Rusijos marionetės
Trečiadienį Kroatijos kurorte Poreče prasidėsiantis IBU kongresas vadinamas istoriniu.
Per jį turėtų būti galutinai iššluotas 25 metus trukusios Anderso Bessebergo hegemonijos paveldas.
Amžinasis prezidentas padėjo iškelti biatloną tarp pirmaujančių žiemos sporto šakų, tačiau puolė veidu į purvą atskleidus kyšininkavimo ir sukčiavimo aferas.
Praėjusį pavasarį 72-ejų norvegas kartu su IBU generaline sekretore Nicole Resch buvo priversti nusišalinti nuo pareigų, kuomet sulaukė kaltinimų ėmę kyšius iš Rusijos sporto vadovų.
IBU būstinę Zalcburge iškrėtusi Austrijos teisėsauga drauge su kolegomis iš Norvegijos bei Interpolo nustatė, kad aukštiems IBU pareigūnams 2012-2017 metais buvo išmokėta beveik 250 tūkst. eurų mainais už dopingu susitepusių Rusijos sportininkų dangstymą ir palankumą Maskvai skirstant tarptautinius renginius.
Įtariama, kad IBU sąmoningai užmerkdavo akis prieš teigiamus rusų dopingo testus ir padėdavo užgniaužti skandalus, ignoravo biatlono žvaigždžių ir tarptautinių organizacijų reikalavimus laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Komercinį aukso amžių pastaruoju metu išgyvenančiam biatlonui teko reaguoti. Tikimasi, kad per penkias dienas truksiantį kongresą šią savaitę bus ne tik pakeista IBU vadovybė, bet ir iš pagrindų reformuota visa valdyba.
Užsimezgusi kova dėl vietos po saule biatloną supažindina su demokratijos procesais, kurių šis neregėjo vieną po kitos kadencijas „štampuojant“ A. Bessebergui.
Aplenktų lietuvius ir estus
Tapti norvego įpėdiniu pretenduoja du konkurentai: prieš Švedijos verslininką Olle Dahliną, iki šiol užėmusį IBU viceprezidento postą, stojo latvė B. Broka.
2014-aisiais ji pusmetį ėjo Latvijos teisingumo ministrės pareigas, keliskart nesėkmingai dalyvavo Rygos mero rinkimuose.
Į sporto vadybą B. Broka įsitraukė palikusi ministrų kabinetą. Teisininkės išsilavinimą turinti politikė tapo Latvijos biatlono federacijos prezidente. Nors iki tol ją su šia žiemos sporto šaka siejo tik gimimo vieta – būsima kandidatė į IBU prezidento postą pasaulį išvydo pagrindiniame Latvijos biatlono centre Madonoje.
Vėliau B. Broka pateko į IBU teisės komitetą, pernai tapo Latvijos olimpinio komiteto vykdomojo komiteto nare.
Ambicinga moteris dabar pretenduoja tapti pirmąja tarptautinės federacijos vadove iš Baltijos šalių.
Iki šiol globaliuose sporto įtakos vandenyse giliausiai nunėrė jos tautietis Einaras Fogelis, šių metų pradžioje tapęs Tarptautinės rogučių sporto federacijos (FIL) generaliniu sekretoriumi.
Lietuva lojali kaimynei
Kitaip nei rogučių sporte, biatlone Latvija priklauso periferijai.
Buvęs Lietuvos biatlono veteranės Dianos Rasimovičiūtės sutuoktinis Ilmaras Bricis, karjeros zenitą pasiekęs šio amžiaus pradžioje, išlieka vieninteliu latviu, kopusiu ant pasaulio pirmenybių pakylos.
Dabar kuklią latvių komandą į priekį veda Andrejus Rastorgujevas, pelnęs kelis medalius pasaulio taurės varžybų etapuose.
Lyginant su tokiais biatlono banginiais kaip Norvegija, Vokietija, Švedija, Italija ar Prancūzija, Latvija tėra nykštukė, ir palaikymo gali tikėtis iš tokių pačių mažylių. Pirmiausia – savo kaimynų.
Lietuvos biatlono federacija (LBF) ne tik remia B. Brokos kandidatūrą, bet ir prisidėjo prie jos rinkimų kampanijos.
