Ahahaime (JAV) vykusiose planetos pirmenybėse svorio kategorijoje iki 94 kg dvikovėje A. Didžbalis pasiekė 388 kg (176+212) rezultatą. Sunkiaatlečiui taip pat atiteko vienas mažasis medalis – bronza rovime.
Pasaulio čempionate auksą pelnė rimtesnio pasipriešinimo nesulaukęs Rio de Žaneiro olimpinis čempionas ir pasaulio rekordininkas Sohrabas Moradi – 417 kg (184+233).
Tiesa, šįkart dėl Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) sankcijų lygiaverčių konkurentų sunkiaatlečiai turėjo mažiau nei įprasta.
Šioje svorio kategorijoje varžėsi 23 sportininkai, tarp kurių nebuvo diskvalifikuotoms rinktinėms atstovaujančių „etatinių“ A. Didžbalio konkurentų iš Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Rusijos.
– Pasiekta svariausia karjeros pergalė, kokie jausmai iškovojus pasaulio vicečempiono titulą?, – žurnalistų buvo paklaustas A. Didžbalis.
– Tikrai malonu, nes pastebimas pozicijų progresas. 2014-aisiais pasaulio čempionate – trečioji vieta, olimpiadoje – bronza, dabar – sidabras. Atrodo, viskas klostosi puikia linkme. Dabar – šventinės nuotaikos, juo labiau – ir pačios šventės nebe už kalnų.
Manau, kad medalio svarbą ir svorį dar „virškinu“. Laikui bėgant suvoksiu tai, kas buvo atlikta. Be to, Lietuvos vardas buvo pabrėžtas pasaulio sunkiosios atletikos bendruomenėje ir pačiame planetos čempionate. Tikrai džiaugiuosi.
– Ar buvo minčių apie planetos čempiono vardą? Prieš pirmenybes juk minėjote, kad norėtumėte pranokti savo ankstesnius pasiekimus.
– Iškovotas sidabras tikrai paglosto už praleistas valandas sporto salėje. Dėl aukso – jo tikrai norisi, manau, tai manęs laukia ateityje. Kovoje dėl aukščiausių pozicijų turiu stiprų varžovą, stengsiuosi atlikti būsimus namų darbus, kad kitąkart grįščiau su auksu.
– Kalbant apie varžovus, kiek jų dėl diskvalifikacijos nedalyvavo jūsų svorio kategorijoje?
– Gal kokie du priešininkai, bet žinote, viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, tos dienos nuotaikų. Galime prisiminti olimiadą, iš dabar nedalyvavusių tik baltarusis mane lenkė. Sunku viską matematiškai sudėlioti, kiekvienos varžybos – nauja istorija.
– Ar čempionatas be tų devynių diskvalifikuotų šalių buvo kažkoks kitoks?
– Nepasakyčiau, kad buvo kažkoks diskomfortas. Tų sunkiaatlečių per visą pasaulį tikrai nemažai, konkurentų netrūko.
– Prisiminus pačias varžybas, nepavyko pirmieji du bandymai, tada prieš lemiamą trečiąjį buvo padinintas svoris. Ši rizika buvo paties sprendimas ar trenerio?
– Provokacija buvo mano, prisiėmiau atsakomybę. Likti su 172 kg svoriu buvo nepalanku, nežinojome, kaip klostysis varžovams. Reikėjo tiesiog surizikuoti. Aišku, gana dažnai kartojasi tas trečias kartas, kuomet gelbėju savo kailį. Norėtųsi nuo pat pirmų bandymų siekti geriausio rezultato.
Tai garantuotų tvirtą, užtikrintą poziciją. Buvo sunku, bet buvau pasiruošęs, tikėjausi gero rezultato. Tik kartais tas balansas buvo prarastas, kitą kartą gali tai brangiai kainuoti.
Stengsiuosi, kad tai nepasikartotų.
– O ko trūksta per pirmus du kartus? Ar per trečią kartą suveikia adrenalinas?
– Adrenaliną jaučiu jau nuo svėrimo, nes tu ruošies, nuteikinėji save istoriniams svoriams. Bet ne viskas taip susiklosto, gal kažkur persistengdavau. Per kiekvienas varžybas gyveni ir mokaisi.
– Kokie likusių metų planai?
