Šeštadienį „Musashino Forest Sports Plaza“ arenoje V. Cėpla ant tatamio žengė du kartus.
Pirmoje kovoje 34-erių lietuvis vienbalsiu teisėjų sprendimu pranoko argentinietį Adriano Guirao.
O kitame etape laukė ilgiausia iš visų 82 pirmosios varžybų dienos dvikovų.
Su rusu Maksimu Smoliakovu trenerio Pauliaus Klapatausko auklėtinis grūmėsi du pratęsimus, tuomet lipo ant svarstyklių. Kadangi sportininkų svoriai skyrėsi mažiau nei 10 kg, teko atlaikyti dar vieną pratęsimą.
Iš viso akistata truko 8 minutes, po kurių teisėjų vėliavėlės kilo į viršų signalizuodamos apie Rusijos atstovo pergalę.
„Turėjau palaužti priešininką per pagrindinį laiką, bet to nepadariau, o paskui kova man jau buvo per ilga. Išsikroviau ir nebegalėjau palaikyti didelio tempo iki pabaigos“, – kalbėdamas su DELFI, savikritiškas buvo V. Cėpla.
Veteranas, už kurį Lietuvos rinktinėje vyresni tik 36-erių Lukas Kubilius ir 38-erių Inga Mikštaitė, dar metų pradžioje žinojo, kad iš Tokijo namo sugrįš jau kaip buvęs karatė kovotojas.
V. Cėpla pasitraukia įkandin savo nuolatinio „šešėlio“ Mariuso Ilaso. Rumunas tris kartus Europos pirmenybių finaluose sutrukdė lietuviui įrašyti į savo dosjė čempiono titulą.
„Nebejaučiu tiek azarto, kiek būdavo anksčiau. Daug kas jau patirta, su daugeliu priešininkų kovota. Penkios treniruotės per savaitę atima daug asmeninio laiko, jaučiu, kad jo trūksta. Taip pat jaučiu, kad po truputį jau išsikvepiu, vis sunkiau tą ugnį užkurti. Be to, dar traumos kiša koją.
Turėjau svajonę dar kartą patekti į pasaulio čempionatą, ją ir įgyvendinau. Deja, ne viskas taip paprasta, kaip norisi. Dėl to kažkiek apmaudu, iš kitos pusės, kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos. Jaučiu ir palengvėjimą. Gyvenimas tuo nesibaigia, bus galima judėti toliau. Gal pagaliau turėsiu laiko atrasti kažką naujo, nes iki šiol labai daug jo atiduodavau karatė. Bet dėl to nesigailiu – kelionė buvo nuostabi ir smagi“, – sakė V. Cėpla.
Daugiau laiko iš sportininko reikalauja antroji jo atžala – prieš mėnesį pasaulį išvydęs Bernardas.
Ramiai pailsėti neleidžia ir sudėtinga pagrindinė profesija. V. Cėpla yra fizikos mokslų daktaras.
Diplomuotas chemikas ir fizikas dirba valstybiniame Fizinių technologijų mokslo centre ir privačioje biotechnologijų bendrovėje. Pagrindinis jo mokslinių interesų objektas yra nanotechnologijos – su kolegomis V. Cėpla tiria pastarųjų pritaikymo regeneracinėms medžiagoms galimybes, siekdami sukurti farmacines sistemas, kurios leistų nebenaudoti eksperimentams gyvūnų.
Karatė užkulisiuose būdavo juokaujama – nors nėra aukščiausio dano meistras Lietuvoje, moksliniu laipsniu tarp kiokušin kovotojų V. Cėpla neturi lygių ir už jos ribų.
Gali būti, kad pokštas greitai galės grįžti į „apyvartą“, kaip ir pats mokslininkas – į šalies rinktinę.
V. Cėpla neatmeta galimybės tapti karatė treneriu, kuriuo jau yra dirbęs prieš savo doktorantūros studijas.
„Turiu sukaupęs per daug patirties, kad ja nesidalinčiau“, – perduoti ne tik mokslo, bet ir karatė žinias ūpo turi atletas.
Jau sekmadienį jis turės progą prisidėti prie P. Klapatausko tatamio pašonėje ir sekunduoti kovą dėl pasaulio čempionato apdovanojimų tęsiantiems pastarojo auklėtiniams Edgardui Sečinskiui bei Orestui Abazoriui.
Kartu su jais šeštadienį pralaimėjimų išvengė L. Kubilius, Paulius Žimantas, Eventas Gužauskas ir I. Mikštaitė.
„Mūsų perspektyvos geros, nemažai pajėgių sportininkų tebepretenduoja į apdovanojimus. Dabar svarbiausia – jų nusiteikimas, sugebėjimas iškęsti visokias mikrotraumas ir sumušimus. Tikėkimės, kad netrukus turėsime pasaulio čempioną arba prizininkų“, – optimistiškai nusiteikęs V. Cėpla.
Iš viso Tokijuje startavo 15 lietuvių.
Kas ketverius metus Japonijos sostinėje vykstančios pirmenybės yra labiausiai prestižinis kiokušin karatė renginys. Primename, kad prieš 2015-aisiais pasaulio čempionato bronzą Lietuvai pelnė L. Kubilius. 2007 metais sidabrą Tokijuje iškovojo Donatas Imbras, o 2011-aisiais tokį patį medalį užsikabino Margarita Čiuplytė.