Teista trečią kartą
Pirmadienį DELFI pranešė apie sunkiaatlečiui Domantui Kmieliauskui skirtą ketverių metų diskvalifikaciją. 20-metis sportininkas, kurio organizme rasta anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriamų preparatų, tapo pirmuoju lietuviu, šiais metais nubaustu dėl dopingo vartojimo.
Vos po dienos paskelbta apie analogiškos trukmės krepšininko Vilmanto Dilio, praėjusį pavasarį įkliuvusio dėl stanozololo ir kokaino, diskvalifikaciją.
Oficialaus sprendimo tebelaukia dviratininkas Raimondas Rumšas jaunesnysis, kurio mėginyje Italijos dopingo kontrolieriai praėjusį mėnesį pastebėjo augimo hormonus maskuojančio sintetinio preparato pėdsakų.
Darbo šiemet turėjo ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos drausmės komisija, tylomis trečią kartą nagrinėjusi Živilės Balčiūnaitės testus. DELFI žiniomis, maratonininkė vėl buvo pripažinta kalta dėl jos biologiniame pase, kuriame registruojami visi tyrimų rezultatai, retrospektyviai aptiktų įtartinų pakitimų. Realios bausmės Ž. Balčiūnaitei šįkart nuspręsta nebeskirti, kadangi ji 2011-aisiais jau buvo diskvalifikuota dvejiems, o pernai – aštuoneriems metams.
DELFI duomenimis, tai – dar ne viso dopingo bylos, į kurias šiemet įsipainiojo Lietuvos sportininkai. Kitos tebėra tiriamos, todėl viešai įtarimai nėra skelbiami.
Bet WADA pasidalino praėjusių metų dopingo mėginių tyrimų statistika, atskleidžiančia įdomių detalių.
Didžiausias Trojos arklys – meldoniumas
2016 metais 6,6 procentai Lietuvos antidopingo agentūros atliktų testų buvo teigiami. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su kaimynine Latvija pirmauja Europos Sąjungoje.
Visame žemyne tik Baltarusijos (8 proc.), Moldovos ir Armėnijos (abi – po 12,5 proc.) nacionalinės antidopingo agentūros, tirdamos sportininkus, dažniau surasdavo draudžiamų medžiagų.
Tiesa, į WADA statistiką įtraukti visi raudonus signalus įžiebę dopingo testai, nepriklausomai nuo to, ar sportininkai vėliau būdavo pripažinti kaltais ir nubausti.
Lietuvos dopingo kontrolieriai pernai paėmė 121 mėginį, iš kurių įtarimų sukėlė aštuoni.
Šešių atletų organizme aptikta sumaištį visame pasaulyje metų pradžioje kėlusio meldoniumo. Penki iš jų buvo išteisinti, nes medžiagos koncentracija neviršijo WADA pakoreguotų normų.
Tarp pastarųjų pateko imtynininkai Edgaras Venckaitis ir Aleksandras Kazakevičius, apie kurių mėginius iki šiol viešai nebuvo skelbta. Dopingo bylos taip pat palankiai baigėsi futbolininkams Armantui Vitkauskui ir Martynui Dapkui bei sunkiaatlečiui Irmantui Kačinskui.
Sausa iš balos neišlipo vienintelė Ž. Balčiūnaitė, kurios organizme meldoniumo koncentracija, neoficialiomis žiniomis, smarkiai viršijo leistiną normą.
Likę du atletai taip pat susilaukė bausmių. Rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas dėl klomifeno vartojimo diskvalifikuotas dvejiems, endurobolį vartojęs baidarininkas Donatas Žaldokas – ketveriems metams.
Į Lietuvos antidopingo agentūros juodąją statistiką nepatenka varžybose Latvijoje įkliuvęs jėgos trikovės atstovas Arvydas Mišeikis, kurio mėginyje aptikta visa puokštė draudžiamų preparatų. Jo priverstinis poilsis truks ketverius metus.
Du pernai tirtis atsisakę ir taip automatiškai dopingo vartotojams prilyginti kultūristai Nerijus Bružas bei Marius Blaževičius taip pat neįtraukti į WADA ataskaitą.
