Trečiadienį rašėme apie Italijoje trisdešimtgubą ultratratloną įveikusį 47-erių kaunietį.
Pirmą kartą organizuotose tokio pobūdžio ultratriatlono varžybose dalyviai turėjo nuplaukti 114 kilometrų, dviračiu įveikti 5400 kilometrų ir nubėgti 1260 kilometrų.
Nuo 2018 metų vis ambicingesnius ultratriatlono tikslus kėlęs T. Grabauskas šias varžybas Italijoje vadino šios disciplinos viršūne, naujų žmogaus galimybių paiešką lygino su išsilaipinimu Mėnulyje.
„Tik bėda, kad Mėnulyje jau buvo 12 žmonių, o čia visiškai švarus, baltas lapas, peržengsime fizikos dėsnius, žmogaus suvokimo ir fizinių galimybių ribas“, – vasarį interviu Delfi kalbėjo ultratriatlonininkas.
Tačiau beprotiškos ištvermės reikalaujantys T. Grabausko iššūkiai turi ir kitą, nematomą eiliniams sporto gerbėjams pusę, kuri glumina šalies triatlono bendruomenę.
Su Delfi susisiekė jį į istorines varžybas lydėjusios komandos narys Giedrius Sedekerskis, nusprendęs pasidalinti patirtimi Italijoje, kurioje turėjo padėti ultratriatlonininkui įveikti įspūdingus plaukimo, dviračių rungties ir bėgimo nuotolius. Taip pat Delfi susisiekė ir su kitais Italijoje T. Grabauskui talkinusiais komandos nariais, kurie tik patvirtino G. Sedekerskio žodžius.
Į rugsėjo 1-ąją Italijoje prasidėjusias varžybas 47-erių T. Grabauskas su kompanija pajudėjo gera savaitė iki jų pradžios. Komandos gretose – keli atleto palaikymo nariai, varžybų metu buvę atsakingi už triatlonininko mitybą, poilsį, sportinės aprangos skalbimą, paruošimą, sportinio inventoriaus priežiūrą bei masažuotojas.
Įspūdingos pajėgos įsikūrė keliose palapinėse, turėjo kemperį, ir stipriai išsiskyrė tų varžybų fone. Konkurentų stovyklavietės nė iš tolo nepriminė lietuviškos delegacijos, dalis ultratriatlonininkų varžėsi be jokios paramos iš šalies, viskuo rūpinosi patys.
„Suprato, kad galima čia kažkiek pagudrauti“
Anot G. Sedekerskio, komandą atleto elgesys ėmė gluminti vos kirtus Lietuvos ir Lenkijos pasienį.
„Jau kelionėje ėmė ryškėti jo tikrasis veidas. Nors buvo rugpjūčio pabaiga ir tvyrojo karščiai, jis neleido kemperyje įjungti kondicionieriaus, bijojo peršalti. Buvome priversti keliauti ir vairuoti karštyje. Jau tuomet jautėsi jo pasikėlimas.
Atvykome penkios dienos prieš startą, tapome tarsi jo aptarnaujančiu personalu. Pats (Tautvydas) maisto nesidarė, bendravo lyg bosas su jo nurodymus turėjusiais vykdyti tarnais“, – pasakojo G. Sedekerskis.
Įtampa komandos viduje tarp T. Grabausko ir jo palaikymo narių, anot pašnekovų, tik augo.
Delfi varžybų metu sekė kauniečio pasirodymą ir pranešė apie organizatorius ištikusį susimovimą. Po 9 tūkst. eurų už startinį mokestį sumokėję atletai plaukimo rungtyje liko be plaukimo rungties rezultatų: dingus elektrai kelias valandas nebuvo fiksuojamas atletų baseine įveikiamas nuotolis bei laikas.
„T. Grabauskas tuo momentu plaukė be laikrodžio. Varžybos kuriam laikui buvo nutrauktos, jų organizatoriai įspėjo, kad plaukimo rungtyje bus neoficialus rezultatas.
Tą išgirdę dalis sportininkų traukėsi. [...] Tautvydas suprato, kad galima čia kažkiek pagudrauti. Jis užsidėjo savo laikrodį, kuris baseine netiksliai fiksuoja nuplauktą atstumą.