– Varžybų, manau, šiemet jau nebebus, bet treniruotės yra neišvengiama dalis. Rezultatai neateina per vieną ar dvi dienas, o reikia nuosekliai per visus metus siekti jų.
– Esate išrinktas praėjusių metų geriausiu šalies sportininku. Ar nebijote, kad taip vėlai iškovojus pasaulio vicečempiono titulą nebesuspėsite į tų rinkimų traukinį?
– Ką darysi, tokie yra, matyt, rinkimų nuostatai. Jei šis laimėjimas skaičiuosis jau 2018-iems metams, tai kitąmet bus lengviau siekti to titulo.
– Pernai Rio de Žaneire iškovotas olimpinis bronzos medalis, šiemet – pasaulio čempionato sidabras. Ar dabar lipant ant apdovanojimų pakylos apėmė panašios emocijos kaip Brazilijoje?
– Na, olimpiada yra kažkas tokio, kosmosas. Negaliu sulyginti.
– Neretai sportininkams iškovojus olimpinį medalį, kitąmet sunku save motyvuoti aukštam rezultatui. Kaip pačiam sekėsi šiemet semtis motyvacijos?
– Bet prisiminkime, kad 2017-ųjų startas buvo ne koks: Europos čempionate likau trečias, vėliau universiadoje – tik ketvirtas, bet galiu pasidžiaugti puikiu metų finišu (šypsosi).
Skeptiškai vertina permainas
A. Didžbalio treneris Bronislavas Vyšniauskas prisipažino, kad prieš pirmenybes JAV didelių vilčių apie medalį nepuoselėjo, o tokį gerą rezultatą lėmė pasiteisinusi taktika.
„Mes visą laiką kažką planuojame. Jeigu atvirai, tai tokių didelių vilčių nedėjome. Ruošėmės, bet buvo traumų, kuriomis mes nesiskundėme. Aurimas padarė tai, ką padarė.
Mums pasaulio čempionate buvo svarbiausia taktika medaliui. Čia pats rezultatas nebuvo svarbiausia. Taktiškai gerai sužaidėme ir pavyko laimėti medalius. Pirmi bandymai kiek nepavyko, bet kaip sakoma – tikri „štangistai“ kelia iš trečio bandymo“, – šypsojosi B. Vyšniauskas.
Treneriui grįžus į Lietuvą, laukia daug nežinomybės. Jis yra ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas, o pagal naują Lietuvos sporto reformą, iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų jį turėtų atleisti Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC). Mat pagal Lietuvos sporto pertvarkos planą, trenerius turės samdyti pačios federacijos.
„Jeigu žmonėms nereikia sporto, tai tegul atleidžia. Matysime, kaip vyks tie eksperimentai. Mes bandome įrodyti savo, bet sporto funkcionieriai mano kitaip.
Mano nuomone, nauja pertvarka federacijoms tik pridės daugiau darbų. Reikės samdyti papildomai buhalterę, vadybininką, iš kur mes pinigus paimsim? Dabar būdavo viskas paprasčiau, mums reikėdavo atsiskaityti ir viskas. O kas bus dabar, neturiu supratimo“, – pasakojo B. Vyšniauskas.
Iš viso planetos pirmenybėse dalyvavo 328 sportininkai iš 68 šalių. Dėl nuolatinių dopingo vartojimo atvejų į čempionatą neleista atvykti Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos ir Moldovos sportininkams.
2014 metais Almatoje (Kazachstanas) A. Didžbalis iškovojo pirmąjį Lietuvos medalį pasaulio sunkiosios atletikos pirmenybėse – bronzą. Praeityje jis taip pat yra pelnęs du mažuosius apdovanojimus: rovimo sidabrą 2014-aisiais ir stūmimo auksą po metų.
Praėjusiais metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse A. Didžbalis laimėjo bronzą. Lietuvio sąskaitoje yra ir trys Europos čempionatų medaliai: auksas (2015 metais) bei dvi bronzos (2011 ir 2017 metais).
2012-aisiais Europos čempionato sidabras buvo atimtas iš A. Didžbalio dėl teigiamo dopingo testo. Sunkiaatletis buvo diskvalifikuotas dvejiems metams dėl dehidrochlormetiltestosterono vartojimo.