Kokia istorija, toks ir epilogas
Be konkurencijos spalvingiausia asmenybe Lietuvos sunkiojoje atletikoje du dešimtmečius buvęs Ramūnas Vyšniauskas neleido savęs pamiršti net tada, kai štanga jam tapo nebent laisvalaikio atributu.
Šią savaitę nugriaudėjo žinia apie teigiamą dopingo mėginį ir dvejų metų diskvalifikaciją, skirtą karjerą jau baigusiam sunkiaatlečiui.
Bet perkūnu iš giedro dangaus jos nepavadinsi – šalies sunkiosios atletikos padangę temdo ne vienas debesis.
2006 metais dopingo kontrolė uždegė raudoną signalą ties gargždiškės Dovilės Blažiūnaitės pavarde, 2012-ais įkliuvo ir Europos čempionato sidabru neilgai tesidžiaugęs Aurimas Didžbalis, diskvalifikuotas dvejiems metams.
Paties R. Vyšniausko biografijoje yra tiek niūrių, tiek gluminančių puslapių.
Analogiškos bausmės dėl draudžiamų preparatų vartojimo jis jau buvo sulaukęs 1997 metais. Ir vėliau neišvengdavo keistų nuotykių, nenusileidžiančių R. Vyšniausko vestos pramoginės televizijos laidos „Lalaila“ siužetams.
Svorio kategorijoje iki 105 kg lietuvis, treniruojamas savo tėvo Bronislavo Vyšniausko, susižėrė ne vieną medalį, bet kartu ne sykį dingo iš tarptautinių varžybų prieš pat jų startą.
2006 metais nuvykęs į Dominikos Respubliką, R. Vyšniauskas nepasirodė pasaulio čempionate, nes apsinuodijo. Prabėgus dvejiems metams Klaipėdoje gyvenantis sunkiaatletis nebaigė pasirodymo Pekino olimpinėse žaidynėse, pasiteisinęs peties trauma.
2009-ais Vyšniuku pravardžiuojamas sportininkas veltui skrido ir į Pietų Korėją, mat planetos pirmenybes praleido dėl persišaldymo.
Po metų analogiška situacija susiklostė Turkijoje vykusio pasaulio čempionato išvakarėse, kadangi paskutinę dieną prieš kelionę R. Vyšniauskas susižeidė kelio raiščius.
Todėl ir dramatiškas epilogas pernelyg nenustebino praėjusį mėnesį 39-erių sulaukusio atleto karjerą sekusių sporto gerbėjų.
Praėjusį balandį R. Vyšniauskas viešai tvirtino ketinantis dalyvauti ne tik artėjančiame Europos čempionate Izraelyje, bet ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. O praėjus savaitei staiga driokstelėjo, paskelbęs apie pasitraukimą iš didžiojo sporto.
Savo sprendimą tuomet jis motyvavo žmonai Inesei gresiančiu priešlaikiniu gimdymu ir neužsitraukiančiais randais, kuriuos paliko patirtos traumos.
Tik dabar paaiškėjo, kad apie karjeros pabaigą R. Vyšniauskas pranešė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jį aplankė Lietuvos antidopingo agentūros atstovai, paėmę didelį triukšmą vėliau sukelsiantį mėginį, kuriame bus aptikta anaboliniams steroidams priskiriamo preparato pėdsakų.
Paaiškinimui neturi laiko
Kaip R. Vyšniauskas pasiteisino jo dopingo bylą nagrinėjusiai Lietuvos sunkiosios atletikos federacijai (LSAF), lieka neaišku – situacijos nekomentavo nei LSAF vadovai, nei pats buvęs sportininkas, dabar pasinėręs į informacinių technologijų verslą.
DELFI susisiekus su R. Vyšniausku, pastarasis prašė palaukti oficialios pozicijos, kurią esą turėtų paskelbti LSAF.
„Daug metų esu ir sporte, ir šou versle, žinau, kaip elgtis tokiose situacijose. Bus oficialus federacijos pranešimas, kuriame viskas bus aiškiai parašyta, paaiškinta mūsų pozicija. Šimtą metų nebesportuoju, dabar vėl kapstytis po tokius dalykus... Bus oficialus pranešimas, o iki jo nuo bet kokių komentarų susilaikome“, – į kalbas nesileido triskart Europos pirmenybių prizininkas.
Panašu, kad kantriai laukti reikės dar ne vieną dieną – žadėtas pranešimas pasirodyti turėtų tik po to, kai baigsis Klaipėdoje šeštadienį startuojantis Europos jaunių (iki 20 metų) ir jaunimo (iki 23 metų) sunkiosios atletikos čempionatas.
