Pastatas jau ruošiamas naujakuriams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengti NSA brėžiniai Vyriausybės darbotvarkę turėtų pasiekti artimiausiu metu.
Ministrų kabinetui uždegus žalią šviesą, bus įsteigta nauja biudžetinė įstaiga, pavaldi ŠMSM ir įgyvendinsianti pastarosios formuojamą sporto politiką.
NSA perims dabar per skirtingas institucijas išblaškytą aukšto meistriškumo sporto programų, fizinio aktyvumo projektų ir sporto infrastruktūros vystymo administravimą. Remiantis preliminariais paskaičiavimais, iš viso naujoji agentūra turėtų paskirstyti apie 60 mln. eurų per metus.
NSA numatyta steigti penkis skyrius ir iš viso 34 etatus, iš kurių daugiau nei pusę turės užimti valstybės tarnautojai. ŠMSM skaičiavimu, įstaigos išlaikymas per metus atsieis apie 1,7 mln. eurų.
Agentūra įsikurs Turto banko valdomose ir šiuo metu remontuojamose patalpose sostinės Goštauto gatvėje, šalia Geležinio Vilko tilto.
Tiesa, greta vingiuojančioje Neryje turės nutekėti dar nemažai vandens, kol visi NSA rezervuoti kabinetai sulauks naujakurių.
Direktoriui – „pakankamai patrauklus“ atlygis
ŠMSM viceministras Linas Obcarskas neslepia, jog surasti daugiau nei tris dešimtis kvalifikuotų valstybės tarnautojų ir samdomų darbuotojų, turinčių patirties ir kompetencijos sporto srityje, bus nelengva.
„Keli tarnautojai turėtų pereiti iš ministerijos, gal norės prisijungti ir kas nors iš Švietimo mainų paramos fondo darbuotojų, kurie dirbo su fizinio aktyvumo projektais. Lauksime žmonių iš nevyriausybinių sporto organizacijų, turinčių patirties, kvalifikacijos, galų gale ir autoritetą sporto visuomenėje. Norime suburti stiprią profesionalų komandą.
Bet šiemet visų etatų tikrai nespėsime užpildyti. Svarbiausia laiku paleisti fizinio aktyvumo programas, federacijų finansavimą, surasti agentūros direktorių ir padalinių vadovus“, – Delfi kalbėjo L. Obcarskas.
Veiklą NSA turėtų pradėti liepos 1 d., o surengti konkursą agentūros direktoriaus pareigoms užimti ŠMSM yra numačiusi gegužę.
Kadangi įstaigos vadovas bus karjeros valstybės tarnautojas, konkursą organizuos Valstybės tarnybos departamentas. Anot L. Obcarsko, NSA direktoriaus uždarbis atskaičius mokesčius sieks 2-3 tūkst. eurų – priklausomai nuo įvairių priemokų ir priedų.
„Manau, kad tai – pakankamai patrauklus atlygis. Kitaip niekas neis“, – sakė viceministras.
Jis tikisi, kad konkurse dalyvaus „šeši ar septyni stiprūs pretendentai“.
Tuo metu šalies sporto kuluaruose jau kone pusmetį linksniuojamas ir pagrindinis favoritas, kurio paskutinis karjeros posūkis dar labiau pakurstė gandus.
„Inventorizuoja“ sistemą
Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas nuo praėjusio vasario dirba ŠMSM sporto grupėje vadybos konsultantu.
Įvairių Delfi šaltinių teigimu, M. Špokas pridėjo ranką ir prie NSA struktūros ruošimo.
Tiesa, pats 46-erių kaunietis Delfi teigė turintis platesnį darbo barą.
Anot jo, ministrė Jurgita Šiugždinienė dar dirbant LKF kvietusi padėti įvertinti esamą šalies sporto sistemos būklę.
„Padedu inventorizuoti sistemą ir žiūrėti, kaip ją būtų galima pagerinti remiantis pasauline praktika. Ją ir analizuoju, taip pat neįgaliųjų integracijos klausimus, visą nacionalinę sporto struktūrą apimant savivaldybes, sporto gimnazijas, sporto centrus, paramos sportui skatinimą.
Pagrindiniai tikslai yra masiškumo ir meistriškumo auginimas, tam ir turėtų dirbti visos programos, vystoma infrastruktūra – tik ne chaotiškai, o sistemiškai. Per tą trumpą laiką teko nemažai pasėdėti prie darbo stalo, jau turiu susidaręs vaizdą apie tai, ką šiandien turime. Naujoji agentūra – tik viena iš sudedamųjų dalių, galima sakyti, sistemos smaigalys“, – aiškino M. Špokas.
Sektinu pavyzdžiu jis įvardina 1997 metais Jungtinėje Karalystėje įkurtą „UK Sport“ agentūrą.
„Tai yra labai didelė sistema, į kurią integruoti tiek olimpinis bei paralimpinis komitetai, tiek visos federacijos, kuria siekiama olimpinių ir paralimpinių medalių, efektyvesnės talentų atrankos, sportininkams reikiamų sąlygų užtikrinimo ir tarptautinių renginių pritraukimo.
