Kirto lyg trauma
2014 metų Sočio olimpinių žaidynių dalyvis Rokas Zaveckas pernai nebevyko į olimpinį Pjongčangą, o šiame sezone jo karjera apskritai pasiekė akligatvį.
22-ejų kalnų slidininko nebėra Lietuvos rinktinės sąrašuose, nors jis vis dar antras pagal pajėgumą šalyje.
Vilnietis ištisus metus negavo jokio finansavimo ir tenkinosi nereguliariomis pratybomis tik mėgėjams ar slidinėjimo pradinukams tinkamose Liepkalnio trasose. Per visą sezoną jis nedalyvavo nė vienoje stovykloje ir vos kartą buvo nuvažiavęs į varžybas kaimyninėje Latvijoje – už asmenines lėšas.
Savo situaciją slidininkas lygina su sunkia trauma.
„Bet kokia pauzė sportininkui nėra į gera – juk kiti vietoje nestovi. Tai tikrai sulėtins mano progresą, konkurentai, su kuriais iki šiol galėjau apylygiai varžytis, dabar bus vieneriais metais priekyje“, – DELFI teigė R. Zaveckas.
Klausimas, ar jam išvis kada nors dar teks pasitikrinti jėgas trasoje, mat dėl neišspręstų ginčų su Lietuvos nacionaline slidinėjimo asociacija (LNSA) olimpietis svarsto apie karjeros pabaigą.
Nuosavus pinigus norėjo leisti savo nuožiūra
Nepaisant kelis mėnesius užsitęsusių aršių derybų, sportininkas ir jį treniruojantis tėvas Giedrius Zaveckas bei LNSA atstovai nesugebėjo susitarti dėl finansavimo.
Asociacijos vadovybė pernai lėšų paskirstymo klausimus delegavo LNSA kalnų slidinėjimo komitetui, nuo praėjusios gegužės vadovaujamam advokato Mindaugo Banelio.
Pastarasis pareikalavo pateikti sportininko pasirengimo planą ir sudaryti sutartį. Bet suderinti pozicijų nepavyko: regis, išsiskyrė ne tik poreikiai ir ribotos galimybės.
Praėjusį rugsėjį komitetas R. Zavecko reikmėms numatė skirti 2,5 tūkst. eurų, kuomet G. Zaveckas sūnaus metines išlaidas treniruotėms ir varžyboms įvertino kone dešimteriopai didesne suma – 19 tūkst. eurų.
Vėliau treneris nuleido kartelę iki 13,5 tūkstančių, galop M. Banelis pasiūlė padengti 4,7 tūkst. eurų išlaidų, o likusią dalį būtų tekę apmokėti iš savos kišenės.
Prie kompromiso pagaliau buvo priartėta, bet LNSA atstovai nesutiko pakoreguoti kitų sąlygų, kurios netenkino tėvo ir sūnaus Zaveckų.
„Sutartimi būtų reikėję įsipareigoti skirti didelę sumą asmeninių lėšų, kurių šeimos biudžete tiesiog neturėjome. Gal ir būtume kaip nors jų suradę, pasispaudę, bet iškilo kita problema. Jei jau turėjome aukoti nuosavus pinigus, norėjome turėti bent dalinę laisvę dirbti savarankiškai, savo nuožiūra rinktis, kur ir su kuo treniruotis.
Tačiau Rokas primygtinai buvo jungiamas prie tik formaliai egzistuojančios rinktinės, nebuvo įvardinta, kas bus jo treneris. Kai Rokas to paklausė, jam atšovė, kad tai – ne jo reikalas“, – pasakojo G. Zaveckas.
Vertė atsiskirti nuo tėvo
Lietuvos rinktinę be jos lyderio Andrejaus Drukarovo sudaro dvejų olimpinių žaidynių dalyvė Ieva Januškevičiūtė, Vilius Aleksandravičius ir dvi 16-metės: Smiltė Bieliūnaitė bei Dorotėja Juknevičiūtė. Rinktinės trenerio funkcijas atlieka klubo „Alpių aidas“ atstovas Vytautas Aleksandravičius.
Atrankoje į praėjusių metų Pjongčango žaidynes R. Zavecką nukonkuravęs A. Drukarovas pirmauja tarp tautiečių pagal Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) reitingo taškus.
