„Kūno kultūros ir sporto departamentui atlikus profesionalių sportininkų rengimo reformą, federacijoms atsirado poreikis įsigyti profesionalias medicinos paslaugas.
Artimiausiu metu ketiname atlikti didelę investiciją į naujos medicinos įrangos įsigijimą, kad spėtume patenkinti visus poreikius. Įsigijus papildomos įrangos ir atnaujinus patalpas LFF sporto medicinos centras taps didžiausiu, vienoje vietoje turinčiu visą reikiamą įrangą“, – sako Kaune įsikūrusiam LFF sporto medicinos centrui vadovaujantis Vytenis Trumpickas.
Kalbėdamas apie profesionalių sportininkų medicininę priežiūrą, su didžiosiomis federacijomis bendradarbiaujantis sporto medikas, kritikuoja buvusią sistemą.
„Iki šiol rinktines ir sportininkus aptarnaujantys medikai gaudavo milžiniškus pinigus už buvimą, o ne atliekamas paslaugas. Natūralu, kad jie nepatenkinti, nes neteko šiltų vietų, tačiau pagaliau atsirado aiškūs kriterijai, pagal kuriuos skirstomi sportui skirti pinigai.
Federacijos tylėjo, kai kurios ir iki šiol tyli, nes bijo netekti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pinigų, kurie skirstomi patinka-nepatinka principu. Taip ilgiau tęstis negalėjo“, – sako V. Trumpickas.
Planuojama, jog Kaune veiks didžiausia sporto medicinos bazė Lietuvoje, kuri bus patogiai pasiekiama iš visų Lietuvos miestų. Be to, vyksta derybos su LR Sveikatos apsaugos ministerija, Premjero atstovais bei Kūno kultūros ir sporto departamentu prie LR Vyriausybės (KKSD) dėl sportuojančių vaikų nuolatinio tikrinimo ir sveikatos priežiūros.
„KKSD sportuojančių vaikų sveikatos nuolatiniam tikrinimui ir stebėjimui turi 1,5 mln. eurų. Tai milžininški pinigai, kurie iki šiol buvo skiriami Lietuvos olimpinio sporto centro valdomiems 5 medicinos centrams. Šiuos pinigus galima panaudoti efektyviau išnaudonat sporto medikus ir šeimos gydytojus.
Lietuvoje sportuoja apie 44 tūkst. vaikų, tačiau mažiau nei pusei jų, tik apie 20 tūkst. pernai buvo patikrinta sveikata. Apie 56 proc. liko nepatikrinti, todėl esame sukūrę algoritmą, kurio įgyvendinimo ketiname imtis. Vaikai būtų tikrinami dukart per metus, kaip ir turi būti“, – teigia V. Trumpickas.
Norima, jog specializuotus sporto užsiėmimus lankančių ir varžybose dalyvaujančių vaikų patikrą perimtų šeimos medicinos klinikos, kurios bus didžiosiose miesto poliklinikose. Tokiu būdu vietoje būtų ultragarso, echoskopijos, rentgeno aparatai ir kita sunkiau prieinama aparatūra. Pagal patvirtintą algoritmą šeimos gydytojas tikrintų vaikus, rinktų duomenis, išduotų pažymas.
„Pagal mūsų siūlomą modelį nebebūtų dubliuojamos paslaugos, sutaupytume lėšų. Šeimos gydytojas pažįsta vaiką nuo mažų dienų, turi visą sveikatos dokumentaciją, žino problemas, todėl sumažėja tikimybė praleisti kažką svarbaus ar padaryti klaidą“, – pasakoja V. Trumpickas.
Be to, sportuojantiems planuojamas „žalio koridoriaus“ principas, kad nereikėtų laukti bendroje eilėje. Patikrinimų datos būtų numatomos pagal poreikį. Vaikams nereikėtų iš Druskininkų, Varėnos ar kitų rajonų važiuoti į Vilnių pasitikrinti sveikatos, kad galėtų lankyti treniruotes. Iki šiol tai darydavo apie 20 tūkst. iš 44 tūkst. sportuojančių vaikų, o kiti kažkokiu būdu liko be patikrinimo.
Naujame Kauno sporto medicinos centre paslaugos bus atviros visoms federacijoms, klubams, sportininkams ir privatiems asmenims. Federacijos sudarę sutartis su centru mokės tik už konkrečias suteiktas paslaugas.
Lietuvos futbolo federacija iki šiol buvo vienintelė Lietuvos sporto federacija, turinti ne tik medicinos centrą, tačiau ir visas sportininkų gydymui reikiamas licencijas – sporto mediko, traumatologo, reabilitologo, kineziterapeuto. Kaune esanti sporto medicinos bazė yra didžiausia Baltijos šalyse.
Pagal atliktą analizę Kauno sporto medicinos bazės kainos bus mažesnės už kitų privačių medicinos centrų. Šiame centre planuojama teikti ir sporto psichologų paslaugas.