Kiek anksčiau nesiųsti delegatų į Stambulą (Turkija) nutarė Ukraina, Norvegija, Estija bei Lenkija. Toks sprendimas priimtas dėl to, jog lapkričio 11-12 dienomis vyksiančiame kongrese dalyvaus Rusijos bei Baltarusijos atstovai.
„Visiškai remiu kolegų, atsisakančių bendrauti su agresoriais, poziciją. Manau, kad Rusijai tęsiant brutalų, genocidišką karą Ukrainoje taip pasielgs ir daugiau šalių. Kol karas tęsiasi, neįmanoma priimti Rusijos sportininkų ir pareigūnų į tarptautinį sportą“, – atvirame laiške pranešė Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis.
Japono Morinario Watanabe vadovaujamai FIG narių boikotai grėsė jau praėjusį pavasarį, kuomet nutarta leisti rusams ir baltarusiams dalyvauti tarptautinėse varžybose kaip neutraliems atletams. Tik sulaukusi tokių ultimatumų FIG pasekė daugumos sporto šakų pavyzdžiu ir suspendavo