir po imtynių varžybas, o sukaupta patirtis padeda, nes varžybose ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
„Viskas, kas šalia kilimo, visa atmosfera, labai panaši dvikovinėse sporto šakose. Todėl čia jaučiuosi gerai. Man nereikia žinoti visų imtynių niuansų, bet pagrindus reikia turėti. Pradžioje reikėjo kiek pasimokyti, – tęsė laidos „Sportinė forma“ viešnia, prisiminusi, kad be anglų kalbos, tenka kalbėti palaužyti liežuvį ir rusų kalba.
Lozanoje įsikūrę daug tarptautinių federacijų būstinių, tačiau Tarptautinė imtynių federacija mėgaujasi išskirtine vieta truputį tolėliau – pilaitėje su vaizdu į ežerą, kalnus. „Čia galime ir dirbti, ir medituoti“, – juokėsi R. Pivoriūnaitė.
Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai ir atėjus stipriems pokyčiams lengva nebuvo. „Visiems buvo stresas. Pasikeitė darbo specifika – dirbome iš namų. Buvo kitų daug pokyčių – dėl nukeltos Tokijo olimpiados teko pertvarkyti tvarkaraštį, reikėjo perdėlioti daug dalykų. Mes galime prisitaikyti, bet sunkiausia – sportininkams. Juk olimpiniame cikle atsirado penkti metai, o kur dar apribojimai, karantinas – atsirado daug psichologinių niuansų. Nebuvo malonios situacijos, bet sprendimai buvo priimti kaip ir kitur“, – prisiminė ji.
Anot pašnekovės, šveicarai padarė daug testų karantino pradžioje, bet į situaciją griežtai nežiūrėjo – kaukės buvo, bet nebuvo tuščių gatvių, draudimų išeiti ir panašiai, žmonės nebuvo įsitempę.
„Apskritai Tarptautinėje imtynių federacijoje labai teigiamai buvau priimta. Stipriau nei kitais pasidžiaugia, kad esu iš Lietuvos. Tačiau Lozana – tarptautinis miestas. Ten daug ofisų, kompanijų, federacijų, daug užsieniečių, tai viskas taip įprasta. Klausimas „Iš kur tu esi“, tai kaip klausimas „Kaip tau sekasi“, – pasakojo Rita, pasidžiaugusi, kad Lietuvos vardas federacijos būstinės koridoriuose teigiamai nuskambėjo ir pandemijos metu. – Lietuviai vieni pirmųjų pradėjo treniruotis po karantino – tai galėjome parodyti, buvo išsiųstas pranešimas spaudai, nuskambėjo gražiai, tas saugus grįžimas ant kilimo. Mindaugas Ežerskis buvo išrinktas į sportininkų komisiją – ir dėl to man buvo smagu. Visi gerai atsiliepia apie Lietuvą ir Mindaugą“.
Paklausta, kiek dar likę karatė jos gyvenimo, R. Pivoriūnaitė atsiduso: „Giliai širdyje visą gyvenimą liksiu. Yra daug draugų ir pažįstamų, palaikau ryšį su federacijos vadovais. Man įdomu, kaip jiems sekasi ir atvirkščiai. Aišku, karatė nesportavau ilgai. Norisi pailsėti, daug laiko tame praleista. Visą laiką bijojau tos aktyvios karjeros baigimo, tiek istorijų girdėjau, pasitaiko depresijos, bet man nieko tokio neatsitiko. Daug yra, ką galima daryti – bėgioju, sporto salėje mankštinuosi, palaikau fizinę formą. Tai nėra baisu, kad kitur save realizuoju – nepabėgau nuo sporto, kas man labai padėjo. Esu sporto pasaulyje, man tai patinka ir tinka“.
Į Lietuvą tik sušvelninus karantiną grįžusi Rita paviešėjo gimtinėje kelias savaites ir vėl išvyko į Šveicariją.
„Visiems sunku nuspėti, kaip bus su antra ar trečia koronaviruso bangomis. Tačiau procesai negali nutrūkti, sporto pasaulyje visi toliau planuoja. Olimpinės žaidynės yra numeris vienas – kitiems metams visi ruošiasi 100 proc. Visi skiria didžiausią dėmesį sportininkams, nes jie šiemet jaučiasi kitaip nei paprastai. Nepavydžiu jiems, bet palinkėčiau stiprybės ir tikslo siekimo. Planai keičiasi, bet kad tikslai nepasikeistų ir būtų patys aukščiausi“, – linkėjo „Delfi TV“ laidoje „Sportinė forma“ kalbėjosi R. Pivoriūnaitė.
Daugiau pokalbio su buvusia Europos kiokušin karatė čempione – laidos vaizdo įraše.