Lietuvoje kiekvienais metais dėl draudžiamų preparatų vartojimo įkliūna vidutiniškai du sportininkai. Naujausi, o kartu ir vieni iš skaudesnių atvejų – 2012 metų sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio ir 2010-ų lengvaatletės Živilės Balčiūnaitės teigiami dopingo testai. Iš A. Didžbalio buvo atimti trys tų pačių metų Europos čempionato medaliai bei prarasta vieta Londono olimpinėse žaidynėse, o Ž. Balčiūnaitė prarado Europos čempionės vardą. Abu sportininkai taip pat buvo diskvalifikuoti dvejiems metams.
Tokių skaudžių ar mažiau afišuotų atvejų Lietuvos sporte pasitaiko nuolat. Draudžiamų preparatų prevenciją mūsų šalyje vykdo KKSD įkurta viešoji įmonė Lietuvos antidopingo agentūra. 2006 metais Lietuva prisijungė ir prie UNESCO Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte, kurios dalis yra Pasaulinis antidopingo kodeksas ir Tarptautiniai standartai.
2013 metų Pasaulinėje antidopingo konferencijoje buvo patvirtintas atnaujintas antidopingo kodeksas, įsigaliosiantis nuo kitų metų. Tada turėtų griežtėti sankcijos dopingą vartojantiems sportininkams – vietoj diskvalifikacijos iki dviejų metų bus taikomos 2–4 metų nuobaudos.
KKSD vadovo teigimu, draudžiamų preparatų prevencija yra be pabaigos, o įsigaliosiantys pakitimai turės rimtą svertą.
„Prevencija būtina ir ji tobulės. Čia procesas be pabaigos, nes tobulės priemonės ir pačios medžiagos. Ko gero, niekada prevencija neis priekyje – visą laiką iš paskos bus gaudoma, traukiama, tikrinama. Švietėjiška pusė šitoje vietoje, žinant situaciją su 2015 metais įsigaliojančiais kodekso pakeitimais, yra daug pasakanti, nes gerbiamieji – šiandien tu žvaigždė, o rytoj niekas tavęs niekur nematys“, – DELFI pasakojo K. Rimšelis.
Pašnekovo teigimu, dopingo problema aktuali ne tik tarp profesionalaus sporto atstovų, bet ir mėgėjų tarpe, ypač Azijoje, kur dopingo vartojimas tapo visišku pamišimu, vardan gražios išvaizdos ir didelės jėgos.
DELFI pokalbis su K. Rimšeliu – apie dopingo prevenciją Lietuvoje ir pasaulyje, kovos būdus ir šios problemos sprendimo būdus.
– Kaip manote ar dopingo problema yra aktuali Lietuvoje? Pasaulyje yra daug atvejų, Lietuvoje skambesnių – tik keletas.
– Atskirčiau šį klausimą į dvi dalis. Dopingas yra vartojimas dėl dviejų dalykų – dėl didelio sportinio meistriškumo, nors Pjeras de Kubertenas atkūrė olimpinį judėjimą ir olimpiadas, su idėja populiarinti sportą tarp jaunimo. Mes matome, kiek didelis sportinis meistriškumas įgavo visiškai kitokių naujų formų, komercializavosi, atsirado konkurencija tarp valstybių, neatsižvelgiant į gyventojų skaičių. Skaičiuojami pasiekimai, kas čia daugiau surinko, laimėjo, kas kaip pasirodė. Be jokios abejonės, norint laimėti yra vartojami draudžiami preparatai. Kitas kontekstas, jeigu tu nenori laimėti dideliame sportiniame meistriškume arba varžybose, tai draudžiami preparatai mėgėjiškame sporte yra vartojami dėl grožio.
– Tai galima sakyti, kad ši problema jau ne vien profesionaliame sporte egzistuoja, bet ir mėgėjiškame?
– Taip. Ir ši problema iš tiesų apima žymiai platesnį gyventojų ratą pasaulyje, nei mes kalbame Lietuvos atveju. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju aš nesutikčiau su tokia formuluote, kad nereikia nieko daryti, nes yra tik keli atvejai. Jeigu nebūtų nieko daroma, kiek tų atvejų būtų? Kitas dalykas – tai tie keli atvejai juk yra? Pasaulyje, mano turimomis žiniomis, rentabilumo kontekste, po narkotikų prekybos eina draudžiami preparatai. Lietuvoje vykdoma patikra. Lietuva 2006 metais prisijungė prie konvencijos ir tai yra įstatymas. Ir šitoje vietoje, departamentas kaip valdžios institucija atsakinga už sporto sferą, yra įsteigusi Antidopingo agentūrą, kuri vykdo dopingo kontrolę ir prevenciją.
– Kaip tai yra vykdoma?