Pavyzdžiui, didžiausia konkurencija pasižyminčioje slalomo rungtyje geriausias jo šio sezono pasiekimas – 54,53 tšk. (taškais vertinamas atsilikimas nuo reitingo lyderio, todėl kuo jų mažiau, tuo geresnis rezultatas).
R. Zaveckui šiemet Siguldoje (Latvija) pavyko pelnyti 60,80 tšk. Kitų lietuvių rezultatai – gerokai prastesni.
Bet treniruotis atskirai nuo komandos LNSA leido tik Italijoje gyvenančiam ir su vietos specialistais dirbančiam A. Drukarovui.
R. Zaveckas buvo raginamas išmainyti savo tėvą į rinktinės trenerį V. Aleksandravičių.
„Mane vertė pereiti pas kitą trenerį, nors to visiškai nenorėjau. Sportininkas gali tobulėti tik treniruodamasis su stipresniais už save atletais ir gerais treneriais. O man siūlė dirbti su vaikais, su vaikų treneriu. Negalėjau su tuo sutikti, ypač kai mano pagrindiniam konkurentui duodama visiška laisvė rinktis, kur ir su kuo treniruotis. Kaip aš turėčiau jį aplenkti treniruodamasis su vaikais?
Todėl neišėjo net prieiti prie sutarties su LNSA derinimo. Pati sutartis – visiškai normalus dalykas, ji turi būti. Bet turi būti žmoniška. O kai tau pradeda grasinti sankcijomis dar prieš sutarties pasirašymą, suprantama, kad imi labai atidžiai vertinti visus jos punktus. Deja, derinti jų neturėjome galimybės, todėl sutarties ir nepasirašėme“, – aiškino slidininkas.
Anot G. Zavecko, užuominų apie sankcijas už sutarties nesilaikymą jis sulaukė bendraudamas su M. Baneliu.
„Sutartyje numatytos baudos už pažeidimus. Puikiai suprantu, kad sutartys reikalingos norint išvengti piktybiškų pažeidinėjimų. Bet kai M. Banelis man telefonu pasakė, kad taikys sankcijas už kiekvieną nukrypimą, nusigandau“, – teigė treneris.
Savo klubo atstovas – artimesnis širdžiai?
G. Zaveckas neslepia, kad jo asmeniniai santykiai su naujuoju LNSA kalnų slidinėjimo komiteto pirmininku – komplikuoti.
Praėjusiais metais jie abu kandidatavo į LNSA valdybą, bet nebuvo išrinktas nė vienas. Dar reikšmingesnė – netiesioginė konkurencija.
M. Banelis yra klubo „Snow Bees“ steigėjas bei prezidentas. Šiam klubui priklauso ir A. Drukarovas.
Todėl sunkumus, su kuriais susidūrė suformavus naują LNSA kalnų slidinėjimo komitetą, Zaveckų šeima nelaiko atsitiktinumu.
„Sąsajų čia tikrai matosi, ypač sprendžiant iš to, kaip yra kalbama su A. Drukarovu ir kaip – su manimi. Varžybose, kuriose aš lenktyniaudavau su Andrejumi, M. Banelis akivaizdžiai palaikydavo Andrejų. Manau, kad visi, susipažinę su situacija, su manimi sutiks“, – įsitikinęs R. Zaveckas.
O jo tėvas mosuoja LNSA sąskaitos išrašu: esą finansuoti R. Zavecko pasirengimo be sutarties griežtai nesutikusi asociacija priešingai elgėsi A. Drukarovo atveju.
„Jam rugpjūtį išmokėjo dienpinigius už vasaros stovyklą, nors tiksliai žinau, kad tuo metu sutarties A. Drukarovas dar nebuvo pasirašęs. Bet jis žino, kad yra saugus, nes M. Banelis jam draugiškas – kitaip nei mūsų atžvilgiu. Visą laiką jautėme nenorą mūsų suprasti, stengimąsi padaryti, kad būtų kuo blogiau ir sudėtingiau. O galų gale išvis išmetė iš rinktinės“, – skundėsi G. Zaveckas.
Vėliau jis jokios finansinės informacijos iš LNSA nebegaudavo, nors jo klubas „Hobby Sports“ yra asociacijos narys.
Tiesiai paklausęs apie paramą sūnaus varžovui, G. Zaveckas sulaukė siūlymo „žiūrėti savo daržo, nes A. Drukarovas – ne jo reikalas“.
