2011 metų rugsėjo 12 diena – data, kurią I. Barysas prisimena nė nemirktelėdamas. Prieš penkerius metus skausmingai pralaimėta kova kamavo jį lig šiol ir tai atsispindėjo ringe. Vos tik nuskambėjus gongui 172 cm ūgio „Cunamio“ klubo narys iškart pargriovė varžovą ir jo nė kiek negailėdamas paleido smūgių krušą. Teisėjui neliko nieko kito, kaip tik nugalėtoju paskelbti lietuvį.
„Anąkart jam pralaimėjau taškais, nes Japonijoje neleido kovoti taip, kaip norėjau. Jie pagal save viską daro: neleidžia stovėsenoje dirbti, tik parteryje – galima sakyti, kad imtynių kova buvo. Bet ir tai iki galo atkovojau, – prisiminė I. Barysas. – O dabar atsikeršijau su kaupu, ačiū Dievui. Dar dabar visas labai stipriai drebu.“
Iš adrenalino vietoje nenustygęs sportininkas atskleidė, kad ne kartą prašė galimybės pasiekti revanšą, bet tuo pačiu pripažino, kad iki dabar nebuvo jam pasiruošęs.
„Buvau įvertinęs priešininką: jis turi rudą džiudžitsu diržą, beveik juodą, o tai labai daug reiškia. Aš turiu mėlyną, tai iki jo man lygio manęs laukia dar 5-6 metai treniruočių“, – pabrėžė I. Barysas.
Visgi jis turėjo didžiulį pranašumą amžiaus grafoje – jo įveiktas japonas yra 41-erių metų. Be to, K. Ito iki šeštadienio buvo pralaimėjęs pastarąsias tris savo kovas, o paskutinėje dalyvavo prieš daugiau nei metus – 2015 metų rugsėjo 19 dieną.
„Faktas“, – paklaustas, ar tai turėjo įtakos, neslėpė I. Barysas.
„Aš pranašesnis greičiu ir jėga, o jis – mąstymu. Jis dirba su galva, bet iki mano smūgių jis net nespėjo sureaguoti“, – juokdamasis pridėjo jis.
– Čia taip įspūdingai išsiveržė visus tuos penkerius metus kauptas pyktis? – DELFI paklausė I. Baryso.
– Oi, pykčio buvo, Jėzus Marija. Nuo kojų pirštų iki galvos – tiek pykčio: taip stipriai ruošėmės... Aš šią kovą sapnuodavau, negalėdavau miegoti. Tai ir atsikeršijau jam.
– Taip ir sapnavote šią kovą?
– Panašiai. Labai ramus buvau – jaučiausi labai pasiruošęs. Treneriai padėjo nerealiai pasiruošti – kaip matote ant manęs, ir fizinė jėga per metus kardinaliai pasikeitė. Nuostabu!
– Ar neapmaudu, kad kova truko tik 20 sek.? Galbūt norėjosi dar daugiau pykčio ant varžovo išlieti?
– Smagų būtų (juokiasi). Tas pyktis, kaip matėte, dar liko: apšaukiau jį. Bet kuo greičiau – tuo geriau, nes mažiau traumų. Ateityje laukia dar rimtesnės kovos.
– O japonas ranką paspaudė?
– Paspaudė, bet nenoriai (juokiasi).