Perims Turto bankas
Nors „valstiečiams“ sunkiai sekasi įgyvendinti jų prikeltą Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną idėją, decentralizacijos banga visu smarkumu netrukus turėtų išblaškyti sporto įstaigas.
Likviduojamo KKSD tarnautojai pamažu jau apleidžia ilgamečius savo namus – prie Vilniaus lengvosios atletikos maniežo Žemaitės gatvėje prisišliejusį pastatą.
Nuo spalio 1 d. KKSD bus integruotas į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), pastarosios būstinėje Volano gatvėje įsikurs į naujas pareigas perkelti departamento darbuotojai.
Tuo tarpu 1975 metais Naujamiestyje pastatytą penkiaaukštį ketina perimti administracinės paskirties valstybės nuosavybę valdantis Turto bankas.
„Šį pastatą planuojama perimti kitame centralizacijos etape, kuris vyks 2020 metais“, – DELFI teigė Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas.
Tačiau nebelikus KKSD, ištuštės tik du 2700 kvadratinių metrų ploto statinio aukštai. Turto bankui reikės spręsti, ką daryti su keliomis dešimtimis įnamių likusiuose kabinetuose.
Šiuo metu panaudos pagrindais patalpos suteiktos 26 nevyriausybinėms sporto organizacijoms, dauguma jų – įvairių sporto šakų federacijos.
KKSD dar bandys įtikinti Turto banką, jog pastarosioms būtų palikta vietos Žemaitės gatvėje.
Rugpjūčio viduryje planuojamas trijų institucijų – KKSD, ŠMSM ir Turto banko – susitikimas, kuriame bus tariamasi dėl tolesnio pastato panaudojimo.
„Pagal pirminį sumanymą, tas pastatas ir toliau turėtų tarnauti sportui. Bet Turto bankas reiškia pretenzijas, nes pagal bendrą dabartinę koncepciją turėtų valdyti visas administracinės paskirties patalpas.
Jų pozicija suprantama: valstybės institucijoms pačioms trūksta patalpų, reikia brangiai nuomotis. Kiek žinau, jau yra numatomos ir konkrečios institucijos, kurios ten galėtų atsikraustyti. Kita vertus, visiems būtų patogiau, jei sporto organizacijos koncentruotųsi vienoje vietoje. Dėl to dar kalbėsimės, aiškaus atsakymo kol kas nėra“, – DELFI sakė KKSD likvidacinės komisijos pirmininkas Vytautas Vainys.
Vienareikšmių atsakymų dėl ateities neturi ir dauguma DELFI kalbintų federacijų atstovų.
Emigravę į Kauną nepasigenda Vilniaus
Dabartinės KKSD valdomų patalpų panaudos sutartys galios iki 2021 metų ir vėliau nebebus pratęsiamos – tokios galimybės nepalieka nuo spalio įsigaliosiantys Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai.
„Ne viešojo sektoriaus subjektai nebegalės gauti patalpų neatlygintinai. Kuomet baigs galioti dabartinės panaudos sutartys, su patalpomis gali būti pasielgta trejopai. Į laisvas patalpas gali būti perkeltos valstybės institucijos, jos gali būti išnuomotos arba parduotos“, – teigė T. Bagdonas, pasak kurio, taip siekiama optimizuoti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Tiesa, ir „nemokamos“ patalpos Žemaitės gatvėje kai kurioms federacijoms atrodo pernelyg brangios.
Mat joms tenka atsiskaityti už įvarius patarnavimus: komunalines išlaidas, apsaugą, valymą ir t.t. Anot KKSD teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Edgaro Abušovo, priklausomai nuo užimamų patalpų ploto, sporto organizacijoms išrašomos mėnesinės sąskaitos būna nuo keliasdešimties iki šimto eurų dydžio.
Plaukimo federacija iš Žemaitės gatvės išsikraustė 2017 metais. Dabar ji nuomojasi kelis kabinetus Kaune, Neries krantinėje – federacijos prezidento Emilio Vaitkaičio teigimu, laikinojoje sostinėje įsikurti pavyko ir pigiau, ir erdviau.
Persikelti į Kauną plaukimo vadovybė pirmiausia nusprendė dėl to, jog didžioji dalis jos, įskaitant patį E. Vaitkaitį, yra kauniečiai.
39-erių buvusio plaukiko teigimu, sprendimas palikti sostinę turėjo tiek pliusų, tiek minusų.