– Yra imami mėginiai, bet situacija yra tokia, kad mums, kaip tokiai mažai valstybei, išlaikyti laboratorijas dėl draudžiamų preparatų patikros arba kraujo mėginių patikros yra labai brangu. Tai mes paprasčiausiai tuos mėginius apmokame ir siunčiame į akredituotas laboratorijas.
– O patikra vyksta, tarkime, po Lietuvos plaukimo čempionato, ar ji gali būti vykdoma bet kada?
– Kokio vėl lygio yra (sportininkas, – DELFI) jeigu yra olimpinio lygmens, pasaulio arba Europos čempionas ar prizininkas, tai čia jau ne tik tai Lietuvos agentūra tikrina, bet tikrina ir Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA). Paprasčiausiai turi būti deklaruojamos vietos kur tu esi, kur treniruojasi. Ta informacija visada turi būti tiesiogiai prieinama ir jeigu tu pasislėpei ir nedeklaravai savo vietos, tu paprasčiausiai pažeidi tvarką, vartoji draudžiamus preparatus.
Plius, organizuojant renginius yra mūsų antidopingo agentūros tikrinimai. Tai yra sisteminiai tikrinimai ir yra nesisteminiai tikrinimai renginių metu (sportininkai tikrinami tiek varžybų, tiek ne varžybų metu – treniruotėse ir pan, – DELFI). Situacija yra tokia – jeigu Lietuva kaip valstybė prisijungė prie konvencijos, tai visos praktiškai mūsų organizacijos, kurios gauna valstybės mokesčių mokėtojų pinigus, privalo laikytis nustatytos tvarkos.
– O Lietuvos galiūnai, kurie nėra prisijungę prie WADA?
– Jeigu federacija yra už konvencijos ribų, o kartu ir už įstatymo ribų, šitoje vietoje apie valstybės mokesčių mokėtojų pinigus nėra ką kalbėti. Nes nėra informacijos, kokia jų tvarka, kaip jie tikrinasi – jie nesitikrina pirmoje eilėje.
– Net ir pasaulio čempionatuose?
– Nežinau. Žinau, kad buvo korespondencija, kurioje yra pasakyta, kad mes išėjome į profesionalų sportą – yra manipuliuojama tarp sportų. Buvo bandoma tikrinti, buvo atsisakinėjama. Šioje vietoje yra dalykas – išsispręskite, prisijunkite, taikykite normas, kas ir visiems taikoma. Sako, pas mus yra daug sportuojančių vaikų. O kuo maitinami tie vaikai, noriu paklausti? Dar vienas momentas yra, kad draudžiamų preparatų vartojime kitą kartą sportininkas būna auka.
– Trenerio auka?
– Šitoje vietoje dalyvauja tikrai ne vienas – dažniausiai ir treneris ir gydytojas. Kada man sako „klausykite, mes čia tikrai nenaudojome, gal į sriubą kas įdėjo...“. Tegul nepasakoja pasakų. Čia yra anekdotai, man net šypseną kelia, kai ateina įtikinėti, kad aš kitus vaistus vartojau, o dopingo nevartojau, nes man yra tokios ir tokios problemos. Pagal konvenciją, pagal visus reikalavimus, tu su savo gydytoju turi deklaruoti kokius vaistus vartojai iki varžybų.
– Bet dažniausias pasiteisinimas yra, „kad nežinojau“.
– Čia tas pasiteisinimas tas pats, kas apsipylimas ašaromis. Nėra tokių dalykų. Netikras rezultatas ar yra tikras? Noriu paklausti? Netikras čempionas, kuris šiandien įaudrina žiūrovus, visą Lietuvą pakelia... Buvo atvejų, kad net ir apdovanojami valstybiniais apdovanojimais, o paskui viską grąžinti reikia. Dabar mes turime išieškoti premijas, kurios buvo išmokėtos? Dabar jau tokių atvejų nebėra, nes mes pakeitėme tvarką.
– Minėjote, kad reikia išieškoti premijas ir t.t. Tai tas sportininkas, kuris anksčiau buvo nubaustas, vėliau jau netenka galimybės gauti paramą iš KKSD?
– Kol diskvalifikacija nesibaigusi – be abejo, sportininkas negauna jokio finansavimo. Jei grįžta į sportą, jo sportinė veikla gali būti finansuojama. Be to, dopingo vartojimas visam laikui užkerta kelią rentos gavimui. Yra atvejų – tapau čempionu ir buvo nutylėta, kad buvo paimti mėginiai. Paskui, pasirodo, kad mėginiai yra teigiami, o ne neigiami. Ir tau anuliuoja medalį. O valstybė, mokesčių mokėtojai, premijuoja čempioną. Tai jis dabar yra čempionas ar nėra čempionas?
