„Dinamo“ vasara – su begale pokyčių ir viltį žadinančiais rezultatais
Rygos „Dinamo“ komandai paskutiniai sezonai buvo itin nesėkmingi: du metus iš eilės užimta paskutinė pozicija savo konferencijoje, o į atkrintamąsias varžybas ši ekipa nepatenka nuo 2013-2014 metų sezono. Visgi, šiemet šis klubas sezoną pasitinka gerokai atsinaujinęs ir tikėdamasis pagaliau nutraukti nesėkmingų sezonų seriją ir sugrįžti į kovą dėl KHL atkrintamųjų varžybų.
Komanda atsisveikino su didžiąja dalimi ekipos veteranų ir jų vietas daugiausiai užpildė legionieriais: klubą papildė net 10 užsieniečių. Nuo šio sezono „Dinamo“ klubo garbę gins rusai vartininkai Maximas Tretiakas ir Timuras Bilyalovas bei gynėjai Dmitrijus Šuleninas ir Sergejus Gimayevas, kanadiečiai gynėjai Marcas Zanetti ir Matthew Maione bei puolėjas Kevinas Clarkas, amerikietis gynėjas Cade‘as Farichildas, suomis puolėjas Matiasas Myttynenas ir į komandą po trijų metų pertraukos sugrįžtantis švedas Linusas Videllis.
Kaip pažymi „Viaplay“ komentatorius M. Vojevodinas: po nesėkmingų sezonų kažko panašaus ir buvo galima tikėtis. Visgi, jis nėra įsitikinęs dėl legionierių pajėgumo ir nenustebtų, jei netrukus komanda su keletu iš jų atsisveikintų. Tiesa, stebėjęs komandos pasiruošimą sezonui jis galėjo išskirti porą legionierių, kurie jam paliko geriausią įspūdį.
„Ko gero kažko panašaus ir galėjome tikėtis: komandai jau veikiausiai įgriso nepatekti į atkrintamąsias varžybas bei užimti paskutines vietas. Tiesa, aš nebūčiau toks optimistas dėl tų legionierių kokybės, kurių jie prisipirko didelį kiekį. Per daug nenustebintų, jei po mėnesio ar dviejų iš tų dešimties nupirktų legionierių liktų kokie šeši. Visgi, Rygoje tai yra gana plačiai paplitusi praktika: galima prisiminti ir pernykštį sezoną, kai atrodė, kad legionieriai turėtų įsitvirtinti komandoje, bet pradedant T.J. Galiardi ir Williamu Wrennu, jie pradėjo byrėti jau nuo pat rugsėjo.
Neblogą įspūdį padarė Mathew Maione. Tiesa, prie savo vartų jis nėra pats efektyviausias gynėjas, bet jis labai patiko savo pasijungimais prie atakų: moka ir paskirstyti ritulį, ir tinkamai priimti sprendimus prie mėlynosios linijos. Veikiausiai ne veltui jis pernai Suomijoje rungtyniavo taip rezultatyviai (15 įvarčių, 24 rezultatyvūs perdavimai – 39 taškai).
Taip pat patiko jaunas rusas Dmitrijus Šuleninas, manau, kad jis gali gerai pritapti ir sėkmingai žaisti KHL lygoje.“, – kalbėjo ledo ritulio komentatorius.
Draugiškų rungtynių cikle naujai suburta „Dinamo“ įrodinėjo, kad gali sėkmingai kautis su KHL lygos klubais: „Gubernatoriaus taurės“ turnyre iškovojo tris pergales (4:2 prieš Minsko „Dinamo“, 1:0 prieš „Torpedo“ ir po baudinių serijos 4:3 prieš „Spartak“), o dar sėkmingiau jie pasirodė gimtinėje vykusiame „Latvijos geležinkelininkų“ taurės turnyre. Ten jie suklupo vos kartą, po pratęsimo 1:2 pralaimėdami Jaroslavo „Lokomotiv“ bei su trimis pergalėmis (2:1 prieš Minsko „Dinamo“, 2:1 po pratęsimo prieš Kazanės „AK Bars“ bei 6:1 prieš „HC Davos“) džiaugėsi turnyro nugalėtojų titulu.
