Gavęs „per ausį“ užsiliepsnojo
Šeštadienį sostinės „Lietuvos ryto“ arenoje V. Gudauskas buvo vienas tų veidų, kuriuos labiausiai nekantravo išvysti neutrali publika tribūnose.
Bene efektingiausiai kovojantis jaunosios kartos Lietuvos kiokušin karatė rinktinės atstovas svorio kategorijos iki 85 kg finale stojo prieš patyrusį ir kautynių tarptautinėje arenoje užgrūdintą Vytautą Cėplą.
Dviejų vilniečių akistata kulminaciją pasiekė pratęsime. V. Cėpla kumščiu pataikė varžovui į ausį ir už draudžiamą smūgį susilaukė įspėjimo, reiškiančio, kad lygios kovos atveju pergalė atiteks V. Gudauskui.
Nors iniciatyvos reikėjo imtis priešininkui, atsitokėjęs V. Gudauskas pats šoko į priekį it pantera ir apliejo oponentą smūgių kriokliu. Teisėjų sprendimas buvo vienbalsis – nugalėtoju paskelbtas V. Gudauskas.
„Buvau labai „užsivedęs“. Žinau, kad Vytautas užvožė netyčia. Mes su juo keliolika metų draugai, kolegos. Gaila, kad taip susiklostė, bet man situacija buvo palanki“, – DELFI sakė Lietuvos čempionas.
Kovotojas prisipažino esantis labai patenkintas savo sportine forma, o dar labiau tuo, kaip lengvai pavyko ją pasiekti.
„Kuo toliau, tuo mažiau man reikia sportuoti – pačiam labai keista, bet dabar mažiau pasitreniravęs būnu geresnės formos nei praeityje prakaituodamas dieną naktį. Gal tai – patirtis?“, – svarstė V. Gudauskas.
Bet keisčiausia, kad pats sostinės klubo „Shin“ atstovas įgytu bagažu neketina ilgai naudotis.
Jaučiasi pavargęs
Suaugusiųjų karatė pasaulyje V. Gudausko žvaigždė sužibo 2015 metais, kuomet jis Varšuvoje (Lenkija) tapo Europos čempionu, nokautavęs tris varžovus iš eilės, o pernai apgynė titulą Tbilisyje (Gruzija).
Lietuvis virto jėga, su kuria turės skaitytis ir liepą Astanoje (Kazachstanas) vyksiančio pasaulio čempionato dalyviai iš kitų žemynų, pirmiausia – Japonijos.
Bet sekti tokių kovotojų kaip daugiau nei 15 metų Europoje dominuojantis bulgaras Valerijus Dimitrovas pavyzdžiu V. Gudauskas neturi jokio noro.
„Šiais metais jau norėčiau baigti karjerą. Užlipti į Olimpą pasaulio čempionate ir pasitraukti. Kodėl? Iš tikrųjų, sportas man gyvenime visada buvo trečioje vietoje. Turiu kitų tikslų, kitų svajonių – bent jau man atrodo, kad žymiai didingesnių. Pavyzdžiui, mane labai žavi Amerika. Holivudas, vandenynas, karštis – tai yra dalykai, kurie man patinka, norėčiau ten gyventi.
Galiu iškart pasakyti: jei tapsiu pasaulio čempionu, tą pačią dieną baigsiu karjerą. Jeigu būsiu antras ar trečias, padarysiu mažiausiai metų pertrauką. Sportas man jau labai nusibodo, visa sporto virtuvė. 15 ar 16 metų kiekvieną dieną tuo užsiimdavau, pavargau“, – aiškino karatė meistras, baigęs veterinarijos studijas ir jau kelerius metus treniruojantis tiek mažuosius pasekėjus, tiek suaugusius mėgėjus.
Čempionas nė nepasirodė ant tatamio
Šeštadienį kartu su V. Gudausku karūnuoti net 15 Lietuvos čempionų.
Pirmą kartą šalies pirmenybių dalyviai buvo suskirstyti į 9 vyrų ir 6 moterų svorio kategorijas. Palyginimui, pernai išdalinti iš viso 8 medalių komplektai.
Dėl tokių permainų gerokai sumenko konkurencija: trijose svorio kategorijose grūmėsi tik po du kovotojus, todėl bronzos apdovanojimų paprasčiausiai nebuvo kam įteikti.
