Nelaukė tokio dėmesio
Užlipęs ant tatamio jis nesišvaisto efektingais smūgiais, tačiau viso pasaulio sunkiasvoriams kovotojams šaltakraujis bulgaras jau daugelį metų išlieka neįmenama mįsle.
Ne išimtis buvo ir savaitgalį Vilniuje vykęs planetos čempionatas, kuriame V. Dimitrovas užtikrintai nužygiavo iki finalo ir užsikabino aukso medalį.
31-erių karatė žvaigždei pirmenybės Lietuvoje paliko tik malonius įspūdžius.
„Šis čempionatas labiausiai išsiskyrė iš kitų tuo, kad buvo labai kompaktiškas: viskas čia buvo po ranka, vienoje vietoje. Man tai labai patiko. Viskas buvo gerai organizuota, nekilo jokių nesklandumų.
Publika taip pat buvo labai gera. Netikėjau, kad gali susirinkti pilna salė, bet patys matėte: tuščių kėdžių nebuvo. Manau, karatė Lietuvoje yra labai populiari. Ar lietuviai gerai išmano kiokušin karatė? Dalis žiūrovų tikrai suprato, kas vyksta, kiti – nelabai. Bet tai normalu. Aš taip pat nežinau visų sporto šakų, kurias žiūriu, taisyklių“, – DELFI kalbėjo pasaulio čempionas.
Nenorėjo kovoti su bičiuliu
Finale V. Dimitrovas savo kailiu patyrė publikos spaudimą. Tačiau nei žiūrovai, nei jų numylėtinis Lukas Kubilius bulgarui problemų nesukėlė.
V. Dimitrovas surado puikiai viso čempionato metu kovojusio lietuvio Achilo kulną – traumuotą dešinę ranką, į kurią ir nukreipė savo atakas.
„Bandžiau jam mušti per kojas, bet jis netikėtai užklupo mane smūgiuodamas į ranką. Reikia daryti išvadas ir būti viskam pasiruošusiam“, – po dvikovos sakė L. Kubilius.
Tuo tarpu V. Dimitrovas tikino nežinojęs, kad jo varžovo ranka – sužeista.
„Man paprasčiausiai pasisekė. L. Kubilius labai gerai smūgiuoja kaire koja, yra labai stiprus fiziškai, moka galingai užbaigti dvikovas. Lietuvis – itin rimtas varžovas, kuriam jaučiu tik pagarbą“, – apie savo konkurentą finale atsiliepė bulgaras.
Tituluotasis kiokušin karatė meistras taip pat pasidžiaugė išvengęs akistatos su kitu Lietuvos sunkiasvoriu – Donatu Imbru. Jei ne šio trauma, patirta dar prieš pirmenybes, lietuvio ir bulgaro dvikova veikiausiai būtų įvykusi pusfinalyje.
Aukštaūgei padeda ilgos kojos
Jei ne V. Dimitrovas, sekmadienis pasaulio čempionato šeimininkams būtų tiesiog tobulas. Pergales finale šventė ir auksu pasipuošė Margarytė Čiuplytė ir Orestas Procas, sidabrą pridėjo L. Kubilius, be to, dar vieną medalį – bronzinį – pelnė Diana Balsytė (svorio kategorija per 65 kg.).
21-erių pasaulio pirmenybių debiutantė vos pasirodžiusi ant tatamio traukė žiūrovų dėmesį – greta savo varžovių 183 cm ūgio lietuvė atrodė lyg bokštas.
Tačiau aukščiausiai čempionato dalyvei ūgis ne visuomet tampa pranašumu.
„Žemesnių kovotojų svorio centras yra arčiau žemės, todėl jų stovėsena – tvirtesnė. O aš stengiuosi smūgiuoti keliais, kilnoti kojas. Kartais pavyksta, kartais ne. Varžovės, ypač japonės, tiesiog prilimpa prie manęs, ir tuomet nieko neišeina padaryti.
Tačiau savo pasirodymu esu labai patenkinta. Padariau tai, ko ir tikėjausi. Ar ketinu ateityje mesti pirštinę ir M. Čiuplytei? Na, nežinau, galbūt“, – šypsojosi D. Balsytė.