Didele šios kontrolinių mačų serijos sėkmės priežastimi tapo ir kiek mažiau apkalbėjimo susilaukiantys šią vasarą į „Dinamo“ klubą sugrįžę latviai. Iš Amerikos sugrįžęs Kristeris Gudlevskis bandys pakeisti pernai sužibėjusį ir į „Jokerit“ komandą persikėlusį vartininką Janį Kalninį, o puolime rezultatyviausio praėjusio sezono žaidėjo Miko Indrašio netektį bandys kompensuoti į ekipą sugrįžtantys Andris Džerinis bei perspektyvusis Martinas Dzierkalas. Pirmasis į Rygą sugrįžta po dviejų metų Čekijos aukščiausioje lygoje, o 2015 metais NHL naujokų biržoje 68 šaukimu pakviestas M. Dzierkalas galimybę debiutuoti KHL lygoje gaus po ne pačių lengviausių trijų metų už Atlanto. Ten jis sužaidė vos keturis mačus antroje pagal pajėgumą – AHL lygoje, o praėjusį sezoną jam teko praleisti trečios pagal pajėgumą ECHL lygos ekipoje.
Jei A. Dzerinio galimybės visiems gana puikiai žinomos, tai M. Dzierkalas savo žaidimu kontroliniuose mačuose sužavėjo ne vieną mačus stebėjusį žiūrovą, tarp kurių buvo ir M. Vojevodinas, kuris pagyrė „Dinamo“ vadovybę už jų darbą susigrąžinant Latvijos ledo ritulininkus į jų gretas.
„Norėčiau pabrėžti, kad šiemet „Dinamo“ neblogai pavyko susigrąžinti savus vietinius žaidėjus. Manau, kad tai, jog grįžo Andris Džerinis yra labai geras žingsnis. Visgi, pastaraisiais metais vidurio ašis Rygos klube buvo silpnoka ir nors jis galbūt ir nėra kažkoks išskirtinis kūrybos specialistas, tačiau jis yra gana tvirtas pagrindo žaidėjas.
Labai intriguoja ir Martinas Dzierkalas: kažkada jį teko komentuoti jaunimo iki 20 metų pasaulio čempionate, kai latviai žaidė elitinėje grupėje ir jis man paliko labai gerą įspūdį. Keista buvo žiūrėti, kaip jo karjera Šiaurės Amerikoje tarsi pakrypo žemyn. Manau, kad sugrįžimas atgal į Latviją jam gali tapti labai geru tramplynu ir bent jau iki sezoninėse rungtynėse jis buvo bene geriausias puolėjas Rygos klube.
Nuo sezono pradžios žaisiantis Lauris Darzinis, kartu su švedu Linusu Videlliu, turėtų prisiimti daugiau iniciatyvos išvykus Mikui Indrašiui, tačiau ir tas pats M. Dzierkalas yra tas žaidėjas, kuris bent jau „Latvijos geležinkelininkų“ taurėje įrodė, kad gali „sprogdinti“ varžovų gynybą savo nestandartiniais veiksmais, išsiskirdamas savo greita ir gera ritulio valdymo technika.“
Po lygos pokyčių – daugiau galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas
Dar 2012 metais KHL lyga Barselonoje pristatė ambicingą savo projektą, kuris turėjo sujungti visos Europos ledo ritulį. Tuomet buvo planuota surengti 64 komandų turnyrą su dviem divizionais, o jis savo pajėgumu turėjo konkuruoti ir su stipriausia planetos NHL lyga. Jau po poros metų rusams teko gerokai apriboti savo ambicijas ir apsistoti ties dvigubai mažesniu norimų komandų skaičiumi (32), tačiau net ir šie planai netapo realybe.
Iki šiol masiškiausias KHL sezonas įvyko 2015-2016 metais, kai prisijungus Kinijos „Kunlun Red Star“ komandai lygoje rungtyniavo 29 ekipos, tačiau nuo to sezono lygos nebepapildė nė viena nauja komanda, o kasmet lygą palieka po dvi ekipas. Pernai lygą paliko Zagrebo „Medveščak“ iš Kroatijos, o prasčiausiai lygoje pasirodžiusią „Metallurg“ pati lyga nusprendė išsiųsti į žemesnio rango pirmenybes. Šiemet situacija buvo panaši ir lygą paliko dar dvi prasčiausius rezultatus demonstravusios komandos – „Yugra“ bei „Lada Togliatti“.
Tuo tarpu bandymai pralėsti geografiją ir prisikviesti komandų iš kitų Europos šalių pastaraisiais metais buvo bevaisiai. 2016 metais KHL prezidentas Dmitrijus Černyšenko teigė, kad vyksta derybos su klubu iš Londono (Didžioji Britanija), o prašymus papildyti lygą pateikė ir Milano (Italija), Dresdeno (Vokietija) bei Ženevos (Šveicarija) atstovai. Visgi, nei šie klubai, nei pastaraisiais metais garsiai apie dalyvavimą KHL kalbėjusi tam tikslui susikurti turėjusi Švedijos „Crowns“ komanda, lygos nepapildė ir kitą sezoną čempionate varžysis mažiausias klubų skaičius nuo prasidėjusių kalbų apie lygos praplėtimą – 25. „Jokerit“ pavyzdžiu nepasekę Skandinavijos klubai ir toliau atmeta visas mintis apie KHL bei stengiasi tobulinti savo projektą – Čempionų lygą, kurioje šiemet varžysis 32 klubai iš 14 šalių.
