Palyginimui, praėjusiais metais lapkričio pirmą 1-ą kartu su „užsieniečiais“ ledo ritulyje buvo 613 vaikų. Tad per metus ledo ritulį sportuojančių vaikų padidėjo daugiau nei 35 procentais.
Augimo tempai netikėti net specialistams
Tokius augimo skaičius net patys sporto šakos specialistai vadina įspūdingais.
„Prisipažinsiu, man pačiam tokie skaičiai buvo nemažas siurprizas. Tokiam ledo ritulio populiarėjimui įtakos turėjo geras mokyklų darbas, o taip pat pavasarį Vilniuje vykęs pasaulio ledo ritulio čempionatas. Ledo ritulys vis labiau matomas spaudoje, televizijoje, tai irgi prisideda prie sporto šakos populiarumo. Savo vaidmenį suvaidino ir vaikų lyga, kuri suteikia sąlygas vaikų komandoms žaisti čempionate ir konkuruoti“, - sakė NVLRL vykdantysis direktorius Andrejus Korneičiukas.
Įspūdingiausią šuolį pademonstravo Sostinės ledo ritulio akademija (SLRA), kuri nuo 30 per metus vaikų kiekį padidino iki 101.
„Didelę įtaką ledo ritulio populiarumui padarė čempionatas su Dainiumi Zubrumi priešakyje. Žinoma, mūsų mokyklos darbas, tėvelių, vaikų noras žaisti ledo ritulį ir būti su juo taip pat ne paskutinėje vietoje. Šie faktoriai daugiausia ir lėmė vaikų gausėjimą mūsų mokykloje“, - apie rekordinius mokyklos skaičius kalbėjo SLRA vadovas ir treneris, Lietuvos rinktinės gynėjas Artūras Katulis.
SLRA daug dėmesio skyrė socialiniams tinklams, mokyklą stengiamasi kurti bendruomenės pagrindu, o vaikų tėvai neslepia, jog vaikus veda dėl A. Katulio, kuris sėkmingai žaidė Lietuvos rinktinės gretose Vilniuje vykusiame pasaulio čempionate.
Beveik dvigubai vaikų skaičių padidino Klaipėdos „Baltijos“ ledo ritulio mokykla.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje - atrankos
Šalies mokyklų lyderiu ir toliau lieka Vilniaus „Geležinio vilko“ mokykla, kuri turi 164 vaikus ir yra tvirta mokyklų lyderė ne tik pagal sportuojančiuosius, bet ir pagal iškovotus titulus. Tačiau viena seniausių, šiais metais 10 metų veiklos datą pažymėjusi |Geležinio vilko“ ledo ritulio mokykla pasižymi net tik skaičiais, tačiau ir nepriklausomoje Lietuvoje dar neregėtomis atrankomis.
„Mokykla jau nebetelpa į rėmus. Trūksta ledo, trenerių, tad nuo šio sezono persiorientavome iš kiekybės į kokybę. Atidžiai renkamės tarp 4–8 metų vaikų, vyresniųjų nepriimame. Vykdome atrankas ir orientuojamės į motyvuotus, duomenis turinčius vaikus ir jų tėvus. Turime panašią bėdą kaip ir visos šalies mokyklos – trūksta kvalifikuotų trenerių. Pas mus dirba 5 treneriai, kuriems tenka didžiulis krūvis su tokiu kiekiu vaikų, tad pirmiausia užduotis – kvalifikuotų trenerių paieškos“, - pasakojo mokyklos rekordininkės įkūrėjas, Lietuvos 18-mečių rinktinės vyriausiasis treneris Andrius Jadkauskas.
Trenerių paieškos – Latvijoje
Kvalifikuotų trenerių stygius kiša koją daugumai Lietuvos ledo ritulio mokyklų, kurių šalyje šiuo metu yra 11. Išradingesni nuėjo ne pačiu pigiausiu keliu – samdo trenerius iš užsienio.
