„Pastaruoju metu apie Lietuvos rekordą pagalvodavau dažnai. Šiandien ryte sau pasakiau, jog šis rekordas laikosi per ilgai – laikas jį pagerinti. Sportinė forma gerėja, tikiuosi šokti ir dar aukščiau, – džiaugėsi R.Stanys. – Pasirengimas sezonui praėjo sklandžiai, labai sunkiai dirbome ir dėl to gimė rezultatas. Per pirmas dvejas sezono varžybas priėjau prie 228 cm aukščio, tačiau jis nepakluso. Mačiau savo klaidas ir stengiausi jas ištaisyti.“
R. Stanys varžybas pradėjo pirmais bandymais įveikęs 210 cm ir 215 cm aukščius. Į 220 cm, 226 cm ir 228 cm aukščius iškeltas karteles lengvaatletis peršoko antrais bandymais. Pagerinęs rekordą, R. Stanys nusprendė baigti varžybas. Nuo 1993 metų vasario Lietuvos rekordas (227 cm) priklausė Rolandui Verkiui.
„Ar 226 cm aukštį pasirinkau dėl piniginio prizo? (už tokį rezultatą numatyta LLAF premija – aut. past.) Nemanau, kad verta kelti kartelę po du, tris centimetrus. Iki 225 cm aukščio jaučiuosi užtikrintai, jei leidžia jėgos ir matau, jog galiu šokti aukštai, leidžiu sau praleisti žemesnius aukščius“, – sakė naujasis rekordininkas.
Antrą vietą užėmė Adrijus Glebauskas (210 cm), trečią – Ernestas Raudys (205 cm).
Pirmieji pasirodymą LLAF taurės varžybose pradėjo sportinio ėjimo atstovai. Moterų 3000 m ėjimo rungtyje triumfavo Brigita Virbalytė-Dimšienė, distanciją įveikusi per 12 min. 22,92 sek. Praėjusio sezono atradimą Neringą Aidietytę nugalėtoja aplenkė 33,09 sek. B. Virbalytei už pasiektą aukštą rezultatą taip pat atiteks LLAF nustatyta premija.
„Kada praėjome eiti, jaučiausi labai lengvai, pirmasis kilometras gavosi itin greitas. Paskui Neringa atsiliko ir teko kovoti pačiai su savimi. Po kiekvieno ratuko spaudžiau mygtuką ir sekiau tarpinius laikus. Neslėpsiu, jog norėjosi įtilpti į federacijos nustatytą laiką, jog gaučiau pinigėlių. Kada liko du ratai, žinojau, jog juos reiks pakentėti ir paskutinį paspaudžiau kaip reikiant“, – teigė ryt 30-ąjį gimtadienį paminėsianti B. Virbalytė.
„Laikausi tos nuostatos, jog pernai pasiektas Lietuvos rekordas – 12 min. 7 sek. – gali būti pagerintas užsienio maniežuose. Posūkiai Vilniuje atima viską, tenka stabdytis. Nesame sprinteriai, kurie būtų „atkalę“ posūkius, specialiai į maniežą treniruotis nėjome, nes bijome traumų. Kai kurios merginos yra gerokai silpnesnės, joms dar reikia paūgėti, jog lenkčiau bent ratuku, o ne kas tris ratus. Dažniausiai būna būrys merginų, kurias sunku apeiti, todėl turi trauktis, posūkyje išeiti į antrą takelį. Kartais pagalvoju, jog jei eičiau viena, rezultatas būtų dar geresnis.“
Trečią vietą moterų 3000 m sportinio ėjimo rungtyje užėmė Živilė Vaiciukevičiūtė, kuri finišavo per 13 min. 38,32 sek.
Dar varžybų pradžioje papilnėjo ir Europos uždarų patalpų čempionato dalyvių gretos. Moterų trišuolio varžybose net 46 centimetrais geriausią Lietuvos sezono rezultatą pagerino Dovilė Dzindzaletaitė, penktu bandymu nušokusi 13,95 metro. Tai – vos trimis centimetrais prastesnis rezultatas nei uždarų patalpų Lietuvos rekordas. Šios rungties Europos čempionato normatyvas – 13,50 m.