Praktiškai gavo premiją, bet čempiono nebėra, tai tada jis turi grąžinti ją. Nes jis turėjo pasakyti, kad yra paimti mėginiai, reikia palaukti. Šitoje vietoje viskas yra padaroma priešingai ir paskui apsiverkiama ir aiškinama, kad iš manęs atimama. Dabar, po pasiekimo yra patvirtinta nauja tvarka, kad po premijuojamų vietų federacija teikia dokumentus – jeigu nėra paimti mėginiai dėl draudžiamų preparatų, tada iškart gali teikti premijavimui ir mes sprendžiame klausimą dėl premijavimo įstatymų numatyta tvarka. Jeigu yra paimti mėginiai, pati federacija teikimą pristabdo iki tol, kol paaiškės rezultatai.
– O kokios dar yra KKSD pareigos kovojant su dopingu?
– Tai yra valstybės funkcija, už tai KKSD yra įsteigęs viešąją įstaigą, kuri rūpinasi, vykdo patikrą, o mes finansuojame šią funkciją. Be to, mes dar mokame mokestį WADA organizacijai.
– Kaip manote, ar ko nors trūksta patikroje?
– Yra viskas daroma nuosekliai. Galų gale atsiranda suvokimas, kad pavyzdžiui mums, KKSD, o tai yra valstybei ir mokesčių mokėtojams, nereikia netikrų medalių. Galiu pasakyt – jeigu nebūtų draudžiamų preparatų pasaulinės kontrolės ir jeigu tos funkcijos nebūtų vykdomos ir jeigu nebūtų dedama pastangų kovoti prieš susitarimus dėl varžybų rezultatų, jūs įsivaizduojate iš žiūrovų pozicijų ką jūs matytumėte futbolo čempionate? Visi prisiriję draudžiamų preparatų ir dar susitarę dėl rezultato, o tu dar pinigus moki, kad ateitum į tą stadioną ir sirgtum kaip kvailelis.
– Čia turbūt būtų panašu į tai, kas dabar vyksta „Tour de France“ varžybose.
– Va, apie ką ir kalba. Ypatingai svarbus Johanesburge vykęs kongresas, kuo jis yra svarbus – buvo dirbama trejus metus ir kokios korekcijos yra – suvienodinti laboratorijų standartai. Mes patys esame girdėję diskusijas ir debatus toje tematikoje. Lance‘ą Armstrongą pagavo su naujausiomis metodikomis arba atkasė jo vartojimo būdus JAV antidopingo agentūra, bet ne Europos ar Prancūzijos. Šitoje vietoje atsirado tam tikra takosvyra, nes vartojimas tobulėja, draudžiami preparatai irgi keičiasi, tobulėja, o prevencija visą laiką kaip įkaitė – vejasi iš paskos.
Plius, laboratorijų lygiai skiriasi, tai be jokios abejonės, kad viena laboratorija gali gauti neigiamą rezultatą, o kita teigiamą, naudodama naujausias technologijas ir t.t. Kitas dalykas, jeigu Olimpiada vyksta kas keturis metus, tai dabar kalbama ne apie du metus diskvalifikacijos, o apie keturis metus. Ir ką tai reiškia – turi žinoti, kad sportininko karjerai viskas.
– Tai visgi veiksmingiausia kova prieš dopingą – griežtinant bausmes?
– Klausimas yra: vartojai draudžiamus preparatus, ar reikia tave sodinti? Jeigu platinai, tai yra kriminalinis reikalas. Bet jeigu sportininkas bus dabar nubaudžiamas 4m. diskvalifikacija tai man atrodo net vaikas turi sužinoti apie tokį dalyką ir jis turi saugotis – paprasčiausiai jam karjera šiame sporte bus sužlugdyta. Pagal konstituciją už tą patį nusižengimą negalima bausti du kartus. Jeigu sportininkas diskvalifikuotas, tai klausimas ar reikia taikyti dar kažkokias priemones.
Kovai prieš draudžiamų preparatų vartojimą, kai kurios šalys nuėjo dar toliau. Mes turėjome diskusiją su Šveicarijos antidopingo agentūra, ir tai yra sportininko pasas. Tai yra virtualus dokumentas, duomenų bazė. Pavyzdžiui, jeigu išėjai jau į didelį sportinį meistriškumą, ir ta sporto šaka yra prisijungusi prie konvencijos, kraujo mėginiai yra fiksuojami nuo pat sportininko pirmo žingsnio į areną iki medalio pasiekimo. Tai yra elektroninė informacija, kur visą laiką pildomas registras. Prevencija prieš draudžiamus preparatus taip pat negali būti delikati. Ji negali pažeisti sportininko žmogaus teisės ir negali žeminti sportininko.