„Slovakai buvo geresni už mus, labiau norėjo laimėti. Negaliu to suprasti, bet taip tikrai buvo“, – po rungtynių kalbėdamasis su Delfi, stebėjosi vienas geriausių Lietuvos rankininkų Europos čempionate Benas Petreikis.
Patiems slovakams pergalė 31:26 – jokia staigmena.
Prieš tai jie tris kartus dalyvavo žemyno pirmenybėse ir nebuvo laimėję nė sykio – patyrė 8 nesėkmes ir ištraukė vieninteles lygiąsias.
Kaip Delfi tvirtino Slovakijos rinktinės linijos žaidėjas Dominikas Kalafutas, dar kartą likti absoliučiais autsaideriais – ypač savų žiūrovų akivaizdoje – jau būtų buvę gėdinga.
Todėl komanda dėl geresnio rezultato ryžosi imtis ir netradicinių priemonių.
„Praėjusią vasarą visi aukojome savo atostogas ir dvi savaites stovyklavome kartu. Padarėme viską, kad pasiruoštume šiam turnyrui. Norėjome įrodyti savai publikai, kad nesame nevykėliai, nes iki šiol rinktinei Europos pirmenybėse sekdavosi prastai“, – kalbėjo 125 kg sveriantis milžinas iš „Nordhorn-Lingen“ klubo, rungtyniaujančio antrame pagal pajėgumą Vokietijos divizione.
Iš pirmo žvilgsnio, nekaip prasidėjo ir F grupės kovos Košicėje. Pirmame ture ketvirtadienį norvegai sutriuškino šeimininkus 35:25.
Tačiau įspūdis apgaulingas. Pirmame kėlinyje Peterio Kukučkos auklėtiniai grūmėsi su bronziniais praėjusių pirmenybių prizininkais tol, kol sekėsi. Kai Norvegijos ekipa ėmė veržtis į priekį, slovakai perjungė tausojimo režimą.
„Žinojome, kad prieš norvegus šansų neturime, ir kartu supratome, kad privalome laimėti prieš Lietuvą. Mums tai buvo esminės rungtynės“, – neslėpė D. Kalafutas.
Jis pats prie pergalės prisidėjo 3 įvarčiais ir šimtaprocentiniu pataikymu.
Apskritai jei taiklūs buvo 62 proc. slovakų metimų, tai lietuvių šūvių tikslumas tesiekė 53 proc.
Apmaudžiausia, jog pavyko realizuoti vos 3 7 m baudinius iš 7.
„Tai buvo didi kova, vienodai svarbi abiem pusėms. Pirmoje pusėje žaidėme puikiai, ypač gynyboje, bet po pertraukos lietuviai parodė, kad dar nėra nusiteikę sudėti ginklų. Esu labai laimingas, kad laimėjome“, – kalbėjo vienas rungtynių herojų, vartininkas Marianas Žernovičius, pirmame kėlinyje praleidęs vos 8 varžovų įvarčius.
Norint žengti į antrą etapą, slovakus pirmadienį veikiausiai tenkins tik pergalė prieš Rusiją – nebent Lietuva sensacingai nuskriaustų pirmos nesėkmės jau išbudintą Norvegiją.
Priešakyje – aukštas barjeras, bet kol kas slovakai žygiuoja laikydamiesi iš anksto sužymėto maršruto.
„Dėjome didelį žingsnį link Bratislavos ir labai tuo džiaugiuosi. Labai gerai pasiruošėme rungtynėms, žinojome, kad lietuviai žaidžia aukštu tempu, tad gynėmės labai atidžiai. Buvo tik viena atkarpa antrame kėlinyje, kai praleidome keletą kontratakų“, – rankomis trynė treneris P. Kukučka.
Ką reiškė slovakams šeštadienio pergalė, geriausiai iliustruoja jų emocijos po finalinės sirenos – ašaros žibėjo ne tik lietuvių veiduose.
„Regis, kai kurie iš mūsų irgi verkė – tik iš džiaugsmo. Manau, tai – visai šaliai emocinga akimirka, nes iki šiol dar niekad nebuvome laimėję Europos čempionate. Puikus jausmas. Dabar pailsėsime ir kovosime dėl galimybės pratęsti pasirodymą Bratislavoje. Jeigu su rusais žaisime taip, kaip šiandien pirmame kėlinyje, manau, turėsime gerus šansus“, – vylėsi D. Kalafutas.
Tai buvo šeštoji komandų akistata istorijoje, išlyginusi tarpusavio rezultatų svarstykles. Slovakai pasiekė antrą pergalę, du kartus pranašesni buvo ir lietuviai, dar dusyk išsiskirta lygiosiomis.
Nepaisant antro pralaimėjimo čempionate, Lietuvos rinktinė dar turi teorinių vilčių įsliuogti į kitą etapą. Tik misija atrodo sunkiai įmanoma: pirmadienį būtina nokautuoti Norvegiją 8 įvarčių skirtumu ir laukti rusų pergalės prieš slovakus.
Tokiu atveju tolyn žengtų Rusija ir Lietuva, o norvegai ir slovakai būtų eliminuoti dėl prastesnio įmestų ir praleistų įvarčių santykio tarpusavio rungtynėse.
Primename, kad lietuviai į Europos čempionatą iškopė po 24-erių metų pertraukos ir tik antrą sykį istorijoje.