Ką reiškia nuogi skaičiai?
Teigiamų testų statistikos pagal tikrintų sportininkų pilietybę WADA nepateikia, todėl, norint palyginti situaciją skirtingose šalyse, tenka kliautis nacionalinių antidopingo agentūrų tyrimų duomenimis.
Pastarieji neatspindi viso vaizdo: patikrinimus taip pat organizuoja nacionalinės ir tarptautinės federacijos, kitos sporto organizacijos. Į šią kategoriją dažniausiai patenka mėginiai, imami svarbiausiose tarptautinėse varžybose.
Vis dėlto būtent antidopingo agentūros atlieka didžiąją dalį testų visame pasaulyje – 63 proc.
Ar aukštas teigiamų atsakymų procentas reiškia, kad Lietuvoje dopingo problema aktualesnė nei, pavyzdžiui, Rusijoje, kur draudžiamų medžiagų aptinkama 2,3 proc. ištirtų mėginių?
„Tikrai nesutikčiau, kad esame tarp „lyderių“ pagal dopingo vartojimą“, – neigia Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Kristina Jagminienė.
Ji nuo praėjusių metų pavaduoja savo pirmtakę Ievą Lukošiūtę-Stanikūnienę, kurią WADA pasiuntė į Maskvą prižiūrėti po skandalų virtinės pasitikėjimą bandančios atgauti Rusijos antidopingo agentūros.
Pastarosios atliekama sportininkų kontrolė ne tik buvo kiaura kaip rėtis, bet ir, remiantis WADA tyrėjais, sąmoningai dangstė dopingo vartotojus.
Tad teigiamų testų statistika priklauso ir nuo kontrolierių griežtumo.
Kitas faktorius – bendra tyrimų apimtis. Europos Sąjungoje už Lietuvos antidopingo agentūrą mažiau testų atliko tik nykštukinės Maltos kontrolieriai – 93.
Palyginimui, Vokietijos agentūra per 2016-uosius paėmė 114 kartų daugiau mėginių nei kolegos iš Lietuvos. Teigiami buvo 73 testai, bet tai tesudaro 0,3 proc. visų ištirtų Vokietijos atletų mėginių.
Anot K. Jagminienės, jos pavaldiniai patikrintų daugiau sportininkų, jei agentūra būtų dosniau finansuojama.
Mat vieno mėginio tyrimas, paprastai atliekamas WADA akredituotoje laboratorijoje Varšuvoje (Lenkija), kainuoja 500 eurų.
„Kuo didesnį finansavimą gauname, tuo daugiau testų galime atlikti. Lyginant su pernai, šiemet patikrinimų skaičių pavyko gerokai išauginti – planuojame per metus ištirti apie 400 mėginių“, – DELFI sakė K. Jagminienė.
Antidopingo agentūra išlaikoma iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK). Pirmasis šiemet skyrė 92 tūkst. eurų, antrasis pridėjo 35 tūkstančius.
Labiausiai suteptas beisbolas
WADA taip pat pateikia 2016 metų statistiką skirstydama tirtus dopingo mėginius pagal sporto šakas.
Kaip jau skelbė DELFI, iš olimpinių sporto šakų dopingo kontrolieriams dažniausiai įkliūdavo beisbolininkai.
Iš per metus paimtų 1180 mėginių dopingo rasta 64-iuose – tai sudaro 5,3 proc. Teigiamų testų santykiu beisbolas dvigubai lenkia kitas labiausiai susitepusias olimpines sporto šakas. Remiantis WADA duomenimis, antroje vietoje pernai atsidūrė imtynės (2,7 proc.), trečias – boksas (2 proc.), ketvirta – sunkioji atletika (1,9 proc.), penktas – baidarių ir kanojų irklavimas (1,7 proc.).
„Nuodėmingiausiųjų“ dešimtuko priešangyje liko krepšinis, plaukimas ir šiuolaikinė penkiakovė, kurie pagal teigiamų testų procentą (1) dalinasi 11-13 vietomis.