„Daug bendravome, kartu ruošėme jos rinkimų programą. Ten paliesta daug klausimų, aktualių mažoms valstybėms, – DELFI sakė LBF prezidentas Arūnas Daugirdas. – Lojalumas kaimynams – svarbus faktorius. Vis dėlto bendrų reikalų ir vienodų problemų su latviais turime žymiai daugiau nei su tolimais švedais. Baugu, kad prezidentas iš didelės valstybės į mus žiūrės truputį iš aukšto – taip, kaip buvo iki šiol. Jeigu prezidente taptų latvė, dėmesio tikrai gautume žymiai daugiau.“
Miglota biografija
LBF vadovas sutinka, kad nė vienas kandidatas nėra idealus pasirinkimas.
Praeities sovietų biatlono žvaigždė Aleksandras Tichonovas, dalyvausiantis IBU kongrese kaip Gruzijos atstovas, net viešai pažadėjo teikti pasiūlymą atmesti abi kandidatūras kaip nevertas tokių aukštų pareigų.
A. Daugirdo vertinimu, B. Broka būtų ryškesnė lyderė, bet O. Dahlino koziris – rimtesnis užnugaris.
„Latvė – profesionali politikė, gerai moka užsienio kalbas, turi patirties valstybinėse institucijose. Galų gale, ji – išvaizdi, reprezentatyvi. Bet už jos stovi mažytė valstybėlė.
Švedas – necharizmatiškas, neįdomus, neiškalbus. Užtat už jo – didelė šalis, šiuo metu esanti pačioje pasiekimų viršūnėje. Dešimt metų stebėjau švedų biatlono kilimą – jie tikrai visiems parodė, kaip tai daroma. Koks bebūtų prezidento asmuo, jo komanda dirba taip gerai, kad rezultatas kalba už save“, – lygino A. Daugirdas.
Jis neatmeta galimybės, jog balsavimo išvakarėse favoritu laikomas O. Dahlinas susitars su konkurente ir įtikins ją atsiimti savo kandidatūrą mainais į garantuotas žemesnes pozicijas IBU valdžios piramidėje.
Bet iki šiol tarpusavyje švedas ir latvė laikėsi karingai. Prieš rinkimus aistras kaitino ir Rusijos korta, kurią O. Dahlinas sviedė į savo varžovės daržą.
Interviu insidethegames.biz švedas pareiškė, jog Rusijos biatlono atstovai užkulisiuose aktyviai remia B. Brokos kandidatūrą.
Pastaroji tai neigė ir kaltino konkurentą specialiai skleidžiant jai nepalankias paskalas.
Vis dėlto pati B. Broka demonstruoja nuosaikią poziciją rusų atžvilgiu.
Praėjusių metų pabaigoje IBU dėl nuolatinių antidopingo taisyklių pažeidimų nusileido Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) bei Pasaulinės antidopingo organizacijos (WADA) spaudimui ir suteikė Rusijai „laikinos narės“ statusą. Tai reiškė, kad šalis praranda balso teisę, įšaldomi ateities planai joje organizuoti tarptautines pirmenybes, bet sportininkai ir toliau gali dalyvauti varžybose.
Tuomet numatyta, kad įvykdžiusi tam tikras sąlygas Rusija Kroatijoje vyksiančiame IBU kongrese galės grįžti tarp visateisių biatlono bendruomenės narių.
Tačiau praėjusią savaitę rusai įsivėlė į dar vieną skandalą, paskelbus apie keturias naujas dopingo bylas.
Nors atletų pavardės nebuvo atskleistos, Rusijos žiniasklaida praneša, kad įkliuvo olimpiniai čempionai Svetlana Slepcova ir Jevgenijus Ustiugovas, taip pat buvę pasaulio jaunių čempionai Aleksandras Černyšovas ir Aleksandras Pečionkinas.
B. Broka stojo ginti rusų, pareiškusi, kad į dienos šviesą iškylantys nauji faktai neturės įtakos IBU sprendimui dėl šalies statuso.
„Jeigu šios dopingo bylos susijusius su praeities įvykiais, jos neturėtų niekaip paveikti dabarties“, – rusų dienraščiui „Sport Express“ teigė latvė.
