34-erių J. Vanagaitės kelionę į Paryžių prasidėjo dar pirmadienį, o baigėsi ankstyvą penktadienio rytą. Su žirgu Nababu moteris kelionę pradėjo iš Vilniaus ir 2000 kilometrų atstumą įveikė per keturias dienas.
Važiuoti tekdavo naktimis, kad žirgas išvengtų didelio karščio. Dienomis Nababas ilsėdavosi pakelės žirgynuose.
„Ilga, varginanti kelionė. Ne viskas pagal planą įvyko. Turėjome atvykti ketvirtadienį, bet per vėlai bandėme užsisakyti gardą ir jo negavę nusprendėme Vokietijoje likti dar nakčiai. Pajudėjome vidurnaktį ir šeštą ryto pasiekėme tikslą. Vairavome dviese, vis keitėmės.
Atvykus, valandą truko žirgo patikra, kol viską išsikrovėme, paruošėme gardą, gavome akreditacijas – praėjo geros keturios valandos. Ėjau vaikyti žirgo dar“, – Delfi pasakojo J. Vanagaitė, galiausiai pasiekusi olimpinį kaimelį penktadienio popietę.
Nors pati jautėsi pavargusi, J. Vanagaitė džiaugėsi, kad žirgas po kelionės buvo kupinas energijos.
„Jis šokinėjo ir atrodė visai nepavargęs. Aš vos kojas velku, o jis nepavargęs. Džiugu, kad su juo viskas gerai.
Spėjau pamatyti, kad čia – labai aukštas lygis. Gardai puikūs. Organizacija atrodo tikrai gerai. Apie olimpinį miestelį dar sunku kažką sakyti, nes ką tik atvykau, bet man tai pirmos žaidynės ir viskas vau. Žmonės nerealiai draugiški, bet kol kas tik kas penktas kalba angliškai, kiti prancūziškai“, – juokėsi moteris.
Kitokį kelią nei J. Vanagaitė į Paryžių išgyveno trijulių krepšinio rinktinė, kovas pradėsianti liepos 30 d. maču su olimpiniais čempionais latviais. 3x3 krepšinio mūšiai Paryžiuje vyks ikoninėje vietoje – Eliziejaus laukuose.
Į Prancūzijos sostinę komanda atskrido ketvirtadienį vakare. Oro uoste sportininkus pasitiko savanoriai – čia buvo sutvarkytos akreditacijos ir netrukus sėsta į autobusus, kurie turi specialiai jiems skirtas eismo juostas, kad žaidynių dalyviai išvengtų kamščių. Tiesa, į pastaruosius J. Vanagaitė vis tik pakliuvo.
Krepšininkams pasisekė labiau ir jie greitai atsidūrė olimpiniame kaimelyje, kuris žaidynių metu talpins beveik 15 tūkstančių atletų. Kaimelis – visada viena labiausiai apkalbamų temų žaidynių metu.
53 hektarų ploto kaimelis išsidėstęs Senos upės pakrantėje, po žaidynių jis priims nuolatinius gyventojus – kai kurie bus naujakuriai, kai kurie jų sugrįš, nes buvo priversti ieškoti naujų laikinų namų, kol vyko pasiruošimas žaidynėms. Patys prancūzai olimpinį kaimelį vadina ateities miestu mieste.
Lietuviai apgyvendinti viename name, pažymėtu 13 numeriu.
„Nuo pagrindinių kaimelio vartų iki mūsų apartamentų reikia eiti apie 15 minučių. Bet gali nemokamai naudotis dviračiais, yra elektromobiliai. Gavome didelį, penkių kambarių butą trečiame aukšte, kuriame apsigyveno visa mūsų delegacija“, – pasakojo D. Novickas.
Šią sudaro aštuoni atstovai – D. Novickas, keturi krepšininkai, kineziterapeutas, fizinio rengimo treneris ir komandos vadovas.
Gyvenimas čia – gana paprastas. Kambariuose – tik kelios spintelės ir iš kartono pagamintos lovos.
„Patogios. Kietos, bet patogu. Man patinka, krepšininkams taip pat“, – nesiskundė D. Novickas.
„Gal todėl, kad esu pavargusi, bet lova visai traukia mane. Nėra bloga“, – juokėsi ir J. Vanagaitė.
3x3 rinktinės treneris D. Novickas neturėjo priekabių ir dėl maisto, nors štai britai išsikvietė savo šefą – pirmosiomis kaimelio atidarymo dienomis imta skųstis dėl maisto trūkumo, ypač kiaušinių ir vištienos, taip pat kalbėta dėl kokybės – kai kurie atletai skundėsi, kad gauna pusžalę mėsą.
„Šalia mūsų namo yra mažesnė valgykla, į kurią einame pusryčiauti ir pietauti. Toliau yra didesnė valgykla, kur keliaujame vakarieniauti. Girdėjau įvairių atsiliepimų, bet mes neišlepę – yra makaronų, ryžių, mėsos, daržovių ir mums užtenka. Yra penkios virtuvės – tarp jų graikų, prancūzų, Azijos, pasaulio. Visko yra – saldumynų, jūros gėrybių. Gal maistas ne toks skanus, nes į jį nededa druskos – bet turbūt taip daro specialiai, kad kiekvienas pagal save įsidėtų“, – pasakojo D. Novickas.
Pirmąsias akimirkas olimpinėje šventėje krepšininkams pagadino tik uodai – lietuvių namas yra prie pat Senos upės pakrantės, tad čia netrūksta uodų.
„Jų daug priskrido, reikės susidėti tinklelį. Pirmą naktį visi prastokai miegojome, bet ne tik dėl uodų – daug įspūdžių. Jų net per daug buvo – norisi viską pamatyti“, – džiaugėsi olimpinis debiutantas.
Olimpiniame kaimelyje galima ne tik pavalgyti, sportuoti, bet ir nusidažyti nagus, užsirašyti į prancūziško batono gaminimo pamoką, pasimelsti – čia yra erdvės visų tikėjimų atstovams, taip pat atsipalaiduoti pirtyje ar specialioje zonoje, kurioje nėra nė vieno ekrano, tik masažinės kėdės.