Visgi, išstumti KHL iš dominuojančios lygos pozicijos Europoje, Čempionų lygai, bent jau kol kas, tikrai nepavyks. Per dešimt pastarųjų metų KHL ne kartą įrodė, kad yra antra galingiausia planetos ledo ritulio lyga, o jos prestižui neturėtų pakenkti ir didžiausios pastarųjų metų lygos žvaigždės – Ilja Kovalčiuko sprendimas sugrįžti į NHL pirmenybes.
„Nemanau, kad KHL vertinimas pasauliniu mastu gali sumažėti: per tuos dešimt metų ši lyga pasaulyje įsitvirtino kaip antra pajėgiausia planetos lyga tiek finansine prasme, tiek žaidimo kokybės klausimais. Manau, kad vieno ar kito žaidėjo išvykimas pernelyg didelės įtakos neturės, net jei tai būtų ir toks šviesulys kaip Ilja Kovalčiukas.“, – įsitikinęs M. Vojevodinas.
12 startuojančių komandų Vakarų konferencijoje reiškia, kad stipriausiai Latvijos komandai norint patekti į atkrintamąsias varžybas tereikės aplenkti keturis šios konferencijos klubus. Prieš naująjį sezoną, „Viaplay“ komentatorius M. Vojevodinas atrado ir dar vieną „Dinamo“ padėti galintį faktą – pasikeitusią taškų skyrimo sistemą.
„Sakyčiau, kad jų perspektyvos ženkliai pagerėjo ketvirtadienį – kone per sekundę, vienu priimtu sprendimu (juokiasi). Tuomet buvo priimtas sprendimas, kad už pergalę KHL pirmenybėse bus skiriami du taškai, net jei ir komanda laimės per pagrindinį laiką. Tokiai komandai kaip „Dinamo“, ypač jai vadovaujant Girčiui Ankipanui: kuri mėgsta kibiai gintis ir žaidimą pradėti nuo gynybos bei kruopščiai dirbti ir „arti“ aikštėje kabinantis dantimis dėl kiekvieno taškelio – jų šansai dabar patekti į geriausių komandų aštuonetą tikrai pagerėjo. Pasižiūrėjus į praėjusį sezoną, galima pastebėti, jog „Dinamo“ žaidė daugybę pratęsimų (16) ir juos gana dažnai pralaimėdavo. Žaisdami pratęsimus jie vis tiek gaus taškus, o šiemet komandos laiminčios per pagrindinį laiką gaus tik po du taškus bei teoriškai nuo jų atitrūks mažiau.
Jų divizione esanti silpnesnė „Slovan“ komanda ir nežibantis Minsko „Dinamo“, kuris įsigudrino pralaimėti visus kontrolinius mačus prieš šį sezoną, taip pat suteikia daugiau šansų Rygos „Dinamo“ patekti į atkrintamąsias varžybas. Nors pripažinsiu, kad man atrodė, jog Baltarusijos komanda neblogai pakeitė savo išvykusius žaidėjus, bet iki šiol jų demonstruoti rezultatai to nepatvirtino.“
Lietuvių perspektyvos
Šiemet Rygos „Dinamo“ ir vėl turės lietuviško akcento – komandoje antrus metus iš eilės rungtyniaus Lietuvos rinktinės gynėjas Nerijus Ališauskas. Pernai debiutuodamas lygoje jis sužaidė 51 mačą, per kurį 27-erių metų žaidėjas atliko tris rezultatyvius perdavimus, bet po praėjusio sezono jam šią vasarą vertę teko įrodinėti iš naujo. Į komandos stovyklą N. Ališauskas vyko be kontrakto sezonui ir nors jam pavyko įrodyti, kad yra vertas antro sezono KHL pirmenybėse, konkurencija dėl vietos aikštėje nusimato labai nuožmi.