Paradoksaliai susiklostė ir sunkiasvorių (per 95 kg) vyrų varžybos: Edgardas Sečinskis čempiono titulą apgynė net neužkėlęs kojos ant tatamio. Šioje kategorijoje susirinko trys dalyviai. Bet pagrindiniu E. Sečinskio varžovu laikytas Antanas Klibavičius varžėsi dar nespėjęs atsigauti po praėjusių metų pabaigoje atliktos rankos operacijos. Todėl po sunkiai laimėtos kovos prieš Mykolą Mikalauską jis pasitraukė, baltą vėliavą iškėlė ir pastarasis.
Be to, dėl traumų pirmenybes praleido būrys pajėgių kovotojų: triskart Europos čempione pernai tapusi Inga Mikštaitė, Senojo žemyno čempionas Eventas Gužauskas, Lietuvos rinktinėje pastaraisiais metais įsitvirtinęs Juras Sokolovas.
Vis dėlto Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) garbės prezidentas Romas Vitkauskas teigė likęs patenkintas eksperimentu ir žadėjo ateityje šalies pirmenybes rengti tokia pačia sistema.
„Padidinus svorio kategorijų skaičių, nebeliko ryškių masės skirtumų tarp varžovų. Dėl to kovos pasidarė įdomesnės, dinamiškesnės, „techniškesnės“, žiūrovai pamatė nokdaunų ir nukautų. Antra, sumenko rimtų traumų tikimybė. Ir trečia, bendras čempionato dalyvių skaičius išaugo 10 procentų“, – naujovės privalumus vardijo R. Vitkauskas.
Pertraukos – kaip nebuvę
Net ir favoritėms išsimėčius po skirtingas svorio kategorijas, intrigos pakako moterų varžybų finaluose.
Viename jų susidūrė dvi Europoje ne kartą pripažinimo sulaukusios patyrusios lengvasvorės (iki 55 kg) – Rita Pivoriūnaitė ir po pertraukos karjerą atnaujinusi Diana Mačiūtė.
Pirmoji smarkiau nukentėjo dvikovos metu, bet ir labiau džiaugėsi jai pasibaigus. D. Mačiūtė pataikė varžovei kumščiu į veidą – kovos nebegalėjusi tęsti R. Pivoriūnaitė paskelbta čempione.
Visų trijų pratęsimų prireikė atkakliose grumtynėse tarp Erikos Žeburtovič ir Viktorijos Dambrauskaitės (iki 50 kg), kol teisėjai galiausiai įžvelgė minimalų pirmosios pranašumą. Analogiškai finalą prieš Brigitą Gustaitytę laimėjo Diana Balsytė (per 70 kg), visą pagal reglamentą įmanomą laiką išnaudojo ir Rūta Brazdžionytė bei Gabija Gudeliauskaitė (iki 60 kg).
Pastarasis finalas kėlė bene didžiausią susidomėjimą, kadangi prieš I. Mikštaitę praėjusiais metais nukarūnavusią G. Gudeliauskaitę stojo po metų pertraukos ant tatamio grįžusi geriausia 2015-ųjų Lietuvos kiokušin karatė kovotoja.
25-erių panevėžietė pademonstravo nepraradusi įgūdžių ir susigrąžino čempionės titulą.
„Pauzė išėjo į naudą – buvau jau persisotinusi sportu“, – DELFI sakė R. Brazdžionytė.
Penkerius metus Kaune sportavusi kovotoja nusprendė pakeisti aplinką: dabar ji treniruojasi Vilniuje ir kartu su R. Pivoriūnaite klausosi Pauliaus Klapatausko nurodymų.
„Sportuoju su pačiais geriausiais, negaliu praleisti nė vienos treniruotės, iš trenerio sužinau naujų dalykų, tobulinu taktiką, ištvermę. Ta patirtis, kurią sukaupiau trijuose klubuose Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, man šiandien ir padėjo laimėti. Tiesa, I. Mikštaitė turbūt būtų daug kam sumaišiusi kortas – tik prieš pat varžybų pradžią sužinojau, kad ji nedalyvaus“, – vertino sportininkė.
