N. Aidietytė su apmaudu prisiminė praėjusių metų olimpiadą, kurioje nelemta trauma „surietė“ pačioje distancijos pradžioje, o vėliau pasipylė aštri kritika dėl neva „turistės“ statuso.
„Dar paskutinėje treniruočių stovykloje Portugalijoje pajutau kojos skausmus, galvojau, atvažiuosiu į olimpinį kaimelį, daktarai padės, – nuo prisiminimų dulkes nupūtė ėjikė. – Galvojau, kad gal treniruotėje persistengiau. Niekas tyrimų nedarė, nes liko pora dienų iki starto. Buvo minčių nestartuoti, bet turėjau vilties, kad su vaistais baigsiu distanciją, tačiau ir jie nepadėjo“.
Tuomet Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas spėjo, kad bėda nugaroje ir buvo teisus. Po magnetinio rezonanso Lietuvoje paaiškėjo, kad skausmai kamuoja dėl išvaržos nugaroje.
„Ačiū Dievui, nereikėjo operacijos, vaistus leido, fizioterapiją taikė, „atstatė“ nugarą. Du mėnesius nieko negalėjau daryti“, – toliau tęsė mergina. Persikrausčius pas draugą į Londoną ji pradėjo treniruotis ir netrukus suvokė, kad neturi ne tik jėgų, bet ir motyvacijos.
„Jaunimas lipa ant kulnų, sunku save motyvuoti, kai negauni jokios paramos. Pagalvoju, ar verta savo laiką, sveikatą ir pastangas aukoti? Mano ir Kąstyčio Pavilonio keliai išsiskyrė po olimpiados, o kito trenerio neturėjau. Viskas susidėjo į vieną krūvą ir savo karjerą pristabdžiau“, – aiškino ji.
N. Aidietytė gavo pasiūlymą šių metų pradžioje vykti į eksperimentinę treniruočių stovyklą Australijoje, kur meilę sportiniam ėjimui atgaivino Brigita Virbalytė-Dimšienė, tačiau jį atmetė – buvo pradėjusi lankyti asmeninio trenerio kursus ir nenorėjo taip toli važiuoti.
„Tuo metu pradėjau svarstyti – amžius jau toks „garbus“. Dvi olimpiados, pasaulio čempionatai. Kai buvau alkana varžybų ir rezultatų, man nebuvo svarbu, ar moka stipendiją, ar turiu kažkokią finansinę pagalbą. Jaunatviškas užsivedimas. Tačiau dabar manęs jau pradėjo netenkinti ir mano rezultatai“, – dalijosi mintimis lengvaatletė.
Geriausią karjeros laikotarpį ji išgyveno 2014-ais metais, kai dukart gerino Lietuvos 20 km sportinio ėjimo rekordą. 1 val. 29,01 min. rezultatas iki šiol yra „nepajudintas“.
2015-ais metais Neringa jau nebuvo tokia greita, bet jos rezultatai nuolat sukosi apie 1 val. 30 min. Daug žadantis pasaulio čempionatas virto fiasko – N. Aidietytė buvo diskvalifikuota: „Gal treniruotėse persistengiau. Kai prasidėdavo varžybos, imdavo šlubuoti technika, reiškia įtakos turėjo fiziniai krūviai, maža poilsio“.
Vėliau geriausi karjeros rezultatai ėmė dar labiau skęsti migloje. „Suvokiau, kad manęs rezultatai jau netenkina. Važiuoti į varžybas ir ėjikių galą parginti nėra gerai. Neverta. Be to, Londone neturiu reikalingos priežiūros – nei masažų, nei kitko“, – komentavo sportininkė.
Įsitvirtinti užsienyje taip pat nėra lengva. Net pabaigusi asmeninio trenerio kursus Londone N. Aidietytė vis dar ieško galimybių: „Gal šeima atsiras. Gal reikia pailsėti. Su draugu norime kažkada grįžti į Lietuvą. Namai yra namai. Londonas tikrai nėra svajonių miestas ir ši šalis man ne miela“.
Sekmadienį pasaulio čempionato 20 km trasoje eina Marius Žiūkas, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Živilė ir Monika Vaiciukevičiūtės, o 50 km šturmuos Artūras Mastianica.
„Didžiausias viltis dedu į M. Žiūką, jis gali būti dvidešimtuke, o Brigitai bus sunku pakartoti 7-os vietos laimėjimą Pekine prieš dvejus metus“, – prognozavo N. Aidietytė, pasidžiaugusi, kad moterų 20 km ėjime auga daug žadanti pamaina – sesės Vaiciukevičiūtės.