29-erių sportininkei čia sužibėti nepavyko ir ietį toliausiai numetė pirmu bandymu – 59 m. To neužteko, norint patekti į finalą – pritrūko 66 centimetrų. Galutinėje įskaitoje L. Jasiūnaitė liko 14-a tarp 36 dalyvių.
Šis rezultatas – tikras nusivylimas L. Jasiūnaitei, kuri prieš metus pasaulio čempionate JAV užėmė dešimtą vietą, o Tokijo žaidynėse liko septinta.
Prieš metus Oregone jos ietis skriejo net 63,80 m, o šio sezono geriausias pasiekimas – 61,57 m.
„Skaudu matyti, kad šiandien jai nepavyko. Ji turi labai gerą ranką metimui. Bandėme surasti greitį, kad pribėgimas būtų geresnis. Bet kairę koją reikia atstatyti anksčiau, ji su tuo nuolat vėluoja. Kai tą padarai ir baisiai nori mesti, neišlaikai kantrybės, per anksti atlieki metimą ir toks jausmas, kad jo nejauti, viską atlieki tik su ranka. Ranka pati neturi galimybės mesti toliau“, – pasirodymą vertino jis.
Kiek mažiau nei metus su L. Jasiūnaite dirbantis T. Pukstys įsitikinęs, kad iš Rokiškio kilusios sportininkės ribos – žymiai aukštesnės ir gali priartėti prie geriausių pasaulyje.
„Potencialo tikrai yra. Jeigu jo nebūtų, nenorėčiau toliau dirbti. Matau, kad gali būti 65-66 metrai, matau tą iš treniruočių. Jeigu pagauni tą smūgį iš kojos, jauti iš žemės smūgį į koją, tada ietis skrenda labai toli. Ne tu nori mesti, o ji pati išskrenda iš kūno“, – techninius niuansus stengėsi paaiškinti jis.
1968 m. lietuvių išeivių šeimoje JAV gimęs T. Pukstys visą gyvenimą praleido už Atlanto, bet lietuviškai kalba puikiai. Jis pats buvo garsus ieties metikas – šešiskart tapo JAV čempionu, pasiekė nacionalinį rekordą, dukart dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse – 1992 ir 1996 metais.
Ieties metimą jis pasirinko vietoj beisbolo, kuriuo intensyviai užsiėmė ir net dalyvavo legendinio Niujorko „Yankees“ klubo peržiūroje.
„Mano brolis studijavo Vilniuje, o bendrabučio kambario draugas buvo ietininkas. Taip brolis atvežė man ietį į JAV, tad Lietuva man davė galimybę mesti ją. Pagerinau JAV rekordą ir turėjau ilgą karjerą, apkeliavau pasaulį, sutikau daug žmonių. Mano geriausi draugai vokiečiai ir suomiai – informaciją gaunu iš visų, kurie turi geriausius rezultatus. Aš turėjau virš šimto varžybų su pasaulio rekordininku.
Dabar stovėjau čia, kalbėjau su dukart olimpiniu čempionu apie Livetos techniką, jis davė kelis patarimus. Mano informacija yra iš geriausių žmonių. O man smagiausias dalykas gyvenime – padėti kitiems“, – su plačia šypsena veide aiškino jis.
O padėti kitiems jis ėmėsi vos baigęs sportinę karjerą – tapo treneriu ir ėmė kopti karjeros laiptais – 2012 m. žaidynėse buvo JAV lengvosios atletikos komandos trenerio asistentu, o nuo 2005 m. užima JAV metikų vystymo departamento vadovo pareigas.
Dabar 55-erių vyras dirba tiek su studentais, tiek su JAV olimpiečiais – du jo auklėtiniai varžėsi 2021 m. Tokijuje.
