Nuo Airinės Palšytės triumfo iki „Vytauto“ klubo ir brolių Ballų ažiotažo, nuo Lietuvos krepšinio rinktinės nesėkmės Europos pirmenybėse iki fenomenalaus Šarūno Jasikevičiaus vadovaujamo „Žalgirio“ – ryškiausi, svarbiausi šalies sporto įvykiai šioje 2017-ųjų apžvalgoje.
Nutrauktas prakeiksmas ir A. Palšytės triumfas Belgrade
Arba ketvirta, arba antra. Visa Airinės Palšytės ligšiolinė karjera nuo jaunimo iki suaugusiųjų lengvosios atletikos čempionatų buvo nužymėta šiomis vietomis. Tačiau Belgrade kovo pradžioje šuolininkė į aukštį pagaliau sulaužė jai pačiai įkyrėjusią tradiciją ir tapo Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybių nugalėtoja.
Finalą lietuvė pradėjo nuo žemiausio aukščio. 180, 185, 189, 192, 194 ir 196 cm ji įveikė pirmais bandymais. Ties pastaruoju aukščiu įstrigo rimčiausia A. Palšytės varžovė – Rio de Žaneiro olimpinė čempionė iš Ispanijos Ruth Beitia. 37-erių veteranė tenkinosi 194 cm ir sidabro apdovanojimu, o bronzą netikėtai iškovojo 19-metė ukrainietė Julija Levčenka (194 cm).
Iš kovos iškritus visoms konkurentėms, A. Palšytė galėjo pasimėgauti čempioniška privilegija. Tatjanos Krasauskienės auklėtinė nusprendė šturmuoti Lietuvos rekordą. Ir antru bandymu jai pavyko: A. Palšytė perskriejo 201 cm aukštyje esančią kartelę. 25-erių lengvaatletė prieš didžiąsias metų šventes pirmąkart pripažinta geriausia Metų sportininke.
R. Javtoko karjeros finišas ir paskutinis LKL auksas
Kauno „Žalgiris“ birželio 9-ąją penktose LKL finalo rungtynėse 73:68 įveikė pirmąkart šioje serijoje žaidusį „Lietkabelį“ ir septintą kartą iš eilės bei net 19-ą klubo istorijoje tapo čempionu.
Finalo serija buvo paskutinė aukštaūgiui Robertui Javtokui: ši pergalė reiškė į trofėjų kolekciją įsidėtą paskutinį, devintą aukso žiedą.
Tris aukštaūgis yra iškovojęs su Vilniaus „Lietuvos rytu“, o su „Žalgirio“ marškinėliais, kuriuos jis užsivilko 2011-aisiais, tai buvo jau net šeštasis.
Apie karjeros pabaigą 2017-aisiais paskelbęs R. Javtokas su Lietuvos rinktine iškovojo pasaulio čempionato bronzą (2010 m.), dukart tapo Europos vicečempionu (2013, 2015) ir taip pat iškovojo bronzos medalį (2007). Be to, su nacionaline komanda vidurio puolėjas dalyvavo trejose olimpinėse žaidynėse (2004, 2008, 2016).
Bet 37-erių metų Lietuvos krepšinio mohikanas nuo krepšinio nenutolo ir tapo „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Per savo ilgą karjerą, kuri galėjo sugriūti dar 2002 metais, kai pakliuvo į motociklo avariją, R. Javtokas spėjo tapti ir Eurolygos, ir Europos taurės turnyro, ir BBL, ir Graikijos lygos čempionu.
Tuo metu pirmąkart šalies vicečempionais tapę „Lietkabelio“ krepšininkai po Nepriklausomybės atkūrimo pasiekė geriausią rezultatą klubo istorijoje.
Andriaus Gudžiaus triumfas pasaulio čempionate
Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Londone rugpjūčio pradžioje lengvaatletis disko metikas Andrius Gudžius pasiekė svariausią karjeroje pergalę.
Disko metimo rungties finale jo antrasis metimas tapo auksiniu, naujojo pasaulio čempiono rezultatas – 69,21 m. Aukso medalį lėmė vos 2 centimetrai: antrą vietą užėmęs švedas Danielis Stahlis diską metė 69,19 m, bronzos medalį iškovojo amerikietis Masonas Finley – 68,03 m.
Trenerio Vaclovo Kidyko auklėtinis nutraukė 12 metų trukusią medalių sausrą: būtent tiek metų praėjo nuo paskutinio lietuvių apdovanojimo planetos pirmenybėse, kai Virgilijus Alekna 2005 metais Suomijos sostinėje Helsinkyje iškovojo auksą.
26-erių Andrius Gudžius prieš didžiąsias metų šventes pirmąkart pripažintas geriausiu Metų sportininku.
