L. Baikauskaitės Seule pagerintas Lietuvos 1500 m bėgimo rekordas – jau tris dešimtmečius neįkandamas mūsų šalies eikliausioms bėgikėms. Tik auksą laimėjusiai rumunei Paulai Ivan (3:53,96 – olimpinis rekordas iki šių dienų) nusileidusi lietuvė distanciją įveikė per 4 min. 0,24 sek.
Mūsų šalies lengvaatletė iš dalyvių galingai spurtavo iki finišo likus 200 m ir sugebėjo išplėšti olimpinį sidabro apdovanojimą, aplenkusi ir buvusios SSRS rinktinės kolegę Tatjaną Samolenką.
Jos rezultatas – fantastiškas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu. Pagal jį L. Baikauskaitė būtų triumfavusi net penkiose iš pastarųjų aštuonių olimpiadų.
Olimpinių žaidynių 1500 m bėgimo čempionės ir jų rezultatai:
| Olimpiada | Čempionė | Šalis | Laikas |
|---|---|---|---|
| 2016 Rio de Žaneiras | Faith Kipyegon | Kenija | 4:08.92 |
| 2012 Londonas | Maryam Yusuf Jamal | Bahreinas | 4:10.74 |
| 2008 Pekino | Nancy Langat | Kenija | 4:00.03 |
| 2004 Atėnai | Kelly Holmes | D. Britanija | 3:57.90 |
| 2000 Sidnėjus | Nouria Merah-Benida | Alžyras | 4:05.10 |
| 1996 Atlanta | Svetlana Masterkova | Rusija | 4:00.83 |
| 1992 Barselona | Hassiba Boulmerka | Alžyras | 3:55.30 |
| 1998 Seulas | Paula Ivan | Rumunija | 3:53.96 |
Savo laimėjimo nesureikšminusi Lietuvos lengvosios atletikos legenda neabejojo, kad atėjus tinkamam laikui, nuo rekordo bus nupūstos dulkės.
„Netikiu, kad stebuklų būna, o jei būna, už to slypi labai didelis darbas, noras, ryžtas, šalies palaikymas. Linkiu būsimai rekordininkei sėkmės. Jei būsiu gyva, atvažiuosiu asmeniškai pasveikinti“, – teigė Čikagoje gyvenanti olimpietė.
Paklausta, kiek arti jos gyvenime yra Lietuva, šyptelėjusi L. Baikauskaitė atsakė: „Lietuva yra pačioje širdyje. Tai yra esmė, negalime nieko pakeisti. Esame gimę lietuviais ir mirsime lietuviais“.
– Galbūt Seulo olimpiadoje buvote susibūrę kartu su visais lietuviais? – paklausėme L. Baikauskaitės.
– Ne taip ypatingai, varžybų tvarkaraštis skirtingas. Tačiau buvo ypatingas momentas, kai krepšininkai išdrįso pirmieji per savo balkoną pakabinti trispalvę. Jiems buvo leista. Arvydui Saboniui. Ta dvasia mus palietė. Tuo metu Sąjūdis išėjo iš pogrindžio, buvo mums didžiulis įkvėpimas. Šiaip visada dalyvavome kaip lietuviai, net ir būdami Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Jei klausdavo, iš kur mes, atsakydavome, kad iš Lietuvos.
– Nors praėjo jau 30 metų, bet veikiausiai turite ryškiausią prisiminimą iš Seulo olimpinių žaidynių?
– Laikas skrieja nesulaikomai, o prisiminimai yra patys gražiausi ir maloniausi. Ryškiausias – krepšininkų iškelta Lietuvos trispalvė. Tai įkvėpė mus naujam etapui. Per visą gyvenimą man liko vienintelė didelė nuoskauda. Mat labai norėjau dalyvauti su Lietuvos rinktine 1992 metų Barselonos olimpiadoje, deja, sutrukdė trauma. Šiaip viskas klostėsi sėkmingai.
– Papasakokite, koks jums buvo 1500 m bėgimo finalas Seule?
– Finalas buvo nestandartinis, retai tokių būna. Bėgdama 3000 m Paula Ivan pasirinko neteisingą taktiką ir pralaimėjo Tatjanai Samolenkai aukso medalį, bet turėjo antrą šansą 1500 m distancijoje. Tuomet rumunė jau nežaidė – nuo pat starto atsiplėšė, o visos kitos 11 nežinojo, ką daryti. Aš bėgau gale, žiūrėjau, kas vyksta ir likus 200 m pajutau, kad dar turiu energijos – finišas atnešė man sėkmę.
– Seule pagerinote 1500 m bėgimo Lietuvos rekordą (4:00.24), į kurį per pastaruosius tris dešimtmečius taip niekas ir nepasikėsino. Kaip manote kodėl? Gal nebeturime pajėgių bėgikių?
– Nemanau. Atsiras, bus ir yra. Matyt, neatėjo laikas ir nesusiklostė aplinkybės. Rezultatas išties aukštas ir profesionalus. Linkiu būsimai rekordininkei sėkmės ir visaip palaikysiu. Jei būsiu gyva, atvažiuosiu asmeniškai pasveikinti.
– Įdomu, kad pagal rezultatą Seule – 4 min. 0,24 sek. – jūs laimėtumėte 5 iš pastarųjų 8 olimpinių žaidynių. Ką apie tai galvojate?
