Sprendimas. 21-erių E.Morenaitė lankyti lengvosios atletikos būrelį mokykloje pradėjo būdama 13-os. Tada užsiimti šia sporto šaka ją pakvietė kūno kultūros mokytoje Laima Bluškienė. Po poros metų talentinga bėgikė atsidūrė Mindaugo Krakio treniruočių grupėje bei neilgai trukus pradėjo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
Pirmosiomis tapo Utrechte (Nyderlandai) 2013 metais vykęs Europos jaunimo olimpinis festivalis. Vėliau sekė krūva Europos kroso čempionatų, o po vieno iš jų E.Morenaitė sulaukė ir pasiūlymo studijuoti už Atlanto.
„Tokių planų išvykti neturėjau, bet gavosi, kad po vieno iš krosų sulaukiau nemažai kvietimų iš skirtingų universitetų. 12 klasėje pradėjau svarstyti galbūt verta pabandyti. Jei yra galimybė, kodėl ja nepasinaudojus?, – prisiminė bėgikė. – Bet kokiu atveju planavau išvažiuoti, jei Lietuvoje – būčiau stojusi į Vilniaus universitetą. Tad ir treneris į mano išvykimą nereagavo priešiškai.“
Sąlygos. Niu Rošelyje jauna lietuvė apsiprato greit, tad dėl sprendimo išvykti nesigaili nė kiek. E. Morenaitę ypač sužavėjo sąlygos.
„Klaipėdoje neturėjau savo kineziterapeuto, neturėjau atsistatymo priemonių, pavyzdžiui, ledo vonių, kompresinių kojinių. Nebuvo tokių sąlygų treniruotėms. JAV turiu komandą, tai labai padėjo patobulėti“, – džiaugėsi E. Morenaitė.
Bėgikė po Naujųjų pradės trečią kursą tarptautinio verslo studijose. Be to, kaip gretutines studijas ji yra pasirinkusi istorijos mokslą.
„Amerikoje jaučiuosi puikiai, mane supa nuostabūs žmonės, profesionalūs treneriai. Turiu komandą, su kuria treniruojamės turėdami tą patį tikslą. Jaučiuosi gerai, jaučiuosi lyg turėčiau antrą šeimą. Žinoma, be galo pasiilgstu Lietuvos, pasiilgstu šeimos, draugų. Kuo toliau, tuo labiau ten priprantu“, – tikino E. Morenaitė.
Progresas. Praėjusiais metais NCAA kroso čempionate jaunoji Lietuvos bėgikė finišavo 158-a. Tuo tarpu šiemet ji žengė didžiulį žingsnį pirmyn – tose pačiose pirmenybėse atbėgo 28-a.
„Pernai apšilau kojas, buvo pirmos tokio lygio varžybos, gal kiek perdegiau. Trasa ten super sudėtinga ir fiziškai labai išvargina. Šiemet varžybos vyko ten pat, bet psichologiškai jaučiausi tvirčiau. Pavyko išvengti traumų, todėl galėjau ruoštis nuo pat vasaros. Pasikeitė treniravimas, pati suaugau kaip sportininkė“, – progresą paaiškino E. Morenaitė.
Lengvaatletė specializuojasi daugelyje vidutinių nuotolių distancijų, tačiau dėl traumų varžybose tiek stadione, tiek manieže pastaruoju metu dalyvavo retai. Nenuostabu, kad po sėkmingo rudens sezono sportininkė viliasi šūsnio asmeninių rekordų.
„Stadione geriausiai jaučiuosi bėgdama mylią, 1500 m ar 5000 m. Tikiuosi, kad šį sezoną būsiu sveika ir gerinsiu asmeninius rekordus. Norėčiau grįžti ir į kliūtinį bėgimą, nes noriu nugalėti save – turiu baimę šokant vandens kliūtį. Noriu perlipti per save, tad pavasarį ir vasarą šią rungtį tikrai bandysiu“, – planais dalijosi bėgikė.
Istorinis startas. Europos kroso čempionatas E. Morenaitei tapo istoriškai sėkmingu. Merginų iki 23 metų grupėje, 6,3 km distancijoje, ji finišavo 11-a bei pasiekė geriausią rezultatą tarp lietuvių apskritai.
„Patiko trasa. Trasa – grynai kroso trasa: kalnai, purvai, tešlos, pelkės. Oras irgi buvo gana palankus – nei labai šalta, nei per šilta. Pirmas tikslas buvo bėgti geriau nei praeitą kartą, o optimalus – patekti į top-15.
Norėjosi top-10, dėl to buvo šiek tiek liūdna. Esu savikritiška, sau keliu aukštus tikslus, tad didelio džiaugsmo nebuvo po finišo“, – prisiminė E. Morenaitė.
Beje, pasirodymo čempionate lietuvei nesumaišė kuriozas oro uoste – ten prieš varžybas jai teko praleisti daugiau nei 5 valandas.
„Amsterdamo oro uoste nusileidome 12:30. Manęs niekas nepasitiko, nebuvo jokių ženklų, jokių nuorodų. Po valandos vaikščiojimo oro uoste nieko neradau. Turėjo būti organizatorių staliukas, kurį kažkodėl panaikino. Belaukdama prasibėgau oro uoste, o pralaukiau nuo iki pusės šešių“, – šyptelėjo klaipėdietė.
Sėkmingas startas suteikė vilčių siekti aukštų rezultatų ir kitą vasarą Švedijoje vyksiančiame Europos iki 23 metų čempionate. Dar tolimesniame horizonte bėgikė regi olimpines žaidynes.
„Kiekvienas sportininkas svajoja apie olimpines žaidynes. Tai didžiausias tikslas gyvenime. Kol kas noriu tiesiog būti sveika, pasiekti asmeninius rekordus, o toliau pagal situaciją. Visada yra garbė atstovauti šaliai bei norisi ne tik dalyvauti, bet ir gerai pasirodyti“, – sakė lengvaatletė.