Šiuo klausimu diskutavę sporto funkcionieriai priėjo bendros išvados, kad norint pažaboti sukčiavimą, reikia suvienyti jėgas.
Tyrime buvo apklausti Lietuvos krepšinio lygos (LKL), Nacionalinės krepšinio lygos (NKL), Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) ir Lietuvos futbolo A lygos ekipų žaidėjai. Iškalbingi skaičiai – beveik pusė apklaustų krepšininkų (44 proc.) teigė, kad yra girdėję arba žino apie savo kolegų dalyvavimą lažybose, tarp futbolininkų tokių – trečdalis. 15 proc. jų yra sulaukę siūlymo paveikti rungtynių eigą, o net kas penktas prieš rungtynes žino, kad jos yra iš anksto nulemtos.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas mano, kad šie skaičiai yra dar didesni.
„Tai naujas reiškinys, bet jis labai greitai vystosi. Už vienas sutartas Lietuvos futbolo lygos rungtynes pelnas gali siekti apie 100 tūkst. eurų. Manau, kad kai kurie apklausti žaidėjai galėjo ir nesakyti tiesos bijodami, tad tikrieji skaičiai gali būti ir didesni“, – dar liūdniau situaciją piešė E. Eimontas.
Lažintis žaidėjams siūlo buvę ir esami kolegos, komandos draugai, klubų savininkai. Pagrindinė priežastis, kodėl žaidėjai pasiduoda vilionėms – maži arba vėluojantys atlyginimai.
Vis dėl to Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas mano, kad tai yra daugiau futbolo, o ne krepšinio problema.
„Manau, kad krepšinyje tai nėra tokia problema, kaip rodo šie skaičiai. Kai kurie jų didesni nei futbole, tad įdomu būtų sužinoti, kas būtent dalyvavo tyrime. Krepšinyje yra kiek kitaip, čia reikia įmesti. Futbolas pasaulyje dominuoja pagal populiarumą, tai čia yra pagrindinės įplaukos lažybose. Jeigu palygintume krepšinį ir futbolą, tai iš krepšinio beveik neuždirbama“, – mano M. Špokas.
Tuo metu NKL vykdantysis direktorius Giedrius Grybauskas pripažino, kad kas trečia antros pagal stiprumą krepšinio lygos komanda sutinka, kad lažybos jau tapo didele problema. Lygoje buvo ir tokių atvejų, kai iš ekipų atleisti žaidėjai, įtariant juos įsitraukus į lažybas.
Dar atviriau kalbėjo prokuroras Kęstutis Vagneris, pareiškęs, kad A lygoje visų klubų pavieniai žaidėjai dalyvauja neteisėtuose sandoriuose, neišskiriant ir Vilniaus „Žalgirio“. Kaip pavyzdį jis pateikė šio sezono vilniečių rungtynes su Marijampolės „Sūduva“, kurias žalgiriečiai laimėjo 8:1. Šios rungtynės ir vėlesni abiejų komandų rezultatai sukėlė įtarimo prokurorui, kuris taip pat sutiko, kad šiuo metu sunku ką nors pakeisti.
„Yra labai sunku gauti įrodymus, nes šie susitarimai yra beveik nematomi. Kaip mes įrodysime tą nusikalstamą veiką?“, – retoriškai klausė jis.
Paprašius prokuroro teiginius pakomentuoti visada švarų savo komandos žaidimą pabrėžiančios „Žalgirio“ vykdančiosios direktorės Vilmos Venslovaitienės, ji galimybę, kad „Žalgiris“ gali būti įsipainiojęs į sutartines rungtynes griežtai neigė.
„Aš turiu oficialų atsakymą į paklausimą, atsiųstą iš Lietuvos futbolo federacijos, kad „Žalgirio“ nėra įtariamųjų sąraše. Ataskaitoje apie įtartinas rungtynes, atėjusioje iš UEFA, „Žalgiris“ nėra minimas“, – kalbėjo Vilniaus klubo vadovė.
Tačiau pirmieji žingsniai jau žengiami – nors ir sunkiai sekasi dėl valdininkų vangumo, bandoma į baudžiamąjį kodeksą įtraukti naują straipsnį, skirtą sukčiavimui sporte. Kol šio kodekso nėra savo žingsnį žengė Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis. Šiai problemai spręsti bus įsteigta darbo grupė, kuri mėgins koordinuoti bendrą federacijų, vadovų, žaidėjų ir kitų, suinteresuotų švariu sportu, žmonių veiksmus.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vedėjas Virginijus Daukšys ir Lažybų organizatorių aljanso vadovas Gintaras Staniulis. Jie pritarė bendriems veiksmams prieš susitarimus sporte ir pripažino, kad svarbiausia čia – operatyvinis darbas, teisėsaugos įsitraukimas, griežtos sankcijos ir vieningas informacijos rinkimas.