WADA vykdomasis komitetas pirmadienį pritarė savo Atitikties vertinimo komiteto rekomendacijai ketveriems metams suspenduoti Rusiją dėl kaltinimų Maskvai suklastojus laboratorijos dopingo duomenis, anksčiau šiemet perduotus tyrėjams.
Dėl tokios griežtos bausmės rusų sportininkams iškyla grėsmė praleisti kitų metų Tokijo olimpines žaidynes ir 2022 metų Pekino žiemos olimpines žaidynes.
Rusijos sportininkai dar turės galimybę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse su neutralia vėliava, tačiau tik tuo atveju, jeigu jiems pavyks įrodyti, kad jie neturi nieko bendra su tuo, kas, WADA nuomone, yra valstybės finansuojama dopingo sistema.
„Man įdomu, ką konkrečiai padarė sporto ministerija ir Rusijos olimpinis komitetas per paskutinius 4 metus, kad apgintų asmeniškai mane?
Jūs suformavote daugybę įvairių komisijų, tačiau niekur neradau jų darbo išvadų. O šiandien aš neturiu net neutralaus statuso ir galimybės tokį gauti, – atvirame laiške rašo M. Lasickienė. – Jūs norite, kad paduočiau į teismą Rusijos lengvosios atletikos federaciją ir jau buvusį jos vadovą Dmitrijų Šliachtiną, kurių „profesionalūs“ veiksmai mus atvedė į dabartinę situaciją? Gerai, aš svarstau tokią galimybę“.
Už lietuvių kilmės Rusijos žurnalisto Vlado Lasicko ištekėjusi sportininkė jau praleido 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadą ir pusantrų metų varžybų: „Ir matyt, tai dar ne riba. Tai kas galiausiai už tai atsakingas? Ir kas man grąžins tai, ką praradau? Kodėl atsidūrėme tokioje situacijoje, kai net neutralus statusas turėtų džiuginti sportininką?
Aš Rusijos atletė, kuri nori ir turi teisę be apribojimų varžytis tarptautinėse varžybose su Rusijos vėliava, klausytis Rusijos himno. Nenoriu ir neprivalau atsikelti ryte su klausimu, ar IAAF (Tarptautinė lengvosios atletikos federacija – red.) turės nuotaikos leisti mane į varžybas“.
Šuolininkė į aukštį, šių metų rugsėjį Dohoje, Katare, iškovojusi trečią pasaulio čempionato aukso medalį iš eilės, aštriomis kritikos strėlėmis dažnai atakuoja savo šalies valdžią dėl neveiksnumo ir neefektyvumo.
„Dažnai girdžiu, kad emocijų įsukta Lasickienė tik kritikuoja ir nieko nesiūlo, kas turėtų stoti nubaustų trenerių ir funkcionierių vieton. Mane tai stebina. Aš neturiu tuo užsiimti. Mano darbas – šokinėti. Aš atsiskaitau savo rezultatais. Manau, kad pagal juos šiandien neturėčiau sulaukti kažkokių pretenzijų. Tačiau ir jūs, mano nuomone, turite atsiskaityti mums už savo veiksmus. Juk būtent jūsų organizacijos vadovauja sportui mūsų šalyje. O sporto širdis – atletai“, – teigė lengvaatletė.
Ir tęsė: „Iš manęs atėmė mano gimtinės vėliavą 2015 metų pabaigoje. O sugrąžins, greičiausiai, tik 2024 metais. Aš ne teisėjas ir ne budelis, kad skelbčiau verdiktą ir įgyvendinčiau bausmes tiems, kas dėl to kaltas. Aš lengvaatletė, kuriai kyla daugybė klausimų. Kas vis dėlto nutiko su Rusijos lengvąja atletika 2015 metais?
Ar atlikome vidinį tyrimą? Kas buvo nubaustas? Na, be tų su dopingu pagautų sportininkų ir 5-6 trenerių bei funkcionierių, kuriuos diskvalifikavo pati IAAF. Ar mes su viskuo susitaikėme ir net neketinome nieko daugiau aiškintis?“
Atviro laiško pabaigoje M. Lasickienė liejo apmaudą, kad tikriausiai negaus atsakymų į savo klausimus. „Kažkas pasakys, kad aš daug ko nežinau, o kažkas tiesiog pagailės. Man viso to nereikia. Noriu būti sąžininga prieš save, sirgalius ir jaunus atletus. Noriu gauti tai, kas man priklauso – teisę varžytis. Visur ir visada. Už tai ir kovoju“, – sakė ji.