– Kas praėjo, nebežiūrėkime. Stenkimės viską daryti esamuoju momentu, ką galime geriausia. Tai svarbu sporte – susikaupti, nesiblaškyti. Visas dėmesys, ažiotažas, žurnalistai olimpiadoje sukelia nervinį stresą ir daugelis sportininkų nesusitvarko. Fiziškai jie gali būti čempionai, o morališkai – ne. Visiems Lietuvos sportininkams palinkėčiau būti dvasiškai stipriems. Tai kitą kartą daugiau lemia nei fizinis pasirengimas. Svarbu žinojimas, ko sieki, ir nė žingsnio atgal. Tik į priekį.
– Vis daugiau žiniasklaidoje pasirodo pribloškiančių faktų apie įvairius rezultatų gerinimo metodus buvusios SSRS rinktinėje. Rašyta net apie apvaisinimą ir abortus. Kiek teko apie tai girdėti ar susidurti?
– Negirdėjau apie tai. Likus metams iki olimpiados atsisakiau SSRS rinktinės paslaugų. Vyriausiasis rinktinės treneris mane užstojo prieš valdžią. Lietuvoje turėjau puikias sąlygas, gerą trenerį Algimantą Vilką, mūsų maistas taip pat buvo geresnis. Daugelis rusių atlečių atvykdavo į mūsų stovyklą, kad galėtų normaliai pavalgyti.
Faktas, kad už nugaros SSRS rinktinėje buvo daromi įvairūs išsišokimai ir triukai, kad morališkai palaužtų, išmuštų iš vėžių. Net nepasakysiu, kas konkrečiai – sportininkai patys ar trenerio liepti. Tai pajutau savo kailiu.
Esu ramus žmogus, prašiau, kad man paliktų stipendiją ir leistų ruoštis Lietuvoje. Po olimpiados įvyko nesusipratimas – Maskva galvojo, kad mane paruošė Lietuva, o Lietuva galvojo, kad Maskva. O mes pasiruošėme savo aukšto meistriškumo olimpiniame centre. Treneriai, medikai, nuostabūs masažuotojai Zigmas Živatkauskas ir Juozas Petkevičius. Buvo gera komanda ir sąlygos.
– Kaip nutiko, kad atsidūrėte JAV?
– Išvykau atsitiktinai – gavau traumą ir gydymas truko dvejus metus. Į sportą grįžti ir nebenorėjau – daug darbo buvo įdėta ruošiantis Barselonos olimpiadai. Ten nepaprastai norėjau dalyvauti, atstovauti Lietuvai. JAV norėjau pagerinti savo materialines sąlygas, galvojau, kad užsidirbsiu keletą tūkstančių dolerių, nusipirksiu didesnį butą, mašiną, o nuvažiavus laimėjau „Žalią kortą“ (JAV imigracinių vizų programa-loterija – red.p.). Vis dar bandau, bet manau, kad galiausiai grįšiu į Lietuvą.
1988 metų rugsėjo 17-ąją Pietų Korėjoje startavusios vasaros olimpinės žaidynės lietuviams buvo itin sėkmingos – net 14 tautiečių namo parsivežė medalius.
10 auksinių čempionų titulų iškovota atstovaujant Sovietų Sąjungos komandoms – keturi mūsiškiai laimėjo krepšinio turnyrą, du – dviračių treko komandines persekiojimo lenktynes ir vienas asmenines, du – futbolo varžybas, o vienas rankinio. Du sidabro medalius lietuviai iškovojo lengvosios atletikos rungtyse, vieną – plaukimo, o bronzos medalius dvi sportininkės laimėjo krepšinyje ir dviračių plento lenktynėse.
Į LTOK organizuotą Seulo olimpiados nugalėtojų ir prizininkų pagerbimą iš Čikagos atvykusi L. Baikauskaitė atsiėmė atminimo dovanas ir simbolinį medalį. Vilniaus Valdovų rūmuose tokie buvo įteikti disko metikui Romui Ubartui, dviratininkui Gintautui Umarui ir Seule žirginio sporto varžybose dalyvavusiam Raimundui Udrakiui.
Į renginį neatvyko kviesti auksinės krepšinio rinktinės nariai Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis ir Valdemaras Chomičius.
Tiesa, 30 metų pergalės jubiliejų jie pažymėjo savaite anksčiau – Š. Marčiulionio kvietimu mūsų šalyje viešėjo ir išskirtinį triumfą atšventė buvusios SSRS rinktinės žaidėjai Igoris Migliniekas, Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir Aleksandras Volkovas.
1988 metų Seulo olimpiadoje buvusios SSRS rinktinės sudėtyje nugalėtojais ir prizininkais tapę lietuviai:
| Sportininkas | Sporto šaka, rungtis | Medalis |
|---|---|---|
| Gintautas Umaras | Trekas, 4 km individ. pers. lenktynės | Auksas |
| Gintautas Umaras | Trekas, 4 km komand. pers. lenktynės | Auksas |
| Artūras Kasputis | Trekas, 4 km komand. pers. lenktynės | Auksas |
| Arvydas Janonis | Futbolas | Auksas |
| Arminas Narbekovas | Futbolas | Auksas |
| Valdemaras Chomičius | Krepšinis | Auksas |
| Rimas Kurtinaitis | Krepšinis | Auksas |
| Šarūnas Marčiulionis | Krepšinis | Auksas |
| Arvydas Sabonis | Krepšinis | Auksas |
| Valdemaras Novickis | Rankinis | Auksas |
| Laimutė Baikauskaitė | Lengvoji atletika, 1500 m | Sidabras |
| Romas Ubartas | Lengvoji atletika, diskas | Sidabras |
| Raimundas Mažuolis | Plaukimas, 4x100 m laisv. stiliumi | Sidabras |
| Laima Zilporytė | Dviračių sportas, 82 km grup. lenktynės | Bronza |
| Vitalija Tuomaitė | Krepšinis | Bronza |