E. Sečinskis jau daugiau nei dešimtmetį yra dažnas svečias ant Europos pirmenybių prizininkų pakylos ir dukart užėmė aukščiausią jos laiptelį.
Tačiau pasaulinėje arenoje Pauliaus Klapatausko auklėtinis dar nebuvo analogiškai pasižymėjęs, ir šią spragą užpildė savaitgalį Tokijuje.
Trečią kartą planetos čempionate be svorio kategorijų dalyvavęs Lietuvos karatė meistras per dvi dienas laimėjo šešias iš septynių dvikovų.
Šeštadienį jis ryškia persvara pranoko daną Liamą Jensrudą ir lenką Jakubą Teczą, sekmadienį jau susidūrė su rimtesne konkurencija.
Vienas po kito prieš E. Sečinskį stojo keturi japonai. Pirmieji du – Hotaka Yoshizawa ir Nariyoshi Tada – taip saugojosi ilgų 193 cm ūgio kovotojo galūnių, jog verčiau rizikavo rinktis teisėjų įspėjimus dėl nuolatinio „glebėsčiavimosi“ su oponentu.
E. Sečinskis nesutriko ir įveikė abu, tuomet ketvirtfinalyje sutiko jau drąsesnį 17-metį Ryuji Todą. Tik jaunatviškas įkarštis pastarajam kainavo brangiai – smūgį koja į galvą praleidusiam japonui buvo užfiksuotas lemtingas nokdaunas („wazari“).
Pusfinalyje laukė didžiausias japoniškas banginis – absoliutus Tekančios saulės šalies čempionas Kembu Iriki, 2015-aisiais analogiškame turnyre užėmęs antrą vietą.
Pusę laiko sąlygas ant tatamio diktavo E. Sečinskis, bet sulaukęs savo momento patyręs Japonijos karatė vilkas pasinaudojo tautiečių įdirbiu ankstesnėse kovose.
Įveikęs lietuvį per pagrindinį laiką, vėliau K. Iriki 10 tūkst. vietų „Tokyo Metropolitan Gymnasium“ areną užpildžiusios publikos džiaugsmui triumfavo ir finale.
„Burtai pasirodė palankesni K. Iriki, kuris savo kelyje išvengė kai kurių netikėtai anksti pralaimėjusių grėsmingų varžovų. Pavyzdžiui, tikėjomės, jog Paulius Žimantas rimtai jam pasipriešins, bet nutiko taip, jog jie nė nesusidūrė. Tai – sėkmės faktorius.
O man teko atlaikyti visus rimčiausius konkurentus, vienas japonas ėjo po kito, ir visi panašiai bandė atakuoti tą pačią mano koją. Galiausiai tą patį darė ir K. Iriki – teko tiesiog kentėti“, – komentavo E. Sečinskis.
Laukdamas apdovanojimų ceremonijos, daugiausiai smūgių turėjusią atlaikyti blauzdą klubo „Saulės ženklas“ atstovas šaldė ledu.
Bet dar smarkiau nukentėjęs į kovą dėl trečios vietos stojo trankiai karatė pasauliui prisistatęs Antonas Zimariovas iš Kazachstano.
Praėjusią vasarą 20-metis jaunuolis kartu su savo šalies rinktine stovyklavo drauge su lietuviais, tad E. Sečinskiui jau buvo pažįstamas riešutas. Be to, pastarojo sekundantai atidžiai stebėjo A. Zimariovo pusfinalį su Bulgarijos veteranu Valerijumi Dimitrovu.
Visa tai padėjo E. Sečinskiui užbaigti čempionatą greičiau nei per minutę – panašiu stiliumi dukart pasiuntus varžovą į nokdauną.
„Pamatėme, kad pusfinalyje V. Dimitrovas gerai „nuskalpavo“ jam koją, ir nusprendėme tuo pasinaudoti. Šiaip A. Zimariovas pasirodė puikiai, peržengė ir mūsiškį Luką Kubilių, ir japoną Yusaku Watanabe – vienus turnyro favoritų. Pabaigoje jam gal tiesiog pritrūko energijos, patirties, turbūt susidėjo ir mikrotraumos.
Apskritai šįkart labai gerai paruošėme namų darbus: visi varžovai buvo tie, kurių ir tikėjomės. Todėl jie kažkuo nenustebino, kai kuriuos gal net ir vertinau perdėtai. Tikėjausi, kad japonai neleis man kovoti palaikant tolimą distanciją, kas man sekasi visai neblogai. Buvau pasiruošęs tam, tad viskas – pagal planą“, – atsiliepė E. Sečinskis.
Savo laimėjimą Japonijos sostinėje jis vadino komandine pergale.
„Iš tiesų, karatė ir yra komandinis sportas. Tai, kas vyksta ant tatamio varžybų metu – individualu. Bet prieš tai visas darbas nudirbamas kartu su komanda.
Dėl to esu labai dėkingas visam savo klubui, ypač treneriui P. Klapatauskui, Vytautui Cėplai, Jurui Sokolovui, Gerdai Pekarskaitei, kurie kartu su manimi įdėjo labai daug pastangų. Taip pat ir Justinas Kvietka, kuriam šįkart pačiam nepavyko užlipti aukščiau, pasistengė dėl manęs. Manau, medalis buvo tikrai pelnytas“, – įvertino bronzos savininkas.
Tuo metu į visus klausimus apie ateitį ilgametis Lietuvos rinktinės narys atsakymo kol kas neturi – arba pasilaiko jį sau.
„Labiausiai noriu išsimiegoti, o toliau – matysime“, – nukirto E. Sečinskis, kuriam atiteko ir 1,6 tūkst. eurų dydžio Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) premija.
Kartu su juo į stipriausių aštuonetą šiame pasaulio čempionate pateko Brigita Gustaitytė, moterų varžybas baigusi ketvirtfinalyje.
Tokijuje iš viso pasirodė 18 Lietuvos karatė meistrų, įskaitant dalyvavusius pirmą sykį į čempionato programą įtrauktas kata (kovos pozų demonstravimo) varžybas.