Kiek girdžiu iš sporto bendruomenės, panaši struktūra tikrai reikalinga ir mums, nors tai nereiškia, jog vieną sėkmingą darinį galima tiesiog nukopijuoti ir pritaikyti kitoje aplinkoje – visur yra savų niuansų. Bet dabar ministerijoje yra vos keli žmonės, kurie iš esmės atlieka vien statistinį darbą ir neturi galimybių daryti kokią nors įtaką rezultatams“, – samprotavo M. Špokas.
Dalyvavo skandalą sukėlusiame konkurse
LKF generalinio sekretoriaus pareigas M. Špokas ėjo nuo 2013-ųjų iki praėjusio rugsėjo. Prieš tai jis analogišką postą užėmė Lietuvos plaukimo federacijoje.
Sporto organizacijų valdymo ir administravimo magistro studijas Liono universitete (Prancūzija) baigęs sporto funkcionierius jaunystėje pats buvo plaukikas ir dalyvavo 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse.
2011 metais jis taip pat dirbo Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdančiuoju direktoriumi, o šiuo metu vis dar priklauso Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio („FIBA Europe“) valdybai.
Įdomu, jog prieš 12 metų M. Špokas jau pretendavo į postą, analogišką NSA direktoriaus pareigoms.
2010-aisiais jis kartu su trimis konkurentais dalyvavo tuomečio Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovo konkurse, kurį temdė politinis atspalvis.
Mat būsimo nugalėtojo pavardė viešojoje erdvėje nuskambėjo dar prieš konkursą – KKSD generaliniu direktoriumi tapo valdančiajai daugumai priklausiusios Liberalų ir centro sąjungos atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis.
Abejones dėl užkulisinių susitarimų tuomet sustiprino faktas, jog prieš paskelbiant konkursą buvo pakeistas KKSD generalinio direktoriaus pareigybės aprašymas, o konkurso sąlygose nebeliko reikalavimo turėti darbo sporto srityje patirties.
Dabar gandai palankūs jau M. Špokui, bet L. Obcarskas ragina jais nesivadovauti.
„Tikrai nežinau, iš kur tos kalbos, kartais iš jų galima tik linksmai pasijuokti. Manau, pagal savo kompetenciją Mindaugas būtų deramas kandidatas, bet Lietuvoje tikrai turėtų atsirasti dar kokie šeši ar septyni stiprūs pretendentai. Tikiuosi rimto konkurso, o apie favoritus ar autsaiderius dabar spekuliuoti nėra jokios prasmės.
Kalbant apie M. Špoką, jis konsultuoja ministeriją daugeliu klausimų, įskaitant ir agentūros kūrimą. Mindaugas yra sporto visuomenėje žinomas ir kompetentingas specialistas, pataria mums dėl aukšto meistriškumo sporto modelio tobulinimo, taip pat kitomis temomis“, – dėstė viceministras.
Tuo metu pats M. Špokas, paklaustas, ar yra nusiteikęs bandyti laimę konkurse antrą kartą, tiesaus atsakymo nedavė.
„Dar neturiu nuomonės šiuo klausimu, jis tiesiog per ankstyvas. Bus viešas konkursas, visi galės dalyvauti. Aš dabar dirbu ministerijoje, o nauja įstaiga dar net neįkurta“, – pažymėjo pašnekovas, kuris šiuo metu vienintelis iš dešimties ŠMSM sporto grupę sudarančių specialistų samdomas pagal darbo sutartį.
Šmėkštelėjo ir LTOK rinkimuose
Steigti sporto politiką įgyvendinančią vyriausybinę agentūrą ryžtasi dėl mažėjančio šalies olimpiečių skaičiaus ir nuviliančio pasirodymo praėjusių metų Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo tokią funkciją atliko KKSD, tačiau valstybinėje pavaldumo hierarchijoje ne kartą stumdytą departamentą 2019-aisiais likvidavo „valstiečiai“, vadovavę praėjusios kadencijos valdantiesiems.
Prieš tai kone dešimtmetį KKSD konkuravo su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), nepasidalindami atsakomybėmis, įsipareigojimais ir įtaka šalies sporto federacijoms.
Nors LTOK savo neformalų varžovą pergyveno, pernai taip pat turėjo susitaikyti su skaudžiu praradimu. Seimui pakeitus loterijų rinką reguliuojančius įstatymus, LTOK nuo ateinančios liepos neteks maždaug 8 mln. eurų siekusios dukterinės bendrovės „Olifėja“ paramos, kasmet sudarydavusios apie du trečdalius pajamų.
Atitinkamai padidinus loterijų mokesčio tarifą, į šalies biudžetą surinkti pinigai sportui – federacijoms ar tiesiogiai atletams – bus nukreipiami per NSA.
Beje, 2020 metais per LTOK rinkimus, kuriuose prezidentės postą išlaikė Daina Gudzinevičiūtė, M. Špokas priklausė pirštinę mėginusio mesti Emilio Vaitkaičio komandai. Buvusio plaukiko pergalės atveju, M. Špokas turėjo tapti LTOK generaliniu sekretoriumi.
