„Sunku žodžiais nusakyti, ką jaučiu. Iki šiol sunku patikėti tuo, kas vyksta. Kad gausiu vietą buvo aišku gerokai anksčiau. Bet sunku nupasakoti tą jausmą, negalėjau įsivaizduoti, kad tai galėtų įvykti.
Pakliūti į žaidynes šansų tikrai nėra daug. Tai buvo realiai neįmanoma. Lyg man įkopti į Everestą be pasiruošimo. Vilčių nebuvo. Apie jas pasvajoti pradėjau tik 2022 m., nes sezonas buvo labai geras. Centrinėje Europoje turime trisdešimt šalių ir iš čia į žaidynes patenka tik du geriausi raiteliai“, – Delfi.lt laidoje „Sportinė forma“ sakė J. Vanagaitė.
Ne tik ji, bet ir jojimo trikovės atstovas Aistis Vitkauskas vasarą jėgas išbandys Paryžiaus žaidynėse.
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse svarbus įvertinimas tiek pačiai sportininkei, tiek ir Lietuvai. J. Vanagaitė tapo pirmąja nepriklausomos šalies istorijoje raitele olimpinėse žaidynėse. Iki nepriklausomybės atkūrimo Raimundas Udrakis buvo vienintelis Lietuvos raitelis, 1988-aisiais dalyvavęs Seulo olimpinėse žaidynėse.
„Manau, kad tai yra ilgo, nuoseklaus darbo rezultatas ir, aišku, tinkamas arklys. Mėgstu juokauti, kad ir koks tu geras raitelis bebūtum, ant karvės niekur nenujosi. Žirgas yra išskirtinis, išskirtinai geras. Mes esame kaip duetas, turime būti sulipę, suaugę. Aš kaip raitelis radau tokį žirgą, o jis mane rado kaip raitelę. Kaip junginys mes esame labai stiprus. Didžiąja dalimi galiu sakyti „ačiū“ savo žirgui“, – nedvejodama nuopelnus Kebabėliui atiduoda sportininkė.