Seka japonams įkandin
Iš viso Vilniuje Lietuvos kiokušin karatė rinktinė susižėrė rekordinius aštuonis medalius – lygiai trečdalį visų apdovanojimų, kurie buvo išdalinti per dvi dienas. Daugiau medalių – vienuolika – pelnė tik Japonijos kovotojai.
Netoli to, kad santykis būtų dar palankesnis, buvo dar vienas planetos čempionato debiutantas Norbertas Lisauskas. Norvegijoje gyvenantis Lietuvos rinktinės naujokas suklupo tik vyrų vidutinio svorio kategorijos (iki 80 kg.) ketvirtfinalyje.
Anot kovotojo, čempionatas Vilniuje parodė, kad lietuviai mina ant kulnų pagrindiniams kiokušin karatė favoritams japonams.
„Pasaulio čempionatų dalyviai vis stiprėja ir greitėja. Matosi, kad japonų komanda yra išanalizavusi visus kovotojus. Jų pačių dvikovų vaizdo įrašų sunku rasti. Taigi, vyksta žvalgyba, konkurencija vis auga.
Kaip matote, ir mes suspėjame su tuo traukiniu. Mūsų treneriai tikrai pakankamai profesionalūs, jų padiktuotos užduotys visiškai pasiteisina, tik kartais pritrūksta energijos, kvapo ar dar kažko. Pažiūrėkite, kokia didelė lietuvių komanda. Manau, esame bent jau viduriniame vagone ir važiuojame kartu su lyderiais. Ir tie patys japonai prieš mus lenkiasi, spaudžia ranką, demonstruoja pagarbą. Taigi, viskas dar prieš akis“, – optimistiškai nusiteikęs buvo N. Lisauskas.
Vienas nusivylė teisėju, kitas – pačiu savimi
Vis dėlto ne visi Lietuvos kiokušin karatė meistrai sekmadienį po varžybų tryško geromis emocijomis. Apmaudžiausia buvo rinktinės viltimi vadinamam Edgardui Sečinskiui, kuriam kelią link nugalėtojų pakylos antrame rate pastojo abejotini teisėjų sprendimai.
Įnirtinga ir intriguojanti kova tarp sunkiasvorio lietuvio ir japono Yuji Shimamoto truko maksimalų laiką, kuriam pasibaigus teisėjų balsai dėl nugalėtojo pasidalino po lygiai – 2:2. Tačiau pagrindinis teisėjas iš Japonijos pergalę skyrė savo tautiečiui.
„Nežinau, kaip kova atrodė iš šono, bet aš jaučiuosi padaręs viską, ką galėjau. Manau, jog buvau stipresnis, ir tuo džiaugiuosi. Pirmo pratęsimo pabaigoje jautėsi, kad japonas nebedirba, pavargo. Maniau, teisėjai duos pergalę man. Bet mačiau, kaip visa japonų delegacija mojavo teisėjams, kad skirtų pratęsimą. Žinoma, apmaudu. Dėl vieno teisėjo viskas sugriuvo“, – atsiduso 19-metis kovotojas.
Vilčių pateisinti nepavyko ir jo bendraamžiui sunkiasvoriui Valdemarui Gudauskui, suklupusiam jau pirmoje kovoje.
„Tikėjausi bent jau nukeliauti iki ketvirtfinalio. Laimėjau jaunių ir jaunimo Europos čempionatus, galvojau, čia irgi pasiseks. Mano treniruotės buvo grindžiamos ištvermės lavinimu. Aišku, priešininką galima apžaisti, papirkti teisėjus technika, bet pagrindinis aspektas yra ištvermė. Kad ir kiek dirbau, truputį jos pritrūko. Varžovas buvo tikrai įveikiamas. Labai apgailestauju, kad nuvyliau Lietuvą, trenerį, pats savimi nusivyliau.
Po pagrindinio laiko galvojau, kad per pratęsimą numirsiu. Paskui dar vienas pratęsimas, ir dar vienas. Kai liko 15 sekundžių, treneris pasakė: jei nori laimėti, užsivesk, dirbk. Dirbau, bet pralaimėjau“, – apmaudo neslėpė V. Gudauskas.