Nepagalvokite neteisingai, Mantas Armalis puikus vartininkas, bet mūsų paraiškoje - 14 puolėjų ir 6 gynėjai. Gynėjo poziciją užima ir didesnę dalį karjeros puolime žaidęs ir iki šiol niekada pasaulio pirmenybėse nerungtyniavęs Algimantas Visockas. Ir reikia pasakyti – visiškai susitvarko su savo gynybinėmis užduotimis.
Todėl nepaisant antradienio pralaimėjimo rezultatu 1:4 Kroatijai, viskas pas mus gerai. Apie mūsų varžovus daug prieš turnyrą buvo kalbama, kaip apie vienus turnyro favoritų. Tai yra komanda, per paskutinius du sezonus pasipildžiusi šešiais Šiaurės Amerikoje užaugusiais kroatiškų šaknų turinčiais žaidėjais. Kai kurie jų - A. Letangas ar A. Murray - turi net NHL patirties.
Galbūt klystu, bet aš nepamačiau prieš mus rungtyniaujančios čempionų komandos. Nors ir su N. Perkovičiumi buvo sunku mūsiškiams susitvarkyti, bet kitų favoritų – Korėjos - žaidimo greitis bus tikrai aukštesnis ir šiam 195 cm beveik 100 kg sveriančiam puolėjui bus sunku dominuoti.
Pakalbėkime apie mūsų komandos žaidimą. Gynyboje darome ką galime, o puolime kol kas trūksta tikslesnio atakų užbaigimo. Aš manau, kad ketvirtadienio rungtynėse su estais mūsų puolimo lyderiai parodys rezultatyvų žaidimą.
Taip pat būtina pasitempti žaidžiant kiekybinėje daugumoje, nes kol kas esame vienintelė komanda turnyre, nė karto jos neišnaudojusi. Tai labai svarbus žaidimo elementas. Reikia pažymėti, kad geriausi mūsų pasiekimai pirmenybėse beveik visuomet sutapdavo su pakankamai gerais rodikliais, žaidžiant nelygiose sudėtyse. Turime gerai vartus atakuojančių gynėjų Nerijaus Ališausko ir Mindaugo Kiero porą, bet ne visuomet puolėjai prieš vartus trukdo vartininkui sekti ritulio judėjimą.
Tikiu, kad ketvirtadienį bus iškovota pergalė prieš estus, o tada rinktinė turės galimybių kovoti dėl medalių.