Tuo metu bene didžiausią staigmeną pateikė Monika Ryžkovaitė. 18-metė klaipėdietė pirmą kartą dalyvavo Lietuvos suaugusiųjų pirmenybėse. Ir išsyk pasidabino auksu, finale pranokusi favorite laikytą nacionalinės rinktinės senbuvę Norą Vaznelytę, kuri tiesiog nerado argumentų prieš tik treniruotėse matytą naujokę.
„Įgyvendinau visus savo tikslus. Ačiū treneriui, kuris teisingai sudėliojo kovos taktiką. Norėčiau čia nesustoti, toliau eiti į priekį, debiutuoti pasaulio čempionate. Bandysiu tai padaryti jau šiais metais – kuo anksčiau pradėsi, tuo geriau“, – ambicijų nestokojo Luko Kubiliaus auklėtinė.
Rinktinę formuos treneriai
Lietuvos čempionate karatė meistrai turėjo galimybę pelnyti kelialapius į 2017 metų Europos čempionatą, kurs vyks Kopenhagoje. Vėliau geriausi iš geriausiųjų vyks į Astaną dalyvauti pasaulio čempionate.
Tiesa, tiek Danijos, tiek Kazachstano sostinėse vyrai ir moterys bus skirstomi į 4 svorio kategorijas. Tad čempiono titulas automatiškai negarantuoja vietos nacionalinėje rinktinėje.
„Trenerių taryba įvertins Lietuvos čempionato rezultatus ir išrinks stipriausius sportininkus. Manau, pirmiausia žiūrėsime į finalininkus“, – sakė R. Vitkauskas.
Ateinantį rudenį geriausių šalies kovotojų laukia dar vienos planetos pirmenybės – Tokijuje bus kovojama tokiose pačiose svorio kategorijose kaip Lietuvos čempionate.
Lietuvos čempionato prizininkai
Moterys:
Iki 50 kg
1. Erika Žeburtovič („Osu“)
2. Viktorija Dambrauskaitė („Rifas“)
3. Daiva Kriščiūnienė („Saulės ženklas“)
Iki 55 kg
1. Rita Pivoriūnaitė („Saulės ženklas“)
2. Diana Mačiūtė („Okinava“)
3. Skaistė Venckutė („Shodan“)
Iki 60 kg
1. Rūta Brazdžionytė („Argus“)
2. Gabija Gudeliauskaitė („Rifas“)
3. Gintarė Mikalajūnaitė („Katana“)
Iki 65 kg
1. Aistė Tatarūnaitė („Budora“)
2. Evelina Bidžanova („Atemi“)
Iki 70 kg
1. Monika Ryžkovaitė („Shodan“)
2. Nora Vaznelytė („Rifas“)
3. Laura Pikturnaitė („Shodan“)
Virš 70 kg
1. Diana Balsytė („Shin“)
2. Brigita Gustaitytė („Budora“)
3. Jovita Laučiūtė („Saulės ženklas“)
Vyrai:
Iki 60 kg
1. Romualdas Auga („Rifas“)
2. Vilius Lipnickas („Shodan“)
3. Naglis Piatkovskis („Shodan“)
Iki 65 kg
1. Jonas Eimontas („Saulės ženklas“)
2. Herkus Matiukas („Saulės ženklas“)
3. Mantas Chrapačas („Osu“)
Iki 70 kg
1. Jevgenijus Jurutas („Ippon“)
2. Rokas Kazlauskas („Shin“)
3. Osvaldas Balčius („Kumite“)
Iki 75 kg
1. Domas Sutkus („Rifas“)
2. Andrius Miseckas („Rifas“)
3. Gintas Gervelis („Kariai“)
Iki 80 kg
1. Justinas Kvietka („Rifas“)
2. Karolis Karaliūnas („Rifas“)
3. Laurynas Vaičikauskas („Shodan“)
Iki 85 kg
1. Valdemaras Gudauskas („Shin“)
2. Vytautas Cėpla („Saulės ženklas“)
3. Kęstutis Radvila („Rifas“)
Iki 90 kg
1. Dominykas Juškevičius („Shodan“)
2. Benas Čekanavičius („Kumite“)
Iki 95 kg
1. Dovydas Lukaitis („Rifas“)
2. Gytis Ruzgys („Shodan“)
Virš 95 kg
1. Edgardas Sečinskis („Saulės ženklas“)
2. Antanas Klibavičius („Kumite“)
3. Mykolas Mikalauskas („Saulės ženklas“)