„Nors ant jo striukės nugaros yra įspaustas užrašas „Lietuva“, tačiau jo širdyje yra Šveicarijos kantonas Tičinas, – rašoma straipsnyje apie lietuvį. – Čia jis jaučiasi kaip namuose, nors gimė Vilniuje.“
2018 metų Pjongčango olimpiados dalyvis pasakojo, kaip atvyko iš šalies, kurioje nėra kalnų: „Mano mama paliko Lietuvą, kai buvau vos vienerių metų. Tuo metu pragyventi Lietuvoje jai buvo neįmanoma. Lankydamas ją Italijoje per atostogas būdamas penkerių pirmą kartą stojau ant slidžių. Man labai patiko kalnų slidinėjimas, man patiko slydimas ir greitis“.
2009 metais jis persikėlė į Šveicariją, kur jo mama rado darbą, ir kur jis pradėjo lankyti mokyklą bei tobulinti kalnų slidinėjimo įgūdžius.
Lietuvoje gimęs, bet tarp vokiškai kalbančios Šveicarijos ir Šiaurės Italijos užaugęs A. Drukarovas pabrėžė, kad čia – visai kitas pasaulis: „Čia aš puikiai įsiliejau ir esu tikras, kad niekada nepaliksiu Šveicarijos.
Savo tėvo, kuris yra rusas, niekuomet nesutikau. Vilniuje 40 kvadratinių metrų bute gyvenau su močiute ir promočiute. Buvo sunku, tačiau anksti supratau pinigų vertę. Vienas geriausių dalykų mano gyvenime buvo persikėlimas į Šveicariją“.
Į Lietuvą grįžtu kartą per metus, tačiau šioje šalyje nesu kultūriškai savas, netraukia nė klimatas. Nesuprantu šios šalies žmonių. Tičine suprantu draugų pokštus geriau nei tuos, kuriuos girdžiu Lietuvoje“.
Anot sportininko, vilkėti aprangą su užrašu „Lietuva“ jam nėra lengva.
„Manęs, kaip sportininko, priėmimas Lietuvoje glumina. Čia krepšinis svarbiausias, visa kita nėra verta dėmesio. Kitų sporto šakų atstovai, užuot sulaukę palaikymo, kritikuojami dėl to, kad užsiima niekam nereikalingais sportais.
Tai yra visiškai kitaip čia, kur aš sulaukiu didelės žmonių paramos. Didžiausios paramos sulaukiau iš Šveicarijos. Tas solidarumas ir parama niekam nežinomam berniukui iš Lietuvos, kuris dar nieko nelaimėjo, mane sužavėjo“, – leidiniui „La Regione“ kalbėjo jis.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad A. Drukarovas nepaprastai dėkingas Šveicarijai, kuri „suteikė jam galimybes, kokių jis nė negalėjo įsivaizduoti, gyvenimą, kokio jis negalėjo turėti kitur“. O taip pat jis dėkingas „žmonėms, kurie padėjo jam integruotis bei pamatė jame tai, ką ko niekas negalėjo įžvelgti“.
A. Drukarovas vasarį Italijoje vykusiose planetos pirmenybėse didžiojo slalomo lenktynėse užėmė 23-ią vietą tarp 100 startavusių dalyvių. Tai – geriausias rezultatas Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje.
Rėmimą tik didins
Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas perspektyvų kalnų slidininką puikiai pažįsta.
Su juo kartu 2016 metais vyko į Lilehameryje vykusias jaunimo žiemos olimpines žaidynes, kartu su atletu gyveno planetos pirmenybių metu.
Asociacijos vadovas bando suprasti sportininką ir jį apginti, nors prisipažįsta situaciją vertinantis „dviprasmiškai“.
„Kalbamės su sportininku, padarysime pranešimą. Yra vietų, kur galima diskutuoti, gilintis, ar užsienio spaudoje teisingai interpretuoti Andrejaus žodžiai.
Situaciją ir sportininko mintis vertinu dviprasmiškai. Tame straipsnyje atsispindi žmogaus nuomonė. Aš Andrejų pažįstu nuo 2016-ųjų, buvau jaunimo olimpinių žaidynių Lietuvos komandos vadovas.
A. Drukarovas garbingai atsovavo, su nuotaika nešiojo Lietuvos aprangą, dalyvavo visuose olimpinių žaidynių renginiuose. Su juo buvau ir pasaulio čempionate, kartu gyvenau, ir kalbamės su juo lietuviškai, bendraujame, viskas yra gerai.
Reikia suprasti ir Andrejų. Daug metų praleido užsienyje, kur ir užaugo, jo prisiminimai yra tokie, kokie yra, aš jų neištrinsiu iš atminties ir nepakeisiu“, – teigė R. Arlauskas.
Jis supranta kalnų slidininką, sportininkas tikrai gali jaustis dėkingas šaliai, kurioje klojo pamatus savo karjerai.
„Ar nustebino? Per karantiną daug kas stebino, bet vėliau pradeda niekas nebestebinti. Dviprasmiškai tą priimu, kalbamės su Andrejumi dėl šios situacijos.
Negali paneigti, Šveicarija išties daug jam davė ir padėjo iškilti. Tos mintys apie aprangą ir jausmus keistai skamba, gal žiniasklaidoje tos spalvos sutirštintos.
