Pirmadienį į Lietuvą A. Palšytė grįžo nutrynusi visus ją kamavusio liūdesio pėdsakus.
Lietuvė šeštadienį finalą pradėjo nuo žemiausio aukščio. 180, 185, 189, 192, 194 ir 196 cm ji įveikė pirmais bandymais. Ties pastaruoju aukščiu įstrigo rimčiausia A. Palšytės varžovė – Rio de Žaneiro olimpinė čempionė iš Ispanijos Ruth Beitia. 37-erių veteranė tenkinosi 194 cm ir sidabro apdovanojimu, o bronzą netikėtai iškovojo 19-metė ukrainietė Julija Levčenka (194 cm). Finale dalyvavo aštuonios sportininkės.
Iš kovos iškritus visoms konkurentėms, A. Palšytė galėjo pasimėgauti čempioniška privilegija. Tatjanos Krasauskienės auklėtinė nusprendė šturmuoti Lietuvos rekordą. Ir antru bandymu jai pavyko: A. Palšytė perskriejo 201 cm aukštyje esančią kartelę. Ankstesnį nacionalinį uždarų patalpų rekordą – 200 cm – A. Palšytė buvo užfiksavusi sausio pabaigoje Vilniuje.
DELFI paklausta, kas lėmė tokį stiprų proveržį, lengvaatletė neslėpė šiam sezonui besiruošusi kitaip nei anksčiau.
„Po olimpiados buvau labai nusivylusi, apėmė gili depresija. Man reikėjo laiko, kad atsigaučiau, sugrįžčiau į savo kelią. Buvo labai daug diskutuojama su trenere, sporto mokslininkais, psichologais. Keitėme tam tikrus treniruočių elementus, kardinaliai pakeičiau savo įsibėgėjimą. Dažniausiai sportininkai nesiryžta tokiems pokyčiams, bet poolimpiniai metai yra būtent tie, kuomet galima eksperimentuoti. Turėjau šiek tiek baimės dėl pakeitimų, bet, kaip matome, naujovės pasiteisino“, – sakė A. Palšytė.
Likus mėnesiui iki kelionės į Belgradą, sportininkė per treniruotę imitavo varžybas. Tuomet jai talkino psichologė Aistė Žemaitytė.
Tokią „inscenizaciją“ A. Palšytė prieš tai buvo bandžiusi tik kartą, kuomet 2015 metais rengėsi Europos čempionatui.
Lengvaatletė neabejoja, kad tai jai padėjo susikaupti šuoliams Belgrade, nors buvo ir trikdančių faktorių.
„Danga buvo labai įnoringa. Dar ir dabar tam tikras kūno vietas ir raumenis stipriai skauda, – prisipažino Europos čempionė. – Vis dėlto geriau net negalėjau tikėtis: ir auksas, ir rekordas. Geriausią savo šuolį atlikau ten, kur reikėjo, ir tada, kai reikėjo. Fantastika. Net ir tas vienas centimetras, kuriuo kilstelėjau savo rezultatą, man yra nežmoniškas pasiekimas, reikalaujantis begalės pastangų ir darbo.“
Kaip teigė pati, keliaudama į Serbiją apie medalį ji svajojo tyliai, tad dabar nenori garsiai kalbėti ir apie priešakyje laukiančius dar svarbesnius startus.
Rugpjūtį pasaulio pirmenybės vyks Londone (Didžioji Britanija), 2020 metais lauks viešnagė olimpiniame Tokijuje, bet A. Palšytė kol kas sau konkrečių uždavinių nekelia. Tiesa, ji užsiminė apie pasaulio rekordą – uždarose patalpose jis nuo 2006 metų priklauso švedei Kajsai Bergqvist (208 cm).
„Be abejo, žinau, koks pasaulio rekordas. Bet nenoriu sau brėžti kažkokių ribų. Manau, kad jei tai darai, niekada tų ribų nepasieki“, – svarstė A. Palšytė.
Vienintelė pasaulyje šiame sezone 2 metrų aukštį pažabojusi šuolininkė Belgrade kvalifikacinėse varžybose įveikė 190 cm ir su dar trimis konkurentėmis pasidalino ketvirtą vietą.
A. Palšytė Europos uždarų patalpų čempionatuose dalyvavo trečią kartą. 2011 metais ji užėmė 19 vietą, o prieš dvejus metus liko per žingsnį nuo medalio – ketvirta. Tokią pačią poziciją lietuvė užėmė pernai pasaulio uždarų patalpų pasaulio čempionate.
Dviejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusios vilnietės didžiausias pasiekimas iki šiol buvo praėjusiais metais laimėtas Europos vicečempionės titulas.
A. Palšytės medalis Lietuvai yra antras Europos uždarų patalpų čempionatų istorijoje. 2011 metais sidabrą pelnė daugiakovininkė Austra Skujytė.
Primename, kad kvalifikacijos etapo netikėtai neįveikė 2014 metų pasaulio čempionė bei praėjusių metų planetos pirmenybių prizininkė lenkė Kamila Licwinko, pirmenybėse Belgrade nedalyvavo dukart pasaulio čempionė kroatė Blanka Vlasič, Rio de Žaneiro olimpinė vicečempionė iš Bulgarijos Mirela Demireva, dėl dopingo skandalo suspenduotos Rusijos lengvaatletės.