„Reikalų – daugybė, svečius pasitinkame, pas mus jie iš 48 šalių suvažiuoja. Manau, iki spalio 10 dienos net fiziškai nieko nespėsime, nes dabar, liaudiškai tariant, zavalas“, – paaiškino R. Vyšniauskas, kurio tėvas B. Vyšniauskas eina ir LSAF viceprezidento pareigas.
Trypčioja vietoje
Pateikti visuomenei savo įvykių versiją sunkiaatlečiai galbūt geistų labiau, jei sankcijos už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus grėstų ne tik sportininkams, bet ir juos globojančioms federacijoms.
Valstybės biudžeto dotacijų negauna tos sporto šakos, kurių tarptautinės organizacijos nėra pasirašiusios Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) patvirtinto kodekso.
Ar nevertėtų į juoduosius sąrašus traukti ir federacijų, kurių atstovai laužo antidopingo taisykles?
To DELFI teiravosi Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus.
„Aš manau, kad atsakymas į jūsų klausimą turėtų būti teigiamas. Dopingo skandalai garbės mums nedaro. Bet susiduriame su reglamentavimo stygiumi. Jei norime pritaikyti sankcijas, jos turi būti aiškiai aprašytos. Deja, to mes neturime ir nelabai galime turėti, nes nėra naujų sporto šakų finansavimo kriterijų“, – apgailestavo KKSD vadovas, kuriam pavaldi ir Lietuvos antidopingo agentūra.
Pakeisti lėšų skyrimo sporto šakų plėtojimui tvarką KKSD tikėjosi kitais metais. Tam departamento biudžete turėjo būti numatyti papildomi 3,4 mln. eurų federacijoms, kurios iki šiol buvo maitinamos iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF).
Pagal pirminį sumanymą, sutaupytas KKSRF lėšas ketinta paskirstyti savivaldybių projektams, nukreiptiems į didelio meistriškumo sporto vystymą, o paramą federacijoms išdalinti pagal naujus KKSD parengtus kriterijus.
Anot E. Urbanavičiaus, pastaruosiuose buvo numatyta įdiegti saugiklių, susijusių su opiausiomis sporto piktžaizdėmis: dopingu ir susitarimais dėl varžybų baigties.
Bet idėją užgesino Vyriausybė, motyvavusi pinigų stygiumi.
„Tame projekte buvome numatę sankcijas už dopingo vartojimą – nustačius tokius atvejus, finansavimas atitinkamai federacijai būtų mažinamas arba suspenduojamas tam tikram laikotarpiui. Bet labai abejoju, ar kitais metais pinigus jau skirstysime pagal naują tvarką. Veikiausiai reikės vėl federacijas finansuoti per KKSRF. Įsivaizduokite, kas būtų, jei mes, fondo tarybos nariai, pasižiūrėję į lubas nutartume sumažinti dotaciją kuriai nors sporto šakai dėl dopingo. Juk tokį sprendimą būtų labai lengva apskųsti“, – dėstė E. Urbanavičius.
Šiais metais LSAF iš KKSRF atskaičiuota beveik 44 tūkst. eurų.
Finansinės paramos sporto federacijos kasmet sulaukia ir iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).
Bet jo prezidentė Daina Gudzinevičiūtė DELFI pripažino, kad minčių apie finansavimo karpymą įsiplieskus tokiems skandalams kaip R. Vyšniausko atveju iki šiol LTOK vadovybei nebuvo kilę.
„Kol kas tokio klausimo nesvarstėme. Tai (teigiami dopingo testai – DELFI) nedaro garbės, bet yra dar toks niuansas, kad R. Vyšniauskas vis tiek baigė karjerą, todėl jam skirta diskvalifikacija yra labiau simbolinė. Bet, be abejo, dar kartą kartoju: garbės tai mums nedaro“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Nuo nepriklausomybės atgavimo dopingo kontrolieriams iš viso buvo įkliuvę 26 Lietuvos sportininkai.
Primename, kad R. Vyšniauskas diskvalifikuotas dvejiems metams dėl draudžiamos medžiagos dehidrochlorometil–testosterono vartojimo. Anaboliniams steroidams priskiriamas preparatas pasižymi savybėmis, didinančiomis raumenų masę ir pridedančiomis jėgos sportininkui.
Draudžiama medžiaga buvo aptikta dopingo mėginyje, paimtame 2014 metų balandžio 6 dieną ne varžybų periodo metu. Diskvalifikacijos, apie kurią paskelbta tik šią savaitę, laikotarpis pradėtas skaičiuoti nuo dopingo mėginio paėmimo dienos.