„Logistika Kaune paprastesnė: miestas yra šalies centre, čia patogiausia susirinkti iš visos Lietuvos. Patalpų nuoma pigesnė nei Vilniuje, nėra rūpesčių dėl automobilių parkavimo: Kaune jis mums nemokamas ir nereikia atvažiuoti paryčiais, kad rastumei laisvą vietą.
Darbo užmokestis samdomam personalui Kaune taip pat mažesnis, kita vertus, ieškoti darbuotojų Vilniuje lengviau: žmogiškųjų išteklių pasiūla didesnė, galima rasti aukštesnės kompetencijos specialistų. Be to, Vilniuje yra pagrindinės valstybės institucijos, taip pat verslo kompanijos, rėmėjai. Svarbi ir nacionalinė žiniasklaida, kurios centrinės būstinės yra Vilniuje.
Vis dėlto beveik viską šiais laikais galima padaryti nuotoliniu būdu: paskambinti, nusiųsti elektroniniu paštu. Būtinybės nuolat gyvai kontaktuoti su ŠMSM ar Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu nėra, KKSD – likviduojamas, baseinai Vilniuje nugriauti. Nebeturėjome svarių priežasčių būtinai likti sostinėje“, – aiškino E. Vaitkaitis.
Panašiu metu į Kauną persikėlė rankinio federacijos štabas. Jos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas kartoja tuos pačius argumentus: federacijos vadovai yra kauniečiai, patalpos čia pigesnės, o nuolat varstyti valdžios įstaigų duris nėra poreikio.
„Nesijaučiame atsidūrę kažkur užribyje. Dabar juk nebereikia važinėti „ant kilimėlio“ ar kaulinti pinigų. Bendravimas šiaip ar taip vyksta elektroniniu būdu. Nesakyčiau, kad kažko Vilniuje pasigendu – ir taip nebuvau pratęs po svetimus kabinetus landžioti“, – teigė M. Astrauskas.
Federacija – ten, kur sportininkai
Krepšinio federacija yra didžiausia iš reziduojančių už sostinės ribų. Nors tebeturi padalinį Vilniuje, pagrindinį savo biurą dviejų kauniečių – prezidento Arvydo Sabonio ir generalinio sekretoriaus Mindaugo Špoko – vadovaujama organizacija perkėlė į Kauną.
Kol kas krepšinio federacija įsikūrusi nuosavose patalpose Kalniečiuose, bet kitais metais turėtų persikraustyti į miesto centre esantį Santakos parką, kur už 2,4 mln. eurų kyla Krepšinio namai.
Be jau minėtų, Kaune veikia dar devynių sporto šakų federacijos: automobilių sporto, čiuožimo, dziudo, kultūrizmo ir kūno rengybos, motociklų sporto, motorlaivių, pulo, šotokan karatė, virvės traukimo.
Klaipėdoje bazuojasi sunkiosios atletikos, Šiauliuose – smiginio, Panevėžyje – triatlono, Kaišiadoryse – svarsčių kilnojimo federacijos.
Vis dėlto didžiausia jų koncentracija išlieka sostinėje, kur šeimininkauja pusšimtis sporto šakų. Ir beveik pusė jų prisiglaudusios Žemaitės gatvėje.
Jeigu pastarosioms prireiktų keisti dislokaciją, E. Vaitkaitis siūlo rimtai apsvarstyti galimybę kraustytis iš Vilniaus.
„Iš esmės pritariu decentralizacijai, mano nuomone, federacijos turėtų būti įsikūrusios ten, kur atitinkama sporto šaka aktyviausiai vystoma arba kur yra pagrindinė jos sporto bazė.
Kai panaikins KKSD, buvimas kartu vienoje vietoje šiaip ar taip praras prasmę: vis tiek nebebus taip, kad nusileidai iš vieno aukšto į kitą ir iškart gauni kažkokią reikalingą informaciją. Tiksliau, prasmė išliks tik tiems, kurių sportininkai treniruojasi gretimame manieže.
Federacijos turėtų būtų arčiau savo sporto kasdienybės, kad matytų visą darbinį procesą, realias problemas. Pavyzdžiui, jei regbis daugiausiai plėtojamas Šiauliuose, kažin ar jo „galva“ būtinai turi būti Vilniuje.
Kai dirbi tik su popieriais, įsivaizduoji gyvenimą kitaip nei tikrovėje. Ir kartais tikrai galima pajusti tą atotrūkį nuo realybės, pavyzdžiui, apsilankius LTOK“, – samprotavo plaukimo federacijos vadovas.
