Gerą parą užsitęsdavusios kelių dešimčių atletų varžybos Panevėžyje sutraukdavo tūkstančius žiūrovų. Nemaža dalis jų likdavo net iki paryčių kantriai laukdami pirmųjų finišuojančių lyderių.
Nuo pirmojo renginio prabėgo beveik 25 metai, o ultratriatlono tradicija Panevėžyje gyva.
Artimiausią savaitgalį Panevėžys aktyviai ir triukšmingai palydės besibaigiančią vasarą – miesto centrą nuo penktadienio ryto iki šeštadienio vidurnakčio drebins tradicinis, kelias kartas jungiantis pasaulio dvigubo ultratriatlono čempionatas.
Šiemet rekordinės gretos – net 46-i planetos ultratriatlono čempionato dalyviai išbandys jėgas 7,6 km plaukimo, 360 km važiavimo dviračiu ir 84,4 km bėgimo rungtyse. Visas judesys – Panevėžio gražiausioje vietoje – centre šalia Senvagės ir aplink ją.
Mintimis apie šį savaitgalį Panevėžyje vyksiantį pasaulio dvigubo ultratriatlono čempionatą, jo dalyvius ir rekordo ambicijas pasidalino šio renginio iniciatorius ir organizatorius, legendinis šalies triatlonininkas Vidmantas Urbonas.
– Šveicaras Marco Bartelis Panevėžyje varžysis penktą kartą, švedas Kristianas Kristiansenas – taip pat dažnas svečias Panevėžyje, estas Raitas Rataseppas triumfavo 2015-aisiais, šiemet jis – taip pat dalyvių gretose. Kodėl atletai grįžta į Panevėžį?
– Manau, čia jiems patinka, gera varžybų organizacija. Čia ne tik varžybos, bet ir šventė. Renginys mieste, šiemet – vėl grįžome į centrą. Sportininkai sulaukia didelio palaikymo, renginį stebi aibė žiūrovų.
Kai kuriose šalyse panašūs renginiai vyksta gerokai už miesto. Teko dalyvauti daugelyje varžybų, tai kai kur sportininkai priemiesčių keliuose, laukuose varžosi. Aplink nebent karvės. O Panevėžyje – šventė ir žiūrovams, ir patiems atletams.
– Minėjote, kad čia dalis triatlonininkų gali pasiekti pasaulio dvigubo ultratriatlono pasaulio rekordą, ar Panevėžio trasa palanki ypač aukštam rezultatui?
– Galbūt nėra labai lengva, apgaulingas Elektros g. pakilimas, bet žvelgiant į dalyvių sąrašą, kurie čia atvyksta, galime tikėtis galbūt ir pasaulio rekordo. Esto R. Rataseppo rezultatas – 19:42 val. Lenkas Robertas Karas trasą yra įveikęs per 19:43 val., pernai laimėjęs švedas K. Kristiansenas prasitarė, kad ruošiasi pasaulio rekordui. Labai stiprūs du Danijos, Prancūzijos atstovai, tad pirmas stipriausiųjų penketukas vertas kovos.
Įtariu, kad atletus skirs kelios minutės.
Būtų džiugu, jei Panevėžyje kristų pasaulio rekordas, nes tikrai yra kam jo siekti, galbūt pavyks.
– Pirmasis triatlonas Panevėžyje vyko 1995-ais, ar tuo metu tikėjote, kad toks renginys mieste vyks ir beveik po 25 metų?
– Pradėjus organizuoti pirmuosius ultratriatlonus, jautėsi didžiulis entuziazmas, tai buvo kažkas nauja ir netikėta mieste. Po 6 ar 7-o iš eilės ultratriatlono mieste tai virto tam tikra monotonija, atsirado didžiulis nuovargis.
Pamenu, 2001-aisiais vietoj triatlono mieste buvo surengtos miesto olimpinės žaidynės: 23 sporto šakų renginys, kuriame – ir maratonas, ir triatlonas, rankinis, futbolas, lengvoji atletika ir taip toliau.
Nuo 2006-ųjų iki 2015-ųjų buvo pertrauka, o dabar – jau 16-as ultratriatlonas Panevėžyje ir IX pasaulio čempionatas.
– Prieš maždaug 20 metų viename straipsnyje, minėjote, kad užsieniečius sužavėjo panevėžiečiai, nuoširdus palaikymas, dabar irgi daugelis grįžta čia ir dėl šilto priėmimo, dėl palaikymo komandų. Keitėsi kartos, bet per eilę metų mūsų svetingumas niekur nedingo.
– Vienareikšmiškai taip. Esame šilti, nuoširdūs, nors dažniau save sugebame nuvertinti, save laikome kažkuo prastesniais ar matome tik negatyvą.
Į Panevėžį atvykę svečiai vertina ne tik mūsų palaikymą, bet ir infrastruktūrą, kavines, atsiliepimai – fantastiniai.
Manau, patys per daug verkiame, nors esame visai kitokie.
– 46 dalyviai – tai Panevėžio ultratriatlono rekordas, daugelį vyliojo pasaulio čempionato statusas?
– Taip. Patys triatlonininkai aktyviai registravosi. Dalyvių gretos galėjo būti ir didesnės, keli atletai patyrė traumas.
– Kaip 2015-aisiais pavyko vėl atgaivinti kiek prigesusią ultratriatlono tradiciją ir jai suteikti antrą kvėpavimą?
– Net nežinau, sunku pasakyti. Nemažas Lauryno (red. Narkevičiaus, sporto mėgėjas, panevėžietis, tapęs vienu renginio organizatoriumi) nuopelnas.