Įdomu, jog B. Broka iš Latvijos teisingumo ministrės pareigų turėjo pasitraukti, kuomet net kelios įgaliotos šalies institucijos atsisakė suteikti jai teisę dirbti su slapta informacija.
Oficialiai sprendimo motyvai nebuvo paviešinti, tačiau manoma, jog taip pasielgta dėl Latvijos specialiųjų tarnybų turimos informacijos apie B. Brokos ryšius su ankstesniais jos darbdaviais, kurie buvo patekę į Interpolo akiratį.
Rusijai piešia juodą scenarijų
A. Daugirdo manymu, nepriklausomai nuo to, kas laimės IBU rinkimus, Rusijai gresia tik vis didesnė izoliacija.
LBF prezidentas prisipažino, kad anksčiau skeptiškai vertinęs sankcijas rusų sportui, dabar linksta jas paremti.
„Abejoju, ar prezidento rinkimai gali kaip nors palengvinti Rusijos siekį susigrąžinti legitimumą. Šitie dalykai sprendžiami truputį aukščiau. Mano manymu, šioje vietoje pirmu smuiku groja Tarptautinis olimpinis komitetas, ir rusams nebus taip paprasta, ypač po pastarojo skandalo. Jau ir patys rusai vaikšto už galvų susiėmę, bijau, kad jiems bus labai liūdna.
Dabar klausimas dėl Rusijos narystės atkūrimo išvis nebeturi prasmės, tik įsiutintų visus kitus kolegas. Prisižadėjo išsikuopti, gavo laiko pasitaisyti, ir tada – bum dar kartą. Čia jau pasaka be galo: leidžiame jiems dalyvauti, balsuoti ir visa kita, o tada vėl kažkas naujo išlenda. Dabar jau rusai įklimpo iki ausų, viskas. Jeigu pernai dar galvojome, kad gal čia kažkoks vakariečių spaudimas prieš olimpiadą, dabar matome, kad prisidirbta yra labai rimtai. Bijau, kad neatsitiktų kaip lengvojoje atletikoje, kur rusai dabar visiškai eliminuoti.
Aš pats prieš metus dar sakiau, kad reikia nubausti tiesiogiai atsakingus, tuos, kurie buvo pagauti, ir eiti toliau. Dabar jau sutinku, jog to neužtenka. Kaip mums su jais konkuruoti, jeigu dopingo vartojimas pasiekė tokį lygmenį? Kaip mes galime priekaištauti savo sportininkui, kad jis nuo ruso atsilieka, jeigu anas su visokiais degalais važiuoja? Aišku, klausimas yra, ar čia vieni rusai taip daro. Nes tokių raketų ne tik pas juos atsiranda. Bet gal kitur kitaip viskas vyksta, kitu keliu progresas pasiekiamas“, – samprotavo A. Daugirdas.
Rinkimuose dalyvaus ir lietuvis
Kroatijoje bus renkama ir nauja įvairių IBU komitetų sudėtis. Tarp kandidatų – viena lietuviška pavardė.
LBF generalinis sekretorius Ričardas Griaznovas pretenduoja į vietą IBU techniniame komitete.
„Ten dirba biatlono pasaulyje gerai žinomi žmonės, kurie jau seniai sukasi šioje virtuvėje ir ją puikiai išmano. Politikų čia paprastai nebūna. Ričardas – buvęs sportininkas, buvęs treneris, dabar – vadybininkas. Jis daug metų verda šitose sultyse, jo vardas žinomas.
Patekti į techninį komitetą mums būtų didelė pergalė. Šis komitetas sprendžia labai daug techninio pobūdžio klausimų, susijusių su taisyklėmis, reglamentais, renginių organizavimu. Turėti ten savo „ausis“ – didelis privalumas. Praėjusioje kadencijoje komitete buvo estas, ir visą informaciją sužinodavome iš jo, ginčytinais klausimais skambindavome jam“, – komentavo A. Daugirdas.
Į IBU techninį komitetą R. Griaznovas balotiruojasi antrą kartą – prieš ketverius metus rinkimai jam nebuvo sėkmingi.
Šįsyk dėl dešimties vietų komitete varžysis 17 pretendentų.