„Latvijos treneris mūsų mokyklai - kaip dovana. Rimtas specialistas, puikus ledo ritulininkas, gerai išmanantis darbo su vaikais specifiką. Jo darbo rezultatai matomi akivaizdžiai, tačiau dar geresniems pasiekimams reiktų daugiau vaikų mokykloje“, - apie trenerį iš Latvijos Vladimirą Parchomenką sakė Šiaulių „Šaulio“ ledo ritulio mokyklos vienas vadovų Sigitas Kazlauskas.
Specialistas iš Latvijos dirba ir Klaipėdoje, iš Daugpilio į pajūrį atsikraustęs su visa šeima ir jau ieškantis būsto uostamiestyje.
„Darbo Klaipėdoje per akis. Yra ir gerų dalykų, ir taisytinų. Nebūčiau važiavęs į Lietuvą, jei nematyčiau perspektyvos. Turiu planą keliems metams į priekį, jo ir laikysimės. Lietuvoje ledo ritulys auga, tačiau visada norisi geriau“, - portalui hockey.lt sakė Klaipėdos „Skato“ mokyklos vyriausiasis treneris Andrejus Savičevas.
Beje, strategas tikisi būti naudingas ne tik Klaipėdos mokyklai, bet ir Lietuvos jaunimo rinktinėms.
Ir tai ne vieninteliai užsieniečiai ledo ritulio mokyklose. SLRA sėkmingai dirba kanadietis Chrisas Woodfordas, kuris turi 15 metų patirtį treniruoti vartininkus.
Kaune – valstybinės ir privačios mokyklų konkurencija
Pliusų ir minusų turi vaikų ledo ritulys laikinojoje sostinėje. Kaunas yra vienintelis miestas, kuriame konkuruoja privati ir valstybinė mokyklos. Savivaldybei priklausanti „Baltų ainių“ mokykla per metus vaikų skaičių padidino 11 naujų žaidėjų – iki 70.
„Žiemos sporto šakos, nepaisant nedidėjančio valdžios dėmesio, atgyja lyg Sfinksas iš pelenų. Mūsų senutėje arenoje jau nebetelpa visi norintys ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo atstovai. Neseniai pradėjome kultivuoti ir akmenslydį, kuris taip pat olimpinė sporto šaka. Kas lėmė ledo ritulininkų gausėjimą mūsų mokykloje, sunku pasakyti. Buvo olimpinės žaidynės, pati sporto šaka populiarėja, daugėja ir vaikų mokykloje. Nors žiemos ir prastėja, besidominčių žiemos sporto šakomis tikrai nemažėja“, - pasakojo „Baltų ainių“ mokyklos direktorė Laimutė Krauzienė.
„Ledo ritulys akivaizdžiai populiarėja. Mes, kaip savivaldybės mokykla, turime tam tikras normas, kiek galime priimti vaikų į grupes, tačiau norinčiųjų yra gerokai daugiau nei galime talpinti. Vienoje mano treniruojamoje grupėje yra 28 vaikai, nors pagal tarifikaciją turėtų būti tik 16. Vaikai nori žaisti ledo ritulį – negi jiems drausi?“, - sakė „Baltų ainių“ mokyklos ledo ritulio trenerė ir tarptautinės kategorijos teisėja Ramunė Maleckienė.
Privačios „Griunvaldo“ ledo ritulio mokyklos atstovus neramina kalbos dėl galimo ledo uždarymo Kauno „Akropolyje“, kur mokykla rengia treniruotes.
„Gyvename nežinioje. Pasigirdusios kalbos atbaidė kelis vaikus, kurie pasirinko kitą mokyklą. Nežinome, ar turėsime ledą, ar jį iš mūsų atims. Treniruojamės, žaidžiame, demonstruojame gerus rezultatus ir žiūrime į priekį. Tačiau yra šiokia tokia nežinia“, - apie galimą „Akropolio“ sprendimą panaikinti ledo areną sakė „Griunvaldo“ mokyklos vadovas Linas Paražinskas.
