Žiemą M. Fominas pasitinka po daug žadančių vasaros startų. Rugpjūtį pasaulio vasaros biatlono čempionato sprinte jis iškovojo 5 vietą, nuo bronzos atsilikęs vos per 2,4 sek.
Mieliausias pasiekimas – iškovotas su komanda
Tvirtu pagrindinės Lietuvos biatlono komandos nariu M.Fominas gali jaustis tik metus. Būtent pernai Kontiolahtyje (Suomija) vykusiame pirmame pasaulio taurės etape jis pakeitė Pekino olimpinėse žaidynėse šaliai atstovavusį Liną Banį bei pozicijos ekipos ketveriukėje neišleido iki pat sezono pabaigos.
„Prisijungus prie suaugusiųjų stipriai niekas nepasikeitė, matyt dėl to, kad dalyvaudavau pasaulio taurėje ir anksčiau. Reikėjo priprasti, kad iš jaunimo komandos esu vienintelis ir visą sezoną reikės varžytis tarp suaugusiųjų. Kartais vyriokai patardavo, ką ir kaip reikia daryti, bet adaptuotis nereikėjo. Viskas tas pats, tik varžybos dažniau popiet“, – pirmą pilną sezoną planetos taurės varžybose prisiminė M. Fominas.
Sezono eigoje netrūko žybtelėjimų: Hochfilceno (Austrija) etapo sprinte jam pavyko užimti 54 vietą bei pirmąsyk patekti į persekiojimą, o karjeros rekordas buvo užfiksuotas Estešundo asmeninėse lenktynėse – iškovota 52 pozicija.
Vis dėlto ne asmeniniai pasiekimai, o su estafetės komanda užimta 8 vieta jam svarbiausia. Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis ir M.Fominas šioje pozicijoje finišavo Kontiolahtyje bei pasiekė geriausią rezultatą Lietuvos istorijoje.
„Didžiausias mano pasiekimas – 8 vieta estafetėje. Paskutinis etapas, nuo manęs priklausė komandos vieta... Aišku, ir prieš tai buvo atliktas geras darbas. Džiaugiausi, kad pavyko išlaikyti tą vietą, – prisiminė M.Fominas. – Persekiojimas buvo vienintelis sezono pradžioje. Nuvildavo, kad vis pritrūkdavo sekundės ar dar mažiau. Viduje suprasdavau, kad galiu konkuruoti ir nereikia šaudykloje vien tik nulių, kad patekčiau į persekiojimą.“
Baigęs karjerą persigalvojo – norėjo varžytis
Nors dabar, šalia 30-metį perkopusių rinktinės narių, į M.Fominą žiūrima kaip į Lietuvos biatlono ateitį, prieš dvejus metus sportininkas buvo nusprendęs baigti karjerą. Vis dėlto po savarankiško darbo vasarą biatlonininkas grįžo į rinktinę bei demonstravo solidžius rezultatus IBU taurės varžybose.
Tiesa, pertrauka karjeroje galimai sutrukdė rimčiau pakovoti dėl vietos Pekino olimpinių žaidynių rinktinėje.
„Gana greitai įvyko pokalbis su Arūnu (Daugirdu – biatlono federacijos prezidentu). Ir jis tą pasakė, ir aš supratau, kad darau nesąmones. Nuo vasaros pradžios iki rugsėjo vidurio dirbau savarankiškai, be trenerių, be plano. Užsiėmiau bendru fiziniu, nes žinojau, kad grįšiu“, – pasakojo M. Fominas.
Pasak visaginiečio, būtent tada jis pajuto didžiausią norą sportuoti.
„Atsimenu, kaip ėjo laikas. Pirmos savaitės buvo geros, pailsėjau, patvarkiau savo galvą. O po kelių savaičių, mėnesio, vis didėjo noras sportuoti. Jaučiausi kaip uždarytas liūtas ir kai vėl galėjau dalyvauti varžybose, išėjau iš to narvo“, – šyptelėjo M. Fominas.
Nori būti madingas
Pasaulio vasaros biatlono čempionate už M.Fomino nugaros liko ne vienas tituluotas biatlonininkas, tarp kurių ir Pjongčango olimpinių žaidynių čempionas švedas Peppe Femlingas. Nors progresą ant riedslidžių Lietuvos atstovas pastebėjo, dalinti pažadų jis prieš žiemą nepanoro.
„Matau, kad vasarą patobulėjau, bet ar yra progresas, labiausiai matysis žiemą. Kai darome treniruotes, matau atsilikimą nuo Vyto ir suprantu, kas kaip. Sau visada keliu tokius tikslus, kuriuos galima pasiekti. Nesvajoju, kad šį sezoną laimėsiu medalius – šį sezoną laukiu taškų (patekimo į top-40 – aut. past.). Nenoriu čia per daug prikalbėti, bet laukiu taškų. Jei bent vieną uždirbsiu – bus gerai“, – vylėsi M. Fominas.
Biatlono specialistai kaip privalumą išskiria lengvą sportininko sudėjimą. Tiesa, pats M. Fominas tikina, kad iki „idealių matmenų“ biatlonininko jam reikėtų būti aukštesniam.
„Dažnai man treneriai sako, kad jei trasoje yra košė, man bus lengviau, nes aš pats lengvas. Iš tikrųjų iki dabar negaliu suprasti, ar taip yra. Jei būčiau sunkus ir numesčiau svorio, gal ir galėčiau pasakyti, kad va, dabar daug lengviau, – juokėsi M. Fominas. – Bet iki idealaus biatlonininko sudėjimo man trūksta ūgio – kokių 5 centimetrų, esu 175 cm.“
Praėjusiais metais Lietuvos biatlono federacijos rinkimuose M.Fominas buvo apdovanotas kaip aktyviausias biatlonininkas už įdomų ir dažną turinį socialiniuose tinkluose. Vietoje nenustygstantis visaginietis itin prisideda prie gero komandos mikroklimato.
„Stengiuosi būti savimi. Gyvenimas yra sunkus, o jei dar liūdėsi, galima išvis komą gauti. Pasirodo, su gitara pas mus groja 90 proc. komandos, o montuoti vaizdo įrašus man įdomu. Populiarinu kažkiek biatloną ir noriu būti „trendy“ (madingas – angl.)“, – šyptelėjo M.Fominas.
Kylanti biatlono žvaigždė svajoja į Lietuvą parvežti žiemos olimpinių žaidynių medalį. Tapęs pasaulio jaunimo vasaros biatlono čempionu mūsiškis dalindamas interviu juokavo, kad šiai kalbai ruošėsi visą gyvenimą. Ką biatlonininkas sakytų, jei pavyktų užkopti ant apdovanojimų pakylos olimpinėse žaidynėse?
„Kiekvienas sportininkas svajoja laimėti medalį olimpinėse žaidynėse. Ir aš svajoju atsistoti ant pjedestalo. Jei reiks komentuoti, nežinau, ką sakysiu. Gal verksiu ir sakysiu „be komentarų“, – juokėsi M. Fominas.