Pateikiame interviu Rusijos spaudai vertimą, kuriame plaukikės klausiama apie tai, kada ji grįš į sportą:
-Daugeliui sportininkų atšaukti įtarimai dėl meldoniumo vartojimo. Ir vis tik kas toliau?
-Manau, vis tiek laukia teismas. Artimiausiu metu sužinosime datą. Ar jis apskritai bus? Ar visiems sportininkams automatiškai panaikinama kaltė? Kol kas nieko nežinau. Tačiau jau parašėme pareiškimą į TPF, <...> paprašėme panaikinti laikiną nušalinimą nuo varžybų.
-TPF pranešė, kad leistinas meldoniumo kiekis organizme – 1 mg mėginiuose, priduotuose iki kovo 1 d.
-Mano (mėginyje) kur kas mažiau. Praktiškai minimalus kiekis.
„Esu per daug talentinga, kad pasiduočiau“
-Kiek kilogramų netekote dėl streso?
-Deja, svoris nesumažėjo, – juokiasi Julija. – Pirmos savaitės buvo sunkiausios. Iš pradžių – kai sužinojau apie teigiamą dopingo tyrimą. Paskui – kai naujiena pateko į žiniasklaidą.
-Įvyko informacijos nutekėjimas? Ši informacija neturėjo patekti į viešumą.
-Taip, ir jau antrą kartą. Nutekėjo absoliučiai konfidenciali informacija. <...> TPF kodekse yra netgi specialus punktas, kad tai neteisėta. Bet tai antrinis klausimas. Dabar svarbiausia – grįžti į varžybas. <...> Pirma savaitė buvo siaubingai sunku. Tiesiog gulėjau lovoje ir nieko nedariau. Paskui susiėmiau – kažkaip rasim išeitį. Nors šmėstelėjo mintis: „Gal neverta? Nesiseka... Likimas veda iš sporto.“ Tačiau antra mintis buvo tokia: „Na jau ne. Esu per daug talentinga (atleiskite už nekuklumą), kad tiesiog nuleisčiau rankas. Nenoriu vardinti, ką turiu. Žinau, kad esu daug kam gabi. Dar daug kas laukia. Kas nenužudo, daro mus stipresnius.
„Tebesu puikios formos“
-Neseniai sirgote?
-Los Andžele įsigudrinau pasigauti anginą. Gal dėl streso. Iš pradžių ėmė skaudėti gerklę. Plaukikams dažnai pasitaiko. Per daug nekreipiau dėmesio, išėjau į treniruotę. O po dienos prasidėjo pūlinga angina, pakilo temperatūra. Teko gydytis, tada neplaukiojau. Bet du kartus eidavau į treniruoklių salę, sportavau su fizioterapeutu.
-Ar tai nesutrukdė ruoštis sezonui?
-Šito negali būti. Esu puikios formos. Galiu praleisi savaitę. Po ligos iš karto negalima treniruotis, gali būti per didelė apkrova širdžiai. Ypač jei dabar man tektų plaukti Rusijos čempionate. Dėl 100 metrų nesijaudinu, o 200 metrų – visiškai kita distancija, jai reikia daug ruoštis.
Bet iki olimpiados viskas bus gerai. Jei dabar nepalūžau, ir toliau atlaikysiu. Turiu tris su puse mėnesio. To pakanka, kad labai stipriai pasiruoščiau Rio (de Žaneiro olimpiadai).
- Juk jūs – pirmasis numeris 100 m plaukimo krūtine reitinge. O 200 metrų?
- Atrodo, antra. Kaip atrodo konkurentės? Žinau, kad greitai plaukė mergina iš Australijos. Labai stipri japonė. Po rankos lūžio jau pasveiko ir Rūta Meilutytė, ji pademonstravo antrąjį rezultatą pasaulyje.
- Nežinomų kinių akiratyje nepasirodė?
- Kol kas ne, apie jas mes sužinosime tik Rio de Žaneire. Ta pati R. Meilutytė prieš ketverius metus turėjo tik rezultatą 1,07. O jau Londone pademonstravo 1,05.
„Noriu plaukioti iki 2024 m.“
-Šią žiemą vykote į Rio de Žaneirą...
-Taip, sausio pabaigoje vykome ten su tėčiu ir su Nikita Lobincevu. Labai patiko. <...> Nors buvo nesklandumų su skrydžiu, su viešbučiu...
-Tikiuosi, nebegalvojate apie pasitraukimą iš sporto?
-Kažkada, kai buvo 16 metų, galvojau mesti plaukimą. Paskui maniau, mesiu, kai buvo 20 m. O dabar galvoju taip: greitai vyks atranka į 2024 m. olimpiadą. Tikiuosi, kad liksiu sporte iki šių žaidynių. Tai nekeičia planų dėl olimpiados Rio de Žaneire ir Tokijuje. Štai tokie grandioziniai mano planai.