Tad ir dabar kolegos iš JAV nustemba pamatę jį su Lietuvos trispalvės spalvų sportine apranga ir akreditacija, kurioje – mūsų vėliava. Štai ir Budapešte jį per dantį traukė Carlas Lewisas – tikra JAV sporto legenda, bėgikas, devynis kartus tapęs olimpiniu, aštuonis – pasaulio čempionu.
„Priėjo ir klausė, kas čia per vėliava“, – smagų susitikimą prisiminė T. Pukstys.
Galbūt viso to ir nebūtų, nes L. Jasiūnaitė į jo auklėtinių sąrašą pateko netikėtai, išsiskyrusi su ilgamete trenere Terese Nekrošaite.
„Pirmą kartą susitikome praėjusiais metais per JAV vykusį čempionatą. Pasisveikinome, o spalį ji man parašė žinutę, kad išsiskyrė su trenere. Pasakiau, kad galėčiau padėti, jeigu norėtų. Pasiūliau atvykti į Alabamą, kur aš gyvenu, pabūti porą savaičių, pažiūrėti ar norėtų su manimi dirbti.
Neblogai susigyvenome, man buvo labai smagu. Esu amerikietis, bet kilęs iš Lietuvos. Man tai yra didelė garbė, kad galiu jai padėti. Jeigu mano tėtis būtų gyvas ir tą žinotų, jam tai būtų stebuklas.
Man buvo smagu praleisti laiką su ja, pabandžiau įdėti naujų dalykų į jos techniką, bet nedaug. Nenorėjau kištis, jos pasiruošimas yra labai geras, pasaulinio lygio. Ji – labai gera moteris, stipriai dirba, valgo ir miega tiksliai, viską daro labai gražiai. Kalbėjo su mano mama, ji myli ją kaip dukrą“, – gražiai apie L. Jasiūnaitę atsiliepė jis.
Ši pažintis tapo dar viena priežastimi T. Puksčiui dažniau aplankyti tėvų gimtinę – paskutinį kartą dar šią vasarą, kai laiką leido Palangoje.
„Labai daug reikalų turėjau su giminėmis, tai buvo labai smagus laikas“, – prisiminęs juokėsi jis.
Šis apsilankymas Lietuvoje buvo pirmasis nuo 2016 m. Atvykęs buvo ir prieš vienuolika metų, bet tada vizitas įvyko dėl nemalonios priežasties – į Kauno kapines T. Pukstys atgabeno tėčio urną, nugulusią šalia kitų giminės narių kapų.
JAV T. Pukstys pats sukūrė gausią šeimą, su žmona augina tris sūnus – Luką, Davidą ir Dane’ą. Prisijungti prie šeimynos jis intensyviai kviečia ir L. Jasiūnaitę – dabar jų bendrą darbą sunkina atstumas.
L. Jasiūnaitę į JAV jis vilioja dviem dalykais.
„Žiemos metu pas mane nesninga. Turime kambarį jai, tai nieko nekainuoja. Man smagu – iš ryto geriame kavą, šnekamės gražiai“, – juokavo T. Pukstys.
Pati sportininkė po pasirodymo Budapešte teigė, kad dėl galimų pokyčių spręs tik pasibaigus sezonui.
„Jai sunku be trenerio būti Lietuvoje vienai. Man yra garbė padėti jai, tai bus jos reikalas – jeigu turėsiu galimybę su ja dirbti daugiau, aišku, kad norėčiau“, – vylėsi T. Pukstys.
Jis pripažįsta, kad sprendimus riboja ir finansai – kažkiek padeda Lietuvos lengvosios atletikos federacija, kažkiek išlaidų tenka dengti ir iš savo kišenės.
„Jis labai geras žmogus, labai džiaugiuosi, kad padėjo man kritinėje situacijoje. Esu labai dėkinga jam. Treniruotės su kiekvienu treneriu kitokios, skirtingos, bet manau, kad naudingos. Požiūris į techniką, gyvenimą, sportą – daug platesnis“, – darbą su Tomu apibūdino L. Jasiūnaitė.