Jam nepritaria triatlono federacijos prezidentas Dainius Kopūstas. Pastarasis mielai sugrąžintų būstinę iš Panevėžio į Vilnių, kur ji buvo tol, kol generalinio sekretoriaus pareigas ėjo Viačeslavas Kalininas, tokį patį postą užimantis ir šiuolaikinės penkiakovės federacijoje.
„Pigiau, efektyviau – tuo visas šios Vyriausybės požiūris ir baigiasi. Bet koks rezultatas? Išdrasko viską kaip kolūkius, ir tiek to efektyvumo. Aš tik už tai, kad federacijoms būtų išsaugotos KKSD patalpos.
Pats dažnai važiuoju į Vilnių, ten rengiame vykdomojo komiteto posėdžius ir konferencijas. Nuo pradžių norėjome ten įsikurti, tik nesuradome darbuotojo.
Bet jeigu jau federacija yra Lietuvos, o Lietuvos sostinė – Vilnius, manau, ateityje čia ir turėtų būti būstinė“, – svarstė D. Kopūstas.
Pasiilgs pasiekimų lentos
Prireikus atiduoti raktus nuo kabinetų KKSD penkiaaukštyje, paprasčiausia apsispręsti dėl kraustymosi krypties būtų irklavimo federacijai.
Mat ši vasaromis ir taip daugiausiai laiko leidžia Trakuose, taip pat valstybei priklausančioje irklavimo bazėje.
„Turime ten savo pastogę, į ją ir išsikeltume, jeigu reikėtų. Šiaip jau esame pakankamai aktyvi federacija, rengiame daug tarptautinių varžybų, todėl dažnai lankomės ir Seime, ir Vyriausybėje, ir ministerijose. Patogu turėti biurą šalia valdžios įstaigų, bet jei jo neliks – verk neverkęs“, – sakė federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Tuo metu imtynių vadovybei Vilnius atrodo vienintelis logiškas pasirinkimas.
„Kaune turime tik jaunimą ir jaunius, Šiauliuose – moteris, o mūsų olimpinis sporto centras ir visa graikų-romėnų rinktinė yra Vilniuje. Viską įvertinus, kol kas patogiausia atrodo likti sostinėje. Ar išsinuomotume naujas patalpas, ar nusipirktume – neturėtų būti nieko stebuklingo. Ne vienoje, tai kitoje vietoje įsikursime“, – nesijaudino imtynių federacijos generalinis sekretorius Paulius Daumantas.
Savo ruožtu, dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis apgailestauja dėl, jo žodžiais, nustosiančios plakti „sporto širdies“.
„Kai visi vienoje vietoje, atsiranda sinergija: ir buhalterės tarpusavyje gali padiskutuoti dėl įstatymų pokyčių, ir gensekai pasidalinti naujienomis. Čia kaip žemės ūkyje – iš pradžių visi nori išsivaikščioti kas sau, bet paskui vis tiek parūpsta iš naujo kooperuotis.
Žemaitės gatvėje buvo širdis, kur visi sueidavo į krūvą. Būtų gaila, jei neliktų dar vieno vienijančio centro. Pasakykite, kur dar įėjus vestibiulyje gali rasti lentą su iškabintais visų sporto šakų savaitės pasiekimais? Visi mato, vienas už kitą džiaugiasi, pagiria. Aišku, informacijos gali rasti internete, žiniasklaidoje, bet kartais gyvas bendravimas su žmonėmis turi pliusų“, – dėstė R. Bakutis.
Pakeitė pavadinimą
Nuo rugpjūčio 1 d. pasikeitė ir KKSD administracinio pastato kaimyno – šiuo metu rekonstruojamo lengvosios atletikos maniežo – šeimininkas. Tiesa, tik kosmetiškai.
Valstybei priklausančias sporto bazes valdantis Lietuvos olimpinis sporto centras pervadintas Lietuvos sporto centru.
KKSD atstovų teigimu, žodis „olimpinis“ iš pavadinimo išbrauktas dėl to, jog centro infrastruktūra dabar naudojasi ir neolimpinių sporto šakų atletai.
Likvidavus KKSD, Lietuvos sporto centrui bus perduota didžioji dalis likusio departamento valdomo turto, jis taps tiesiogiai ŠMSM pavaldžia biudžetine įstaiga.
Be infrastruktūros valdymo funkcijos, ateityje centrui numatoma pavesti valstybės stipendijų ir premijų už sporto laimėjimus mokėjimą bei valstybės stipendijų sutarčių vykdymo kontrolę.
