32-ejų metų badmintonininkas ne tik toliau aktyviai sportuoja, bet ir yra įsitraukęs į šią vasarą veikti pradėjusios savo vardo badmintono akademijos veiklą. K. Navickas taip pat neslepia savo ambicijų badmintono sportą Lietuvoje pakelti į naują lygmenį, nors ir pripažįsta, kad tai padaryti nebus lengva.
Tiesa, 2015 metų Europos žaidynių bronzos medalininkas mato ir teigiamų postūmių – šalyje augantį susidomėjimą badmintonu ir reikiamos infrastruktūros plėtrą.
Neturi kada nuobodžiauti
„Veiklos tikrai nepritrūkstu“, – nusišypso K. Navickas paklaustas, kuo šiuo metu užsiima.
Geriausias Lietuvos badmintonininkas neseniai persikėlė gyventi į Vilnių, kur sportuoja ir dalyvauja turnyruose su porininku Povilu Bartušiu. Jį, beje, taip pat ir treniruoja. K. Navickas savaitgaliais spėja skraidyti ir į Prancūziją, kur su komanda „USB Bordeaux“ dalyvauja badmintono klubų turnyre. Be viso to, sportininkas įdeda daug energijos į paties įkurtos badmintono akademijos, kurioje taip pat dirba treneriu, veiklą. Nepaisant didelio užimtumo, K. Navickui užtenka jėgų ir rūpinimuisi Lietuvos badmintono sporto situacija ir jos gerinimu.
„Badmintonu gyvenu didžiąją dalį savo gyvenimo, tačiau per visą savo karjerą treniruotis ir sportuoti teko užsienyje, nes Lietuvoje tam paprasčiausiai nebuvo galimybių. Natūralu, kad norisi tokią situaciją pakeisti. Profesionalaus badmintonininko karjeros Lietuvoje siekti kol kas yra sudėtinga, badmintonas kaip sporto šaka čia ilgą laiką buvo gerokai prisnūdęs, todėl vienas iš mano asmeninių tikslų yra išjudinti šią stagnaciją. Tam skiriu daug jėgų ir laiko, tačiau, žinoma, man taip pat reikia pagalbos – vieningų sprendimų iš Lietuvos badmintono federacijos, rėmėjų“, – sako K. Navickas.
Sąlygų treniruotis daugėja
Ilgą laiką, anot žinomo šalies sportininko, Lietuvoje viena pagrindinių badmintono problemų buvo tinkamos treniruočių infrastruktūros, reikalavimus atitinkančių žaidimo aikštelių trūkumas. Ženklaus situacijos pagerėjimo K. Navickas tikisi, kai gruodį Vilniuje duris atvers daugiafunkcinis DELFI sporto centras su aštuoniomis profesionaliam sportui tinkančiomis badmintono aikštelėmis.
„Be abejo, naujų aikštelių įrengimas yra labai reikalingas, nes iki šiol sportininkams paprasčiausiai trūko vietų, kuriose galėtų treniruotis. Vis tik norint pastatyti Lietuvos profesionalų badmintoną ant kojų vien tik infrastruktūros nepakaks. Visų pirma reikia iniciatyvos ir vizijos, kaip sukurti tam tikrą sistemą, struktūrą, ant kurios ši sporto šaka laikytųsi. Tikiu, kad turiu tokią viziją ir užtektinai iniciatyvos, bet, kaip jau minėjau, man reikia pagalbos ir laiko. Puikiai suprantu, kad turės praeiti ne vieni metai, kol galėsime kalbėti apie apčiuopiamus rezultatus ir aukštus mūsų jaunųjų badmintonininkų pasiekimus“, – teigia K. Navickas.
Talento ir noro netrūksta
Vis tik geriausią Lietuvos badmintonininką optimistiškai nuteikia tai, kad jaunoji karta, vaikai, kuriuos jis pats treniruoja, turi ir noro, ir talento siekti rezultatų, nepaisant to, kad sąlygų tobulėjimui ir esamam potencialui realizuoti trūksta.
„Jei kalbėtume vien tik apie mėgėjų badmintoną, tai jis tikrai šiuo metu yra pakilime – organizuojami mėgėjų turnyrai, žmonės šį žaidimą renkasi kaip laisvalaikio formą, į mūsų akademiją kreipiasi įmonės, kurios savo darbuotojams nori suteikti galimybę pažaisti. Iš tiesų tai nestebina – badmintonas ne tik įdomus, aktyvus, bet ir intelektualus, emocijų suteikiantis, bendravimą stiprinantis sportas“, – sako K. Navickas.
Vis tik ne kartą Lietuvos vardą garsinęs sportininkas pabrėžia, kad mėgėjų ir profesionalų badmintonas yra du skirtingi dalykai.
„Profesionalams neužtenka vien tik įduoti į rankas rakečių ir leisti savaitgaliais kur nors pažaisti. Čia reikia tęstinumo, sistemos, šiuolaikiško požiūrio į treniravimą ir panašių dalykų“, – įsitikinęs K. Navickas.
Dešimties-penkiolikos metų vaikai, kuriuos K. Navickas treniruoja, anot badmintonininko, noriai sportuoja, tačiau jiems reikia rimtesnio postūmio. Siekdamas jį suteikti K. Navickas šį rudenį organizavo pirmąją Lietuvoje badmintono stovyklą vaikams, kuri, pagal sportininko viziją, turėtų tapti tradicija. Be visa ko, K. Navicko įsitikinimu, reikia, kad badmintono sportas vaikams atpigtų, o tam trūksta ir didesnio rėmėjų indėlio.
Treniruoti sunkiau nei žaisti
„Tikrai neturiu iliuzijų ar intencijų badmintoną Lietuvoje paversti pirmo populiarumo sporto šaka, kaip kad, pavyzdžiui, krepšinis. To visai ir nereikia. Man pačiam krepšinis labai patinka ir labai džiaugiuosi, kad šis sportas yra aukštame lygyje. Vis tik labai norėtųsi, kad ir mažiau populiarios sporto šakos Lietuvoje normaliai egzistuotų, o jas pasirinkę galėtų siekti aukščiausių rezultatų“, – teigia profesionalus sportininkas.
Pats K. Navickas yra pasiryžęs jaunimui perduoti visą per savo profesionalo karjerą sukauptą patirtį, o ne per seniausiai atrasta trenerio duona jam taip pat patinka.
„Daugybę metų profesionaliai sportuoju, esu prie to pripratęs ir tai man teikia didelį pasitenkinimą, tačiau galimybė treniruoti jaunus sportininkus, pasidalinti savo patirtimi taip pat labai džiugina. Tikiuosi, kad tokiu būdų prisidedu ne tik prie perspektyvių sportininkų, bet ir asmenybių ugdymo. Tiesa, prisipažinsiu – treniruoti yra sunkiau nei žaisti pačiam, nes treniruodamas negali įlįsti į kito kailį, tiesiogiai nulemti įvykių aikštelėje. Gali tik patarti ir paskatinti, bet viskas priklauso nuo paties žaidėjo“, – pasakoja K. Navickas.