Jaunystėje D. Zubrus išbandė daug sporto šakų: plaukimą, tenisą, aktyviai žaidė krepšinį ir futbolą, tačiau niekam nejautė tokios aistros bei traukos, kaip ledo rituliui.
„Pradėjau sportuoti, kai man buvo 6 metai. Brolis nusivedė į čiuožyklą, kurioje galėjau su vyresniaisiais žaisti bent kelis kartus per savaitę. Man labai patiko ši sporto šaka, ji tiesiog prilipo - atsirado noras treniruotis ir žaisti kaip tik įmanoma geriau“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ prisiminė sportininkas.
Ledo ritulio žvaigždė pasakojo, kad labiausiai šiame sporte jį žavi greitis ir fizinis aktyvumas - neretas, gyvai pamatęs šį žaidimą, užsikabina ir įsitraukia.
D. Zubrus yra patyręs ir gražių laimėjimų, ir skaudžių pralaimėjimų. Pastarieji grūdino labiausiai: „Daugiausiai išmokau iš savo pralaimėjimų. Po varžybų prašydavau galimybės peržiūrėti žaidimo įrašus, stebėdavau savo klaidas ir galvodavau, ką galiu daryti kitaip“.
Dabar, kai aktyvi D. Zubraus sportinė karjera baigta ir kai save jis ėmė vadinti laimingu bedarbiu, ledo ritulininkas jėgas atiduoda šalies rinktinei. „Kai girdi himną, kai matai vėliavą ir visus kartu - apima nepaaiškinamai geras ir tikrai nepakartojamas jausmas“, – atviravo sportininkas.
Pašnekovo teigimu, dvi svarbiausios augančio žaidėjo savybės - noras žaisti bei troškimas tobulėti. „Pasirinkta sporto šaka turi patikti, iš vidaus turi kilti noras ja užsiiminėti. Kai niekas nemato ar kai tik užšąla kokia bala – čiuožinėk iki sutemų. Man taip buvo ir, tikiu, kad dabar tuo užsiimantys vaikai mane supranta“, – sakė TV laidos pašnekovas.
Pasak D. Zubraus, komandinis žaidimas išmoko ir gyvenime reikalingų dalykų: „Išmoko, kaip bendrauti su žmonėmis. Komandoje kiekvienas turi savo vaidmenį, todėl žaidėjas išmoksta suprasti, susiderinti, o tai yra labai svarbu“.
Viena iš dabartinių D. Zubraus pareigybių – Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos prezidentas. Jis pastebi, kad susidomėjimas ledo rituliu vis auga: „2008 m. Lietuvoje nebuvo net 200 žaidžiančių vaikų, o dabar jų yra daugiau kaip tūkstantis. Įsikūrė daug mokyklų, vaikai aktyviai ir noriai jas lanko, mokosi. Jau pradeda trūkti ledo arenų“.
Siųsdamas linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, D. Zubrus sakė: „Reikia mylėti sportą, būti užsispyrusiam, o kai ateis momentas, kuomet kažkas pasakys „tu negali“, nereaguoti ir tikėti savimi, toliau stengtis. Tik ne dėl žinomumo, bet dėl savęs, dėl kuo geresnio žaidimo ir komandos rezultatų. Reikia išsikelti ir siekti realių tikslų“.