„Tegul ir vyresniokai pasimankština“, – sprendimą įtraukti brandesnius imtynininkus į tradicinį turnyrą komentavo varžybų rengėjas Saulius Liaugminas.
Iš viso imtynininkai grūmėsi dėl 19 medalių komplektų – būtent tiek svorio kategorijų numatė varžybų rengėjai. Po aštuonis aukso medalius iškovojo Lietuvos ir Baltarusijos atletai, o, susumavus visus rezultatus, pagrindinį varžybų prizą – taurę – laimėjo Kauno komanda.
„Esu patenkintas ir varžybomis, ir rezultatais. Varžybomis todėl, kad išaugo turnyro lygis. Jis vis labiau įgauna europietiško renginio bruožų. Ne veltui atvyko pajėgi Baltarusijos rinktinė, komandos iš Gardino ir Lydos. Kauną taip pat spėjo pamėgti lenkų, rusų, latvių komandos. Šiemet, manau, „užkabinome“ ir čekus. Gandas sklinda. Geras gandas, kitaip tarpusavyje tektų stumdytis, – pasakojo S. Liaugminas. – Be to, man, kaip treneriui smagu, kad Kauno taurė liko pas mus.“
Treneris neneigė, kad pirmą komandinę vietą galėjo lemti ir gausesnis šeimininkų dalyvavimas, ir pripažino, kad baltarusiai atvežė išties solidžias komandas.
„Pas kaimynus baltarusius imtynių sistema sustyguota nuo sovietmečio. Jie ko gero trenerių turi tiek, kiek mes imtynininkų“, – ironizavo S. Liaugminas. – Kaune kovojo aukštas vietas pasaulio ir Europos čempionatuose užėmę Germanas Danilinas, Maksimas Negoda ir kiti kaimyninės šalies atletai. Pas juos vyksta natūrali kaita – prie rinktinių slenksčio nuolatos šmirinėja 5–8 „alkani vilkiukai“ ir laukia savo šanso. Mes gyvename jūros principu. Vienais metais atėjo banga su perspektyviais kadetais ir mes lydime juos iki suaugusių amžiaus. Kita banga vėl po kelių metų. Todėl nieko nuostabaus, kad tarp bangavimų turime duobių. Pavyzdys – jaunių olimpinės žaidynės. Du kartus išpuolė taip, kad neturėjome ką pasiūlyti, nes, matyt, nepataikėme ant bangos.“