Jis man vis pabaksnodavo į šoną – darom, darom, padėsiu. Vienam tokį renginį suorganizuoti ant savo pečių sunku, labai pavargsti. Kai yra kas padeda, visai kitaip. Įsivažiuoji ir dirbi.
Tad didelė dalis – Lauryno dėka, ir žinoma, miesto savivaldos palaikymas: juk reikia ir gatves užtverti, reikia finansinio užnugario ir panašiai.
– Jūs pats prieš du dešimtmečius stodavote prie starto linijos, ne kartą siekėte panevėžiečiams padovanoti pergalę gimtajame mieste, tačiau vis įvairios aplinkybės neleido to padaryti, kartą likote trečias, kelis kartus – toli nuo prizininkų gretų. Ar dėl to neliko kartėlio, nusivylimo, kad visgi greta įspūdingų rekordų ir žygių nepavyko iškovoti pergalės gimtajame mieste?
– Buvo labai sunku ta prasme, kad pačiam reikėjo viską organizuoti ir pačiam stoti prie starto linijos, dalyvauti varžybose. Čia esminė problema.
Pamenu, buvo ne vienas momentas, kai minu dviratį triatlone, kas nors stabdo iš padedančių organizuoti kolegų, klausia – ką daryti dabar vienoje ar kitoje situacijoje, atsitiko toks dalykas. Aš šaukdavau jau – atstokite, gi aš minu! Sako – mink, mink, bet gal kokį sprendimą sugalvosi.
Buvo tikrai sudėtinga. Be to, rugpjūčio pabaiga – jau sezono pabaiga, finalinis metų akordas, prieš tai daug varžybų įveikta, tad jausdavosi nuovargis, o čia dar organizaciniai dalykai.
– 1995-aisiais užsieniečiams iš Vakarų Lietuva buvo dar neatrastas, menkai pažįstamas kraštas, ne visi žinodavo kur keliauja ir ką Panevėžyje sutiks.
– Pamenu aibę keistų klausimų. Kelionei ruošėsi toks prancūzas, skambutis man, per vertėją klausia – ar bus kur nusipirkti vandens?
Vertėjas pyktelėjęs atšovė: „Jei manote, kad vandenį semiame iš šulinių ir jojame su elnių kinkiniais, jūs stipriai apsirinkate. Mes ne tokie“.
Pamenu pirmąjį nugalėtoją britą, jis po varžybų grįžęs aprašė savo varžybas triatlonininkų gretose žinomame žurnale „England Triathlon“. Turiu tą straipsnį, rašė, kad „mus sutiko kaip karališkosios šeimos atstovus, o varžybose visą naktį palaikė dešimtys tūkstančių išprotėjusių dėl triatlono žmonių“. Liaupsių negailėjo.
Nemažai užsieniečių vėliau išsivežė mūsų mergaites, buvusias palaikymo komandose. Kiek žinau, gal septynios ištekėjo už triatlonininkų. Dalis atletų padėjo mūsiškiams įsitvirtinti studijų užsienyje metu.
Ta nauda – abipusė, džiugu dėl tokių dalykų.
Paskutinį vasaros savaitgalį Panevėžyje vyksiantis pasaulio dvigubo ultratriatlono čempionatas vyks rugpjūčio 30–31 dienomis. Atletai startuos penktadienį 11 val. Senvagėje, kur ratais plauks 7,6 km.
Vėliau dviračių rungtis, 360 km mins Elektros, J. Urbšio, Respublikos, A. Jakšto, Smėlynės tiltu, varžybos baigsis 84,4 km bėgimo rungtimi (Elektros, Kranto g., Senvagės takais).
Lyderių finišas planuojamas šeštadienį, rugpjūčio 31 d. anksti ryte, o visi atletai visą distanciją turi įveikti iki 21.30 val. Apdovanojimai, šventinis čempionato uždarymas vyks šeštadienį 22 val. Senvagėje.
Panevėžyje varžysis sportininkai iš Austrijos, Australijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos, Švedijos, Šveicarijos, Norvegijos, Baltarusijos, Ispanijos, Graikijos, Danijos ir Lietuvos.
Pasaulio rekordas priklauso estui Rait Ratasepp – 19 val. 42 min. 57 sek. (pasiektas Vokietijoje, 2019 m.). Moterų pasaulio rekordas pasiektas Panevėžyje, jis priklauso estei Sirlet Viilas – 23 val. 31 val. 38 sek. (Panevėžys, 2016 m.).
Lietuvai atstovaus Alina Ranceva, Mindaugas Garmus, Simas Stasiukaitis, Armandas Rokas, Artūr Pulša, Daugirdas Šemiotas, Rolandas Bielskus, Tautvydas Grabauskas.
Šventiniai čempionato renginiai vyks Senvagėje ir Laisvės a. pastatytose scenose.
Organizatoriai skelbia, kad mažųjų varžybų lankytojų lauks batutai, įvairios atrakcijos, mugė, rytinė mankšta, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ginkluotės paroda, Juozo Miltinio dramos teatras pristatys premjerą „Važiuoju/vežu į Edeną“, gros gyva muzika – naktinis džiazas, vyks naktinis futbolo turnyras, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos firminė poetinė sriuba, susirinkusieji išvys grojančių fontanų pasirodymą, vandens šou, koncertuos „Thundertale“, „The Road Band“, grupė „Rondo“, „Old City Band“, Virgilijus Valuntonis ir grupė „Vanilinis dangus bei kt.
Visi renginiai nemokami. Šventės kulminacija taps tradicinis Baltijos šalių fejerverkų festivalis.