Kovo 16 dieną Lietuvoje paskelbus karantiną sustojo dauguma veiklų, tarp jų ir sporto klubų darbas. Viena gausiausių šalies sporto bendruomenių – kiokušin karatė federacija – pastarąsias 3 savaites aktyviai dirbo, kad prisitaikytų prie naujų sąlygų ir tęstų veiklą.
Karantinas – ne priežastis sustoti
Vienintelis galimas sprendimas – nuotolinės treniruotės „gyvai“ internetu – buvo akivaizdus.
„Pamatėme, kad karatė sporto šakos specifika leidžia greitai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos ir vesti treniruotes „gyvai“, – pasakojo LKKF garbės prezidentas Romas Vitkauskas. – Sakėme klubams, kad sustabdžius treniruotes dalis vaikų gali tiesiog mesti sportą ir po krizės nebegrįžti į treniruotes, todėl buvo būtina tęsti veiklą.“
LKKF pasitelkė tris skirtingas virtualias platformas ir pradėjo aktyvų darbą su klubais.
„Vienas pirmųjų iniciatyvą parodžiusių klubų buvo Vilniaus „Budora“, vienijantis 1300 karatistų. Iš pradžių nuotolinių treniruočių populiarumas nebuvo didelis, žmonės į jas gal žiūrėjo kiek atsargiai, reikėjo laiko pasiryžti ir įsitraukti. Bet po truputį besitreniruojančiųjų skaičius didėjo, o dabar galima sakyti, kad klubas dirba visu pajėgumu, – džiaugėsi R. Vitkauskas. – Smagu, kad pavyko „užsukti“ beveik visus klubus.
Rezultatai, aišku, skirtingi, bet svarbiausia, kad veikla nesustojo, didžioji dalis federacijai priklausančių klubų yra aktyvūs ir tęsia veiklą. Federacijos planuose – nauji projektai, treniruotės rinktinei, virtualios katos ir fizinio pasirengimo varžybos, net egzaminai.“
Nutraukusieji treniruotes sugrįžta
„Budoros“ vadovas Donatas Imbras sako, kad prieš 3 savaites klubas skubiai bandė suprasti savo bendruomenės poreikius. Dėl šios priežasties įvairiais būdais buvo apklausiami treniruotes lankančių vaikų tėvai.
„Kai supratome, kad lieka tik dvi išeitys – treniruotės internetu arba jokių treniruočių, atsirinkome keletą skirtingų platformų, jas rotavome tarp trenerių, prašėme tėvų atsiliepimų ir rinkomės, – pasakojo klubo vadovas. – Iš pradžių naudojome 3 darbo būdus: nuotolines tiesiogines treniruotes, treniruočių įrašus ir iš anksto sudarytus treniruočių planus. Pirmuoju atveju išlaikomas gyvų treniruočių įspūdis, treniruotės vyksta įprastu laiku, treneris vilki kimono, viskas vyksta čia ir dabar.
Antrasis atvejis reikalingas, jei namuose yra tik vienas kompiuteris, o treniruotės metu jis užimtas kitais tikslais. Nufilmuotas treniruotes talpiname „Youtube“ ir nusiunčiame nuorodą auklėtiniams. Tai labai neblogai pasiteisino, gavome daug nuotraukų kaip sportuoja visos šeimos, nors treniruotė skirta tik vaikui.
Trečiasis atvejis naudojamas tada, kai vaikai išvežami kur nors pas senelius ir neturi sąlygų naudotis internetu arba galimybės yra labai ribotos.“
D. Imbras teigia, kad taip buvo pasiekta visa klubo bendruomenė, o atsiliepimai renkami kiekvieną savaitę.
„Ketvirtadieniais po pietų paleidžiame anketas, o penktadieniais jas uždarome. Užpraeitą savaitę duomenis pateikė 350 žmonių, o praeitą – jau 370. Surinkti duomenys leidžia geriau jausti žmonių emocijas, įpročius“, – dėstė „Budoros“ įkūrėjas.
Buvęs tituluotas kovotojas sako, kad per pastarąsias 3 savaites žmonių prioritetai jau spėjo pasikeisti.
„Įvedus karantiną, visiems sugriuvo įprasta rutina, niekas nežinojo, kaip viskas vyks, ko tikėtis. Pirmosiomis dienomis tėvai vaikams rinkosi treniruočių įrašus ir išankstinius planus, o tiesiogines nuotolines treniruotes – tik apie ketvirtį bendruomenės. Dabar tiesioginėse treniruotėse dalyvauja jau 75 proc. mūsų sportuojančiųjų.
Galvojame, kad netrukus tikriausiai atsisakysime treniruočių filmavimo ir pasiliksime tik tiesiogines treniruotes bei treniruočių programas, kurias ir taip jau seniai sudarinėjome“, – pasakojo D. Imbras.
Pasikeitė ne tik besitreniruojančių žmonių norai. Dalis sportuojančiųjų buvo atsisakę treniruočių, tačiau netrukus panoro sugrįžti.
„Turime įdomią tendenciją. Per pirmąsias 2 savaites sutartis nutraukė 5 proc. sportavusiųjų „Budoroje“, o sustabdė – apie 15 proc. Tačiau nuo balandžio 1-osios 5 proc. narių sugrįžo, – kalbėjo treneris. – Visi iš pradžių buvo sumaištyje, nesuprato, kas vyksta, todėl dalis „užtraukė rankinį stabdį“. Po poros savaičių žmonės suprato, kad karantinas tęsis, emocijos atslūgo, kuriasi nauja rutina su nauja dienotvarke. Tėvai vis tiek nori, kad vaikai mažiau laiko leistų sėdėdami, reikia tų būrelių, veiklos, sporto.“
„Budora“ dėl pasikeitusių sąlygų atnaujino ir savo kainodarą.