Remiantis DELFI gautais dokumentais, 19-mečio Pjongčango žaidynių dalyvio pasirengimui LNSA kalnų slidinėjimo komitetas iš pradžių buvo numatęs skirti 10 tūkst. eurų. Išbraukus R. Zavecką iš rinktinės sąrašo, jam rezervuotas paramos „krepšelis“ buvo nukreiptas A. Drukarovo reikmėms: taip finansavimo suma išaugo iki 16 tūkst. eurų.
Remia tuos, kuriuos remti apsimoka
Lėšas tarp savo klubo sportininko ir jo konkurento skirstęs M. Banelis savo situacijoje interesų konflikto neįžvelgia.
„Kalnų komitete yra septyni asmenys, visi sprendimai priimami balsuojant – visiška demokratija. Tik aš ir dar vienas narys (Vytautas Lapienis – DELFI) esame susiję su „Snow Bees“, kiti penki – iš kitų organizacijų.
A. Drukarovas man nėra nei sūnus, nei giminaitis. Be to, kaip mano pats Andrejus, R. Zaveckas jam ne konkurentas. Iš aš šioje vietoje jį palaikau. Andrejaus tikslai aukštesni nei tik aplenkti Roką – tai jis padarė jau praėjusiais metais. Andrejaus tikslas – dalyvauti pasaulio taurės varžybose, jo konkurentai šiandien – patys stipriausi Italijos jaunuoliai“, – sakė M. Banelis.
Jis neigė, jog dalis LNSA paramos A. Drukarovui buvo išmokėta dar prieš pasirašant sutartį.
„G. Zaveckas tik įsivaizduoja, kad jį kažkas apgaudinėja. Iš tikrųjų, Andrejui vasarą buvo pervesti pinigai padengiant įsiskolinimą, susidariusį už praėjusį sezoną.
O Rokui tiesiog negalėjome skirti tiek, kiek jie prašė, nes paprasčiausiai trūksta lėšų. Vietoje to, kad eitų į dialogą, Roko tėvas pradėjo rašyti visokius raštus, reikalauti dokumentų, sąskaitų išrašų.
Nors jie galėjo treniruotis už savo pinigus, jokių problemų. Niekas prieš Roką nėra nusistatęs, didžiausia problema – Roko tėvas, kuris įsivaizduoja esantis aukščiausio lygio treneris. Bet matome rezultatus: nuo Sočio olimpiados didysis slalomas ėjo blogyn, slalomo kilimas buvo labai nežymus“, – kalbėjo LNSA kalnų slidinėjimo komiteto pirmininkas.
Anot jo, maždaug pusė iš 55 tūkst. eurų siekiančio kalnų slidinėjimo biudžeto buvo skirta rinktinės sportininkų pasirengimui, lėšos padalintos atsižvelgiant į kiekvieno rezultatus ir varžybų grafikus.
„Turime rūpintis sportininkais, bet pasauliniu mastu jie yra tokio lygio, kad neatneša LNSA jokio valstybės finansavimo, netgi A. Drukarovas. Todėl visiškai jų aprūpinti nepakanka išteklių.
Per pašalinius asmenis girdėjome skleidžiant kalbas, kad neva yra kažkokių nusistatymų prieš Zavecką, proteguojamas Drukarovas, o Banelis – blogietis, neduoda pinigų. Taip nėra, nes sprendžiu ne aš vienas, o septyni žmonės. Be to, Drukarovui numatyta daugiau lėšų, nes jis dalyvavo tiek pasaulio suaugusiųjų, tiek jaunimo pirmenybėse. Ir, kitaip nei Rokas, startuoja ne tik slalome bei didžiajame slalome, bet ir „Super G“ rungtyje, o tai reikalauja papildomų išlaidų“, – dėstė M. Banelis.
LNSA kalnų slidinėjimo komiteto vadovo žodžiais, investuoti į A. Drukarovą labiau apsimoka ir dėl to, jog prie asociacijos paramos solidžiai prisideda paties sportininko šeima. Esą iš viso nuo vaikystės Šveicarijoje ir Italijoje gyvenančio slidininko pasirengimui per sezoną išleidžiama 55 tūkst. eurų.
