Sportininko teigimu, būtent šis laikotarpis suteikė galimybę dar kartą įvertinti, kokia svarbi yra išvystyta ir lengvai prieinama sporto infrastruktūra.
Fechtavimas, plaukimas, jojimas, šaudymas ir bėgimas – tai rungtys, sudarančios šiuolaikinės penkiakovės programą. Pasaulio ir Europos čempionas, dviejose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs J. Kinderis pastebi, jog kiekvienos iš šių rungčių treniruotėms reikalingos skirtingos sąlygos, lemiančios ir sportininkų rezultatus aukščiausio lygio varžybose.
Jo teigimu, Lietuvoje besitreniruojantys šios sporto šakos atstovai susiduria su nemažai iššūkių, kurie kyla dėl nepakankamai greitai besivystančios infrastruktūros šalyje.
„Šiuolaikinei penkiakovei, o tuo pačiu ir plaukimui pritaikyta infrastruktūra per 20 metų mažai kuo pasikeitė. Vilniuje turime vos vieną 25 metrų ilgio baseiną, kuris yra labai užimtas. Su nerimu žvelgiama ir į lengvosios atletikos maniežo atnaujinimą – neaišku, ar darbus bus spėta atlikti laiku“, – problemines sritis apžvelgia žymus penkiakovininkas.
Anot J. Kinderio, dar kartą įvertinti sporto infrastruktūros prieinamumo svarbą tiek profesionaliems sportininkams, tiek mėgėjams paskatino ir pavasarį Lietuvoje paskelbtas karantinas, kurio metu buvo užvertos visų sporto centrų durys.
„Pavasarį turėjome pakeisti savo rutiną bei prisitaikyti prie naujų sąlygų. Manau, kad su tuo susidūrėme ne tik mes, profesionalūs sportininkai, bet ir visi aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai, nesibaiminantys naudotis bendra sporto infrastruktūra šalyje“, – kalba J. Kinderis.
Ne vienoje pasaulio šalyje besitreniravęs J. Kinderis pastebi, kad aktyvaus laisvalaikio gerbėjai šalyje dar kartais vengia sportuoti kartu su profesionalais ir mano, kad toks požiūris turėtų keistis: „Kai gyvenau Pietų Korėjoje, mano lankomas stadionas vakarais būdavo pilnas senyvo amžiaus žmonių, nes ten nėra stereotipų, kad profesionali sporto infrastruktūra negali būti skirta ir sportuojantiems mėgėjiškai.“
J. Kinderio manymu, norint paskatinti žmones aktyviau sportuoti reikalingas ne tik platesnis vartų į stadionus atvėrimas, geresnis finansavimas, infrastruktūra, bet ir galimybė susipažinti, kaip yra paskirstomi pinigai sportui šalyje, kam jie panaudojami.
„Susidurdami su problemomis, dažnai galime nepastebėti ir teigiamų pokyčių sporto infrastruktūros plėtroje Lietuvoje. Per savo karjerą turėjau galimybę stebėti kaip keičiasi sporto infrastruktūra mūsų šalyje – nuo pirmojo mano baseino gimtajame Panevėžyje iki planų čia atidaryti olimpinius standartus atitinkančią plaukimo bazę. Turime ir kitų puikių pavyzdžių, planuojamų atidaryti sporto centrų, tad svarbu apie tai kalbėti, informuoti tiek sporto bendruomenę, tiek plačiąją visuomenę“, – teigia J. Kinderis.
Tokią galimybę Lietuvos gyventojams suteikia jau penktus metus vykstantis specialus sporto finansavimo viešinimo projektas „Sporto pinigai“, kurio metu šalies savivaldybės, sporto organizacijos bei verslo atstovai yra kviečiami pateikti duomenis apie šalies sportui skiriamą paramą. Visi pateikti duomenys yra sisteminami ir pateikiami specialioje naujienų portalo DELFI rubrikoje.
„Šis projektas yra labai svarbus, nes su Lietuvos sportu mažai susipažinęs žmogus, matydamas mažėjantį olimpiečių skaičių ir dideles sportui išleidžiamas pinigų lėšas, gali susidaryti negatyvią nuomonę apie valstybės politiką remiant sportą. Tai tampa netgi kivirčų, susipriešinimo priežastimi“, – neabejoja J. Kinderis.
Sportininko teigimu, viešai prieinama informacija apie sporto organizacijų bei šalies savivaldybių paskirstomas lėšas sporto bendruomenei leidžia susipažinti ir su įvairiomis sporto šakomis ir galimybėmis sportuoti savo gyvenamojoje vietoje.
„Negali visi žaisti tik krepšinio ir futbolo, todėl reikia finansuoti ir netradicines, mažiau žinomas sporto šakas, daugiau dėmesio skirti bendroms mankštoms, kurias lengva propaguoti. Taip išlaikoma sporto piramidė, kai iš masiškumo atsiranda profesionalai, kurie skatina siekti pergalių kitus“, – įsitikinęs olimpietis.