„Kainas sumažinome 30-40 proc. Norėjome daugiau, bet mūsų didžiausios sąnaudos ir turtas yra treneriai, reikia, kad jie ir administracija (iš viso – 23 žmonės) nejaustų nepritekliaus. Salių nuoma nesudaro didžiosios mūsų išlaidų dalies. 2-3 savaites bandėme surasti aukso vidurį. Džiaugiamės dėl operatyviai išspręstų popamokinės veiklos krepšelių klausimų, manome, kad dabar suformulavome optimalų, visiems tinkantį variantą“, – sakė D. Imbras.
Įsitraukia šeimų nariai
Panašia patirtimi pasidalino ir kitų klubų atstovai.
„2 savaites po karantino įvedimo vaikams buvo atostogos, mes tuo metu rinkome duomenis, o pastarąją savaitę pratęsėme veiklą, – pasakojo Šiaulių „Tori“ vadovas Andrius Macijauskas. – Pirmą savaitę vaikams ir tėvams teko didelis krūvis dėl nuotolinio mokymo pradžios, mūsų tiesioginėse nuotolinėse treniruotėse dalyvavo apie 45 proc. bendruomenės.
Salėje viskas būna kitaip, namie sunkiau pradėti judėti, tačiau tikimės, kad sportuojančiųjų skaičius po truputį didės. Jau dabar tikrai smagu kartais pamatyti, kad nuotolinėse treniruotėse su vaikais dalyvauja ir tėvai, bando judėti kartu. Galbūt sportuojančiųjų ratas taip net išsiplės?“
Dianos Mačiūtės vadovaujamame Klaipėdos „Okinavos“ klube taip pat sportuoja apie 50 proc. narių.
„Nuotolinių treniruočių pradžios neforsavome, tačiau nesijaučia, kad būtų norinčių mesti treniruotes, sakytų, kad tai jau viskas, nebesportuosime, – pasakojo uostamiesčio atstovė. – Iš pradžių tėvai gal kiek erzinosi, nes viskas vyksta namie, visiems beveik visą parą reikia kompiuterio. Bet padėtis rimsta, kai kurie tėvai irgi prisijungia, užsimanė patys treniruotis, nes pamatė savo akimis kaip viskas vyksta. Tai jau visai kitokie pavyzdžiai nei atvežant vaikus į treniruotes ir paliekant treniruotis salėje.“
Tiesa, „Okinavoje“ kiek noriau sportuoja mažiausieji.
„Jiems smagu pastrakalioti, pajudėti, o vyresni labiau norėtų tiesioginio kontakto, tarpusavio kovų, padaužyti kriaušę“, – šypsojosi D. Mačiūtė.
Anykščių klube „Takas“ nuotoliniu būdu treniruotes tęsia net apie 80 proc. auklėtinių.
„Anksti supratau, kad tai bus neišvengiama, todėl jau kovo 16 d. pradėjau nuotolines treniruotes, – pasakojo klubo treneris Eugenijus Šilaika. – Iš pradžių filmavau treniruotes ir talpinau jas mūsų grupėje socialiniame tinkle „Facebook“, vėliau prijungėme „Youtube“, o dabar pagrindinė platforma yra „Zoom“. Iš pradžių bendruomenė jungėsi vangokai, nes tai vaikai negalėjo, tai tėvams darbui reikėjo vienintelio namų kompiuterio, tačiau dabar aktyvumas jau yra gana didelis.“
Anykštėnas į savo vedamas treniruotes įtraukė šeimą, o tai skatina prisijungti ir besitreniruojančiųjų artimuosius.
„Visa mano šeima sportuoja, tad pabandėme naudoti pagalves, smūgiavome į jas, pratimams daryti naudojame lovas, fotelius, bandome pakelti nuotaiką. Tai matydami įsitraukia ir sportuojančių vaikų artimieji“, – pasakojo E. Šilaika.
Planuose – nuotolinės varžybos
LKKF dabar kiekvieną savaitę rengia nuotolines konferencijas – prezidiumo, jaunimo rinktinių trenerių, suaugusiųjų rinktinės trenerių ir suaugusiųjų rinktinės narių. Balandžio 1-ąją įvyko ir speciali klubų vadovų konferencija, kurioje buvo dalinamasi darbo nuotoliniu būdu patirtimi.
Federacija neapsiribos vien treniruočių inicijavimu. Netrukus turėtų prasidėti ir nuotolinės varžybos.
„Rengiame šiuos projektus, planuojame, kad vaikai varžysis fiziniu pasirengimu ir katos rungtyje. Balandį planuojame surengti dvejas varžybas, o gegužę, jei iki tol bendra padėtis šalyje nepasikeis, nuotoliniu būdu gali vykti ir egzaminai“, – planais dalijosi federacijos prezidentas Vidmantas Poškaitis.
Visos artimiausiu metu turėjusios vykti karatė varžybos, kaip ir kitų sporto šakų, buvo nukeltos. Vis dėlto Lietuvos rinktinės neatsipalaiduoja ir toliau tęsia kryptingą pasirengimą dideliems turnyrams.
„Ką nors prognozuoti sunku, tačiau galvojame, kad šį savaitgalį Tbilisyje turėjęs vykti Europos karatė čempionatas vyks rugsėjo arba spalio mėnesį. Prieš pat olimpines žaidynes Osakoje turėjęs vykti Pasaulio pilno kontakto karatė čempionatas perkeltas į 2021 m. Tad darbo nenutraukiame ir kryptingai rengiamės varžyboms“, – tvirtino R. Vitkauskas.