O nurodymą R. Zaveckui treniruotis su Lietuvos rinktine ir V. Aleksandravičiumi M. Banelis grindė masto ekonomija: visiems kartu keliaujant į tas pačias stovyklas kaštai mažesni nei sportuojant atskirai.
Sportininkų – mažiau nei vadovų
Vis dėlto kompromiso su antru rinktinės „numeriu“ neradusiai LNSA ateityje apskritai gali nebetekti kvaršinti galvos dėl R. Zavecko pasirengimo.
Po mėnesio 23-ią gimtadienį švęsiantis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentas ketina rimtai svarstyti, ar verta toliau stengtis kalnų trasose.
„Esu tokio amžiaus, kai studijos eina į pabaigą, reikia rinktis, ką toliau veikti: ar siekti karjeros sporte, ar judėti kažkur kitur. Kai vyksta tokie dalykai, sprendimas akivaizdžiai linksta toliau nuo sporto. Nors po metų pertraukos tikrai dar galėčiau grįžti, tai dar nėra tragedija, daug panašių atvejų buvo. Šitas puslapis man kol kas nėra užverstas, bet žiūrėsiu, kaip toliau rutuliosis santykiai su LNSA“, – garsiai mąstė R. Zaveckas.
Panašu, kad bent jau M. Banelis pernelyg nesigraužtų, jei Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas sumažėtų vienu sportininku.
DELFI paklaustas, ar R. Zavecko netektis būtų rimtas praradimas šalies kalnų slidinėjimui, LNSA atstovas teigė negalintis taip išsireikšti.
„Nežinau, ar tai būtų praradimas, ar atradimas – ateitis parodytų. Jei sportininkas suvalgo tam tikrą dalį biudžeto ir nerodo jokio rezultatų augimo, kaip vadybininkas, matau, kad pinigai investuojami be grąžos. Ir galbūt juos reikėtų nukreiti į jaunus sportininkus. Turime du perspektyvius „Alpių aido“ berniukus, vieną – „Snow Bees“. Galbūt jie greitai pasieks panašius rezultatus kaip Rokas ir jį pakeis.
Negaliu pasakyti, ar Rokas reikalingas rinktinei, ar ne. Aš žiūriu, kaip kuo mažesnėmis išlaidomis pasiekti geriausią rezultatą. Be to, yra nustatyta tvarka, kurios visi sportininkai turėtų laikytis“, – samprotavo M. Banelis.
Kartu jis tvirtino padaręs viską, kad R. Zavecko finansavimo klausimas būtų išspręstas.
„Netgi asmeniškai sėdėjau ir surašinėjau pasirengimo programą, kurią turėjo sudaryti Roko treneris“, – pažymėjo LNSA kalnų slidinėjimo komiteto pirmininkas.
Tik G. Zaveckui tai įspūdžio nedaro ir dėkingas jis nesijaučia.
Treneris stebisi, jog slidininkų Lietuvoje – mažiau nei vadovų asociacijoje, ir vis tiek tenka šokti pagal pastarųjų dūdelę.
„Norėtųsi, kad bent kiek būtų gerbiamas daugelio metų įdirbis. Vis dėlto mūsų sportininkus galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Reikėtų nors truputį gerbti tuos kelis, kurie yra“, – atsiduso G. Zaveckas.
Sočio olimpinėse žaidynėse R. Zaveckas užėmė 63-ią vietą didžiajame slalome, o slalomo rungties neužbaigė. Geriausias jo pasiekimas planetos pirmenybėse – 38-a vieta slalome 2015 metais, o FIS taškų rekordas užfiksuotas Druskininkuose 2017-aisiais – 50,25.
A. Drukarovas Pjongčango olimpiadoje buvo 41-as slalome ir 59-as didžiajame slalome. Vasarį Švedijoje vykusiame pasaulio čempionate jis užėmė atitinkamai 43-ią ir 41-ą pozicijas. Pernai Italijoje jis pasiekė asmeninį FIS taškų rekordą slalome (43,42), o praėjusią savaitę atvirajame Italijos jaunimo čempionate analogiškai pasižymėjo didžiajame slalome (23,24), kartu pelnydamas bronzos medalį.
Pasauliniame reitinge lietuviai yra toli nuo lyderių – į geriausių slidininkų tūkstantuką pagal FIS taškus patenka tik A. Drukarovas.