Kai užsienyje daug metų praleidi ir vilki gimtosios šalies aprangą, gal ir dviprasmiškai gali jaustis“, – sportininką bandė pateisinti asociacijos prezidentas.
Anot jo, kalbų apie neigiamas korekcijas remiant sportininką negali būti: artėjant svarbiausiems startams pagalba tik didės.
„Supraskite, kad valstybė remia aukšto meistriškumo atletus, finansavimas skiriamas tuomet, kai pasaulyje pasieki Top-30 pazicijas. Iki šių metų nė vienas kalnų slidininkas nebuvo pasiekęs tokių aukštumų. Tai viena medalio dalis.
Pagrindinė parama – iš tarptautinės slidinėjimo federacijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) lėšos. Taip pat ieškome rėmėjų, o konkrečių sumų dabar negaliu atskleisti.
Paramą tik didinsime.
Perspektyvus sportininkas, 23-ias pasaulyje, tikslai – Europos taurėje patekti į Top-20, dideli lūkesčiai olimpinėse žaidynėse. Tad viskas yra gerai, o tuos niuansus, kas nuskambėjo spaudoje, pasistengsime pakreipti gera linkme“, – kalbėjo R. Arlauskas.
Jo nuomone, A. Drukarovas savo interviu tenorėjęs teigiamai atsiliepti apie regioną, kuriame dabar sportininkas gyvena ir yra įsikūręs.
„Norėjo, kad regiono bedruomenė suprastų, jog jis – jos dalis. Tokia ir idėja, tik galbūt išėjo persūdyta meilė“, – pridūrė LNSA vadovas.
Sportininką remiantis LTOK išreiškė palaikymą A. Drukarovui.
„LTOK palaikė, palaiko ir palaikys visus Lietuvos vardą garsinančius sportininkus bet kuriame pasaulio krašte, vienodomis sąlygomis, nedarydami jokių išimčių ar išlygų. Gerbiame ir branginame juos, nepaisant net ir kartais skaudžių jų žodžių Lietuvai“, – teigė LTOK atstovė Lina Motužytė.
Griebėsi gynybinės taktikos
Ketvirtadienį pats A. Drukarovas sureagavo į kilusį skandalą ir paskelbė pranešimą, kuriame tvirtina apgailestaujantis dėl to, jog „buvo neteisingai suprastas“. Slidininkas patikino, jog jam „didelė garbė vilkėti sportinę aprangą su užrašu „Lietuva“ ir Vyčiu“.
„Labai apgailestauju dėl susidariusios situacijos. Kaip ir daugeliui Lietuvos skaitytojų, man taip pat buvo nemalonu pamatyti, jog žurnalistė, aprašydama mūsų pokalbį, iškraipė daugelį mano išsakytų minčių, o ypač tai, neva „užrašą „Lietuva“ ant savo sportinės striukės man nelengva dėvėti“.
Interviu daviau Šveicarijoje, mes labai ilgai kalbėjomės apie mano gyvenimą ir sportinę karjerą. Papasakojau, kad man, kaip Lietuvai atstovaujančiam kalnų slidininkui, yra nelengva, nes pasirinktas sportas Lietuvoje yra mažai žinomas ir sulaukia žymiai mažiau visuomenės ir rėmėjų dėmesio nei Italijoje ir Šveicarijoje, kuriose kalnų slidinėjimas yra labai populiarus sportas.
Rašydama straipsnį žurnalistė iškraipė mano išsakytas mintis apie tai, tiesiog parašė, jog man nelengva dėvėti aprangą su užrašu „Lietuva“ .
Tai yra labai apmaudu. Nors labai senai gyvenu Italijoje ir Šveicarijoje, bet Lietuva man yra mylima šalis ir man didelė garbė atstovauti jai, sportuoti su Vyčiu ant mano sportinės aprangos.
Man labai daug padeda LTOK, skirdamas stipendiją ir lėšų rengiantis olimpinėms žaidynėms, LNSA vadovaujantys žmonės, kurie sudarė man galimybę sportuoti su Šveicarijos B rinktine, o taip pat gerbėjai, kurie gyvena Lietuvoje ir palaiko mane.
Jūs nepatikėsite, bet mano gerbėjai man siunčia iš Lietuvos ir juodą duoną, kurią aš labai mėgstu, o taip pat ir glaistytus varškės sūrelius su aguonomis, kurių skonis toks pat, kai juos man pirkdavo močiutė, kol aš gyvenau Lietuvoje. Aš labai myliu visus mažuosius Lietuvos kalnų slidininkus, su kuriais esu praleidęs vasaros stovyklas Druskininkuose.
Ši nemaloni istorija kilo dėl to, kad nesusipažinau su galutine straipsnio versija prieš paskelbiant jį Šveicarijos naujienų portale. Tai man skaudi pamoka, išvadas iš šios istorijos aš tikrai pasidariau.
Man labai svarbus visų mano gerbėjų palaikymas ir didelė garbė atstovauti Lietuvai. Tai aš visada sakau mūsų šalies sporto žurnalistams ir savo gerbėjams. Ir jaučiu tai savo širdyje“, – rašo A. Drukarovas.