Be minėtų penkių legionierių, Rygos ekipoje yra ir trys Latvijos rinktinės gynėjai (Uvis Janis Balinskis, Kristapas Sotniekas ir Kristapas Zile) bei nemažai talentingo jaunimo siekiančio išsikovoti vietą KHL klubo sudėtyje. Iš viso per pasirengimo ciklą, įskaičiuojant N. Ališauską, gynyboje buvo išbandyta 12 žaidėjų, o žinant tai, kad rungtynėse nenaudojama daugiau 7-8 gynėjų, akivaizdžiai matoma, jog klube bus rimta konkurencija dėl pozicijų gynybos grandyje. Tam pritaria ir M. Vojevodinas, kuris šioje situacijoje mato tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų.
„Visiškai pritariu dėl to, kad konkurencija dėl vietos ekipoje bus daug didesnė nei pernai. Viena vertus tai yra gerai, nes papildoma konkurencija paskatins ir patį Nerijų „augti virš savęs“ – kaip sakoma viename garsiame filme. Kita vertus, 51-erių rungtynių, kaip praėjusį sezoną, šiemet jis gali ir negauti dėl šio gynėjų pertekliaus gynybos grandyje.“
Artėjant pirmosioms rungtynėms komandos strategas dėliodamas savo gynybos linijas į Jakaterinburgą nusprendė vežtis aštuonis ledo ritulininkus, tarp kurių buvo ir N. Ališauskas. Treniruotėse jam teko dirbti su Kristapu Zile, o šis duetas buvo laikomas ketvirtojo penketo nariais. Deja, tačiau Latvijos žiniasklaidai taip pat buvo atskleista, jog būtent N. Ališauskui prieš šią išvyką buvo numatomas aštuntojo gynėjo vaidmuo: tai reiškia, kad jei „Dinamo“ rinksis įprastinį žaidėjų registravimo modelį (7 gynėjai ir 13 puolėjų), tuomet, nepasikeitus situacijai, Lietuvos rinktinės gynėjas liktų už registruotų žaidėjų borto ir mačą būtų priverstas stebėti iš tribūnų.
Jau praėjusių metų sezone N. Ališauskas komandoje užėmė daugiau gynybines funkcijas ir puolant progų pasireikšti jis gaudavo nedaug. KHL lygos komentatoriaus manymu, šiemet situacija keistis neturėtų, o trenerio požiūrio į žaidėją neturėtų pakeisti ir gynėjo pelnytas įvartis kontroliniame turnyre ruošiantis sezonui.
„Manau, kad didesnės rolės komandoje jis nesulauks. Turiu nuomonę, kad G. Ankipanas jį ir toliau mato labai siaurame griovėjo vaidmenyje, kuris eitų neutralizuoti varžovų daugumos ir daug minučių ant ledo nepraleistų. Manyčiau, kad šiuo klausimu ir šiemet nebus jokių permainų.“
Prieš sezoną „Dinamo“ treniruotėse dalyvavo ir kitas Lietuvos rinktinės narys – Markas Kaleinikovas, kuris vasarą persikėlė į šios komandos jaunimo ekipą – „HK Riga“. Pasiruošimo cikle įvarčius jaunimo ekipai sėkmingai mušęs žaidėjas šiemet vilsis sulaukti savo progos ir pagrindinėje komandoje, tačiau tam vien gero žaidimo gali neužtekti – 19-mečiui reikės ir palankiai susiklostyti turinčių aplinkybių.
„Dėl Marko labai kažko įdomaus tikriausiai nepasakysiu. Dažnai taip būna, kad šuolį karjeroje gali nulemti vienas atsitiktinumas. Žinome, kad jis yra talentingas progų realizuotojas ir jei viskas idealiai sutaptų: „Dinamo“ puolimas stipriai strigtų čempionato pradžioje ir jam puikiai sektųsi „HK Riga“ komandoje, trenerių štabas jam šansą galėtų suteikti. Visgi, galvoju, jog ekipai svarbiausia yra auginti vietinį jaunimą ir daugiau galimybių turės jauni latviai. Bet jei sezono pradžioje vietinis jaunimas strigs, tai kodėl gi ne?“, – mano M. Vojevodinas.
Įdomiausios komandos ir naujo sezono favoritai
Naujasis KHL sezonas kursto intrigą ne tik kovoje dėl „Gagarino taurės“, tačiau ir dėl tarpsezonio įvykių. Stebint lygą, kai joje nerungtyniaus „Dinamo“, įmanoma atrasti ne vieną dėmesio vertą komandą, kurios pasirodymus kitą sezoną sekti bus tikrai įdomu.