R. Meilutytės šypsenos ir Europos čempionės titulai
Londono olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės veidą 2017-ųjų pabaigoje vėl puošė šypsenos. Po slogių 2016-ųjų, kuriuose po olimpinių žaidynių išsiskyrė R. Meilutytės ir trenerio Johno Ruddo keliai, geriausia Lietuvos plaukikė 2017-aisiais vėl pasipuošė aukso medaliais, šįkart – Europos čempionate (trumpame 25 m baseine) Kopenhagoje. Pauliaus Andrijausko treniruojama plaukikė triumfavo 50 m ir 100 m plaukimo krūtine rungtyse.
„Slaptose svajonėse buvo du aukso medaliai, – prisipažino dukart Europos čempione Kopenhagoje tapusi lietuvė. – Tai mane nuteikia labai optimistiškai prieš kitus metus ir ypač – prieš Tokijo olimpines žaidynes“, – sakė R. Meilutytė.
Ji liepos pabaigoje vykusiame pasaulio čempionate Budapešte dukart liko apdovanojimų pakylos papėdėje. 100 m ir 50 m plaukimo krūtine finaluose 20-metė kaunietė tenkinosi ketvirtomis pozicijomis. Jei ketvirta vieta po 100 m rungties finalo vertė lietuvę šypsotis, tai po 50 m rungties finalo jai buvo apmaudu.
Dėmesio vertos buvo ne jos užimtos pozicijos, tačiau rezultatai. 100 m plaukimo rungties pusfinalyje R. Meilutytė nuotolį įveikė per 1 min. 5,06 sek. Paskutinį kartą tokį greitį plaukiant 100 m ji buvo išvysčiusi 2013 metais, kai vieną po kito skynė laurus tarptautinėje arenoje. Tiesa, šios rungties finale lietuvė plaukė lėčiau (1 min. 5,65 sek.).
Geriausi D. Rapšio metai
Ryškiausiomis spalvomis šiemet žibėjo panevėžietis, plaukikas Danas Rapšys. Intensyvi vasara paženklinta pasaulio čempionato finalu, kuriame 200 m plaukimo nugara rungtyje D. Rapšys užėmė 8-tą vietą, o po planetos pirmenybių plaukikas varžėsi Taipėjuje vykusioje universiadoje.
Čia Danas iškovojęs du aukso ir vieną bronzos medalį tapo pirmuoju sportininku Lietuvos istorijoje, laimėjusiu tris apdovanojimus vienoje universiadoje (auksas – 200 m nugara, 200 m l. stiliumi rungtyse, bronza – 100 m nugara rungtyje).
Metus D. Rapšys užbaigė triumfu Europos čempionate (25 m baseine) Kopenhagoje, kur 200 m plaukimo nugara rungtyje tapo Europos čempionu. Titulą lietuvis iškovojo dalį distancijos plaukęs pasaulio rekordo tempu.
Panevėžietis nuotolį įveikė per 1 min. 40,85 sek. Per visą istoriją greičiau šį nuotolį yra nuplaukę tik penki sportininkai. Geriausias planetos rezultatas priklauso vokiečiui Paului Biedermannui, kuris 2009 m. pasaulio čempionate 200 m laisvu stiliumi distanciją įveikė per 1:39.37 min.
„Ką man reiškia šis auksas? Kaip ir sakiau, auksas yra Lietuvai, o rezultatas – man. Džiaugiuosi, kad pasiekiau tokį laiką. Be galo laimingas“, – sakė trenerės Inos Paipalienės auklėtinis. Prie Europos čempiono titulo plaukikas pridėjo bronzos medalį 200 m plaukimo nugara rungtyje.
Nuvylusi Lietuvos krepšinio rinktinė
Puikiai Europos čempionatą pradėjusi Lietuvos krepšinio rinktinė neperžengė aštuntfinalio barjero ir sukėlė mūsų šalyje didelę nusivylimo bangą.
B grupėje pralaimėjimu prieš gruzinus startavusi Lietuvos rinktinė vėliau iškovojo keturias pergales iš eilės ir grupėje užėmė pirmą vietą. Milžiniški sirgalių lūkesčiai dužo jau aštuntfinalyje, kur lietuviai 64:77 buvo priversti nusileisti Graikijos krepšininkams.
Nuo 2009 metų tai anksčiausiai lietuvių baigtas turnyras, kuriame galutinėje įskaitoje mūsiškiai užėmė 9-ą vietą. Vyriausiojo trenerio kėdę išsaugojęs Dainius Adomaitis su Lietuvos rinktine sėkmingai pradėjo 2019-ųjų pasaulio čempionato atranką.
Irklavimo porinės keturvietės triumfas
Rugsėjo pabaigoje Lietuvą pradžiugino vyrų porinė keturvietė, kurią irklavo Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius. Jie pasaulio čempionate iškovojo aukso medalius.