Augimas ne visose mokyklose
Augimą demonstruoja ne visos mokyklos. Vaikų sumažėjo Rokiškio ir Elektrėnų savivaldybių sporto mokyklų ledo ritulio sekcijose. Esą, tam yra svarios priežastys.
„Pasikeitus tarifikavimo sistemai, keičiasi ir grupių dydis, o tuo pačiu ir vaikų skaičius. Kartu su aukšto meistriškumo sportininkų grupe turime apie 100 vaikų, tad vaikų skaičius didėjo. Geriausi vaikai žaidžia „Žalgirio“ ir „Energijos“ klubuose. Tad sausa statistika ne visada atspindi tikslią padėtį“, - apie padėtį Elektrėnuose sakė sporto mokyklos vadovas Valdas Škadauskas.
Prastesnė padėtis Rokiškyje, kur liko tik 18 vaikų iš 57. Šiame sezone Rokiškis neregistravo nė vienos komandos vaikų ledo ritulio lygoje, kuri registruoja tik tuos vaikus, kurie buvo prieš sezoną pateiktose paraiškose. Rokiškio specialistų teigimu, padėtis geresnė, nei skelbiama statistikoje.
„Mokykloje turime 40 vaikų, tačiau ne visi jie žaidė vaikų ledo ritulio lygoje, tad ir nematomi statistikoje. Šie metai Rokiškiui prastesni, tačiau tai laikinas stabtelėjimas. Dėl finansų neregistravome nė vienos komandos, kadangi kelionės į Klaipėdą ir Kaliningrado sritį nepigiai kainuoja. Sporto mokykla finansuoja Rokiškio ledo arenos dirbtinio ledo liejimą ir išlaikymą, tad turime susitvarkyti su finansais ir į Lietuvos čempionatus tikrai grįšime“, - apie padėtį Rokiškyje pasakojo rajono sporto mokyklos vadovas Eugenijus Kriukelis.
Rokiškėnai planuoja gruodžio 1 dienai jau turėti dirbtinį ledą ir visu pajėgumu pradėti treniruotes. Rokiškyje intensyviai renkamos pačių mažiausių ledo ritulininkų grupės ir netrukus tikimasi pasiekti tuos pačius sportuojančių vaikų kiekius kaip ir praėjusiais metais.
Viršuje - stiprūs ledo ritulio klubai
Vaikų ledo ritulio lygoje žaidžiantys vaikai čempionatuose varžosi iki 17 metų, ateityje tikimasi amžiaus cenzą didinti iki 18. Po vaikų lygos jaunimas renkasi tarp dviejų užsienyje žaidžiančių Lietuvos klubų: Rusijos jaunimo lygoje žaidžiančio LRK „Žalgirio“ ir Baltarusijos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios Elektrėnų „Energijos“.
Nemažai lietuvių – 54 - pasirinko tobulėjimą užsienio klubuose. Pagrindinė kryptis Skandinavija, daug tautiečių žaidžia Latvijos, Rusijos ledo ritulio mokyklose. Dominykas Bogdziulis yra Porio „Assat“ (Suomija), žaidžiančio Suomijos 17-mečių aukščiausios lygos čempionate, komandos puolimo lyderis pagal surinktus taškus. Jo brolis Danielius žaidžia HC „Riga“ (Latvija) ekipoje, kuri yra Kontinentinėje ledo ritulio lygoje žaidžiančios Rygos „Dinamo“ dublerių komanda.
„Džiugu, jog ledo ritulys auga ir stiprėja. Ne tik pagal statistiką, tačiau ir pagal susidomėjimą ir visuomenės nuomonę matome, jog sporto šaka stiprėja ir vystosi. Vaikų lyga ir masiškumas joje yra visos sporto šakos pamatas, o tai ateityje duos ir rezultatus“, - ledo ritulio augimą apibendrino Nacionalinės ledo ritulio lygos, atstovaujančios sporto šakai Lietuvoje ir užsienyje, vykdantysis direktorius Remigijus Valickas.