„Šiemet bus labai įdomu sekti Omsko „Avangard“ komandą. Dėl techninių priežasčių klubas iš Omsko buvo priverstas persikelti į Maskvos sritį ir tokiu būdu pridarė labai daug organizacinių problemų visai lygai, dėl to, kad jau buvo suderintos visos išvykos į Omską, o dabar komandoms teks vykti į visai kitą Rusijos galą. Dėl to net buvo keičiami lygos tvarkaraščiai siekiant priderinti išvyką į Balašikhos miestelį, kuriame dabar žais „Avangard“. Be to prisideda ir tai, kad komandą nuo šios vasaros pradėjo treniruoti Latvijos rinktinės treneris Bobas Hartley. Taip pat buvo įdomi ir šios komandos transferų politika, tad bus labai įdomu pažiūrėti, kaip šis specialistas sustyguos šį naują orkestrą.
Taip pat bus įdomu stebėti Maskvos „Spartak“. Nors tai nėra mano labai mėgstama komanda, bet jiems dabar atstovaus du latviai – Kasparas Daugavinis ir Martinas Karsumas. Tad taip jau sutapo, kad be Rygos „Dinamo“, būtent „Spartak“ bus „latviškiausia“ lygos komanda.
Bus įdomu stebėti ir Astanos „Barys“ komandą. Karjerą atgaivino Brandonas Bochenskis, kuris anksčiau žibėjo viename trejete su Dustinu Boydu bei Nigeliu Dawesu. Bus įdomu pasižiūrėti kaip seksis jam ir jo komandai“, – savo įdomiausius kito sezono klubus įvardino M. Vojevodinas.
Tuo tarpu lygos favoritai nuo praėjusių metų skirtis per daug neturėtų. Vakarų konferencijoje daugiausiai tikimasi iš Maskvos „CSKA“ ir Sankt Peterburgo „SKA“, kuri šią vasarą gerokai atnaujino savo sudėtį. M. Vojevodino manymu, šie klubai ne veltui yra laikomi šio diviziono favoritais. Tuo tarpu Rytuose jis be dviejų favoritų mato ir komandą, kuri turėtų padaryti nuosmukį lyginant su praėjusiu sezonu.
„Manyčiau, kad šiemet bus panašus favoritų sąrašas kaip ir pernai. Vakaruose gerokai atsinaujino Sankt Peterburgo „SKA“ komanda ir nors jie neteko tokių žaidėjų kaip I. Kovalčiukas, Vadimas Šipačevas, Sergejus Širokovas ar Egoras Iakovlevas, bet jie susirinko gana įdomaus jaunimo ir vis tiek turėtų išlikti tarp favoritų. Stiprią sudėtį turi ir „CSKA“, kuri ir vėl turėtų finišuoti tarp pirmų trijų pozicijų Vakarų konferencijoje.
Rytuose mažiau tikiuosi iš Magnitogorsko „Metallurg“ komandos, nes manau, kad per vieną sezoną jiems nepavyks taip greitai suvirškinti visų permainų. Anksčiau ši ekipa būtent tuo ir išsiskirdavo, kad per vasarą pakeisdavo vos po du-tris žaidėjus ir tas sudėties stabilumas leisdavo jiems būti tarp Rytų konferencijos dominuojančių klubų. Bet šią vasarą jų komandoje buvo labai daug pokyčių, pradedant nuo to, kad į Šiaurės Ameriką išvažiavo Janas Kovaras.
Kitos ankstesnių metų stipriausios komandos – Kazanės „AK Bars“ ir Ufos „Salavat“, mano nuomone, turėtų būti savo vietose. Įdomu bus stebėti, kaip pasirodys į Rytų konferenciją perkelta „Torpedo“ komanda, tačiau favoritais šioje konferencijoje vis tiek laikyčiau „AK Bars“ ir „Salavat“ ekipas.“
Nežinantiems ką be N. Ališausko atstovaujamos komandos palaikyti ateinančiame KHL sezone, M. Vojevodinas tokiems ledo ritulio gerbėjams turi patarimą bei išskyrė kitus klubus, kuriems jis prieš sezoną linki sėkmės.
„Nuolatos norisi palinkėsi sėkmės ne Rusijos klubams žaidžiantiems KHL lygoje. Taip yra todėl, kad dažniausiai jų finansai būna labiau ribojami ir jie neturi tokių galimybių kviestis žaidėjus kaip Rusijos ledo ritulio flagmanai. Tad norisi palinkėti ir Minsko „Dinamo“, ir „Slovan“ komandai didelės sėkmės naujame sezone. Nors žiūrint realiai ir atsižvelgus į jų sudėties komplektaciją bei pasirodymus prieš sezoną, iš „Slovan“ daug aš nesitikėčiau.“