„Nenustebau, kad šių metų rekordą pagerinau pusmetriu. Sezono pradžioje esu labai nenuspėjama, kartais nušoku vos 13 metrų, kartais – arti 14-os, – teigė D. Dzindzaletaitė. – Rezultatas galėjo būti dar geresnis, tačiau nesusitvarkiau su įsibėgėjimu. Dar turiu mėnesį iki Europos čempionato, manau, jog viskas bus gerai.“
Antru bandymu Lietuvos lengvaatletė nušoko 13,84 m, ketvirtu – vos 11,93 m, o pirmas, trečias ir šeštas bandymai buvo neįskaityti.
D. Dzindzaletaitė treniruojasi Ispanijoje, kur jos treniruočių partnerė yra praėjusiais metais ketvirtą vietą Europos čempionate užėmusi ispanė Ruth Ndoumbe.
„Skirsti į Lietuvą dėl vienerių varžybų šiek tiek vargina, bet norisi ir su šeima susitikti, ir federacijai pasirodyti. Ispanijoje su R.Ndoumbe panašiai šokame tiek treniruotėse, tiek varžybose. Tai labai skatina, nes matai tokio paties lygio varžovę,negaliu nei aš atsipalaiduoti, nei ji“, – pasakojo D. Dzindzaletaitė.
Varžybų puošmena turėjo tapti antrą geriausią sezono rezultatą pasaulyje turinčios Airinės Palšytės pasirodymas. Deja, ketvirtadienį vykusios treniruotės metu šuolininkė į aukštį patyrė traumą ir iki pat LLAF taurės varžybų pradžios nebuvo žinoma, ar sportininkė pasirodys sektoriuje.
A. Palšytė šoko: pirmais bandymais įveikė 184 cm ir 190 cm aukščius bei kartelę perkėlė į rekordinį dviejų metrų aukštį. Vis dėlto antrą kartą per savaitę pagerinti šalies rekordo nepavyko – antrą vietą užėmusią Gintarę Nesteckytę aplenkusi 20 centimetrų, A. Palšytė varžybas baigė su sau kukliu 190 cm rezultatu.
„Tikslas nebuvo rekordas, tikslas buvo ateiti ir pasižiūrėti, kaip sekasi šokinėti. Ketvirtadienį, grįžusi iš komercinių varžybų, dariau jėgos treniruotę ir patyriau nedidelę traumą. Šiandien svarbiausia buvo laimėti, o po to nebenorėjau savęs varginti ir iškart bandžiau šokti du metrus, – pasakojo A. Palšytė. – Jau ne pirmą kartą kartelę pakėliau iškart dešimt centimetrų. Esu ir asmeninį rekordą pagerinusi po to, kai kartelę pakėliau aštuoniais centimetrais. Nežinau, ar pasaulyje kas nors taip daro. Kitą trečiadienį turėjau dalyvauti komercinėse varžybose su itin pajėgiomis šuolininkėmis, tačiau manau, jog šių varžybų atsisakysiu, kad geriau pasiruoščiau Europos čempionatui.“
Arti normatyvo buvo sprinteris Rytis Sakalauskas (60 m rungties normatyvas – 6,70 sek., atbėgo – per 6,77 sek., šuolininkas į tolį Tomas Vitonis (normatyvas – 7,80 m, pasiektas rezultatas 10 centimetrų prastesnis) bei bėgikė Eglė Balčiūnaitė (2 min. 4 sek., atbėgo per 2 min. 5,98 sek.).
„Startą vertinu labai gerai, sportinė forma tikrai gerėja. Tikiuosi rasti varžybų Lietuvoje ar užsienyje, kur būtų didesnė konkurencija. Bėgdama viena pasiekiau gerą rezultatą – 2 min. 5 sek., bėgant kompanijoje turėtų būti šiek tiek greičiau“, – teigė E. Balčiūnaitė.
Po trijų savaičių, vasario 20-21 dienomis, lengvaatlečiai susirinks į Klaipėda, kur vyks Lietuvos uždarų patalpų čempionatas.