Pasaulio čempionų titulas tapo vyšnia ant nuostabaus Lietuvos porinės keturvietės sezono torto – lietuviai laimėjo visas elitines varžybas, kuriose dalyvavo. Mūsų komanda šį sezoną susišlavė Pasaulio taurės I ir III etapų laimėtojų bei Europos ir pasaulio čempionų titulus. Ši irklavimo porinė keturvietė pripažinta Metų vyrų komanda.
Auksinis „Sūduvos“ finišas
2017-ųjų lapkritį Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai pasiekė skambiausią pergalę klubo istorijoje. Į Suvalkijos sostinę prieš paskutinį lemiamą mačą atvežta A lygos čempionų taurė ten ir pasiliko: kazacho Vladimiro Čeburino auklėtiniai įtvirtino triumfą tiesioginėje dvikovoje atimdami titulą iš Vilniaus „Žalgirio“.
Lemiamas paskutinio turo rungtynes savo aikštėje marijampoliečiai laimėjo 3:0. „Žalgiris“ nuo 2013 metų neturėjo lygių Lietuvoje, iškovodamas 14 trofėjų iš eilės, įskaitant keturis čempionų titulus.
Pirmąjį vilniečių kluptelėjimą publika išvydo šių metų rugsėjį, kuomet jie pralaimėjo LFF taurės turnyro finalą Kauno „Stumbrui“. „Sūduva“ dar niekad nebuvo triumfavusi A lygoje, nors septynis kartus tapo prizininke.
Sėkmingas D. Sabonio debiutas „Pacers“ gretose
Liepos pradžioje NBA naujienų antraštėse plačiai nuskambėjo Oklahomos „Thunder“ ir Indianos „Pacers“ mainai, kurie įplieskė visą šūsnį lygos analitikų diskusijų. Į Indianą Oklahomos klubas išsiuntė Domantą Sabonį ir Victorą Oladipo, o „Thunder“ pasipildė „Pacers“ simboliu tapusiu lyderiu Paulu George'u.
Ne tik šiais naujais krepšininkais pasipildęs „Pacers“ klubas pradėjo mįslingą naują etapą. O jame ryškiai suspindo Domantas Sabonis.
Sezono atidarymo rungtynėse 211 cm ūgio lietuvis į komandos žaidimą kritiniu momentu įnešė energijos, riaumojo atlikęs dėjimą, grūmėsi dėl kamuolių su „Nets“ priekinės linijos žaidėjais ir krito ant parketo norėdamas išsaugoti kamuolį – visa tai leido Indianos klubui NBA sezoną pradėti įspūdinga pergale 140:131.
Per vos 19 aikštėje praleistų minučių lietuvis viso surinko 16 taškų. Per visą debiutinį NBA sezoną „Thunder“ gretose Domantas rezultatyviau sužaidė tik du kartus.
Sezono pradžioje vis daugiau „Pacers“ sirgalių ėmė tikėti, kad Indianos klubo vadovybė vis tik neprašovė komandos veidą Paulą George'ą išmainydami į D. Sabonį ir V. Oladipo. Šiuo metu reguliariajame sezone lietuvis vidutiniškai aikštėje žaidžia beveik po 24 min., pelno po 11,7 taško ir atkovoja po 8,1 kamuolio. Tai kur kas geresnė statistika, nei jo debiutiniame sezone.
Tuomet „Thunder“ gretose D. Sabonis sužaidė 81-erias rungtynes, aikštėje vidutiniškai praleisdavo po 20,1 min., per kurias pasižymėjo 5,9 taško ir 3,6 atkovoto kamuolio vidurkiais.
Tačiau kitam 2016-ųjų NBA debiutantui Mindaugui Kuzminskui naujojo sezono pradžia visiškai nesusiklostė. „New York Knicks“ lietuvį atleido iš klubo ir šiuo metu M. Kuzminskas ieško naujos karjeros stotelės.
A. Didžbalio sidabras pasaulio čempionate
Gruodžio pradžioje pasaulio sunkiosios atletikos čempionate Anahaime (JAV) Lietuvos rinktinės lyderis Aurimas Didžbalis vaikščiojo peilio ašmenimis, bet išsisuko iš sunkios padėties ir pasidabino sidabru. 26-erių sportininkas svarbiausiose planetos varžybose palypėjo aukščiausiai per karjerą.
Iki šių planetos pirmenybių jo karjerą ryškiausiai puošė bronzos medaliai: 2014 m. pasaulio čempionate ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse sunkiaatletis iškovojo trečiąsias vietas.
Tiesa, šių metų pasaulio čempionate dėl Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) sankcijų lygiaverčių konkurentų jis turėjo mažiau nei įprasta: trūko diskvalifikuotoms rinktinėms atstovaujančių „etatinių“ A. Didžbalio konkurentų iš Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Rusijos.
Fenomenalus „Žalgiris“
Eurolygos čempionė Stambulo „Fenerbahče“, Pirėjo „Olympiakos“, Atėnų „Panathinaikos“, „Barcelona“ – puikiai Europos krepšinio bendruomenei žinomi klubai, kurie Eurolygos pirmajame rate krito po Šarūno Jasikevičiaus vadovaujamo „Žalgirio“ kojomis.
O juk pagal piniginės storį kauniečiai, kurie pirmą ratą užbaigė savo sąskaitoje turėdami 10 pergalių ir patyrę 5 nesėkmes, yra priešpaskutiniai – lenkia tik Belgrado „Crvena Zvezda“ klubą.
Pirmą turnyro ratą Lietuvos klubas užbaigė penkiomis pergalėmis iš eilės ir Naujuosius metus Eurolygos rikiuotėje pasitinka ypač komfortiškoje 4-oje pozicijoje.
Tai – viena įspūdingiausių „Žalgirio“ pergalių serijų per visą turnyro istoriją, ir ji pasiekta po radikalios Eurolygos sistemos transformacijos, kai turnyre jau varžosi tik 16 geriausių Europos komandų. Ilgesnes pergalių serijas „Žalgiris“ pasiekė tik pergalingame 1998/1999 m. sezone, penkiskart iš eilės žaliai baltų klubas laimėjo tik vadovaujant Rimantui Grigui (2007/2008) ir Joanui Plazai (2012/2013).
Anot krepšinio komentatoriaus Vaido Čeponio, išskyrus Paulių Jankūną, kurį galima vadinti Eurolygos generolu, kiti žalgiriečiai – eiliniai kareiviai, neturintys išskirtinio talento ar neeilinių gabumų. Tačiau Kauno komanda dabar rungtyniauja taip, lyg būtų Eurolygos grandė. Ir to pagrindinė priežastis – milžiniška Š. Jasikevičiaus įtaka žaidėjams.
Strategas įpūtė tiek pasitikėjimo, kad jiems dabar jau nesvarbu, kur žaisti – namie ar svečiuose. Kauniečiai vienodai solidžiai rungtyniauja tiek priešininkų tvirtovėse, tiek savo aikštėje.
Tai buvo neįsivaizduojamas dalykas anksčiau, kai „Žalgiriui“ dirigavo kiti strategai. Tada, kai žalgiriečiai atsilikdavo nuo varžovų dešimčia taškų, rungtynių baigtis jau paprastai būdavo aiški. Dabar perlaužti Kauno komandai stuburą velniškai sunku net Eurolygos asams.
Tačiau pats Šarūnas Jasikevičius į euforiją nepuola. Po paskutinės pergalės Kaune, kurią stebėjo daugiau nei 15 tūkst. sausakimšai „Žalgirio“ areną užpildžiųsių žaliai baltų gerbėjų, Š. Jasikevičius santūriai teigė, kad „10 pergalių yra kažkokia fantastika, bet tai nieko nereiškia“, nes antrame rate varžovai „Žalgirį“ matys kaip vieną tų komandų, kuri gali neišlaikyti tokio aukšto tempo.
Broliai Ballai ir Lietuva
„New York Times“, „Washington Post“, ESPN, „Sports Illustrated“ ir kitų didžiausių JAV žiniasklaidos priemonių dėmesį trumpam gruodžio viduryje kaustė ne kas kitas, o mažiau nei 10 tūkst. gyventojų turintys Prienai ir „Vytauto“ klubas. Šis vėlų gruodžio 11-osios vakarą pranešė apie sudarytas sutartis su labiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose aptariamos krepšininkų šeimos broliais LaMelo ir LiAngelo Ballais.
Per vieną naktį milijonai žmonių visame pasaulyje pirmą kartą išgirdo Prienų miesto pavadinimą, o Lietuva ir „Vytauto“ klubas tapo viena labiausiai socialiniame tinkle „Twitter“ aptariamų temų tą gruodžio vidurio savaitę.
„Vytautas“ su įžymiais jaunuoliais pasirašė sutartis iki šio sezono pabaigos. Amerikiečiai, kuriems pažadėta skirti daug žaidybinio laiko Baltijos krepšinio lygoje, į Lietuvą turėtų atvykti sausio 3 dieną.
„Vytauto“ naujokai yra šių metų NBA naujokų biržoje antruoju šaukimu pasirinkto Lonzo Ballo jaunesnieji broliai, bet labiau nei Los Andželo „Lakers“ gynėjas juos garsina skandalingasis tėvas LaVaras, kuris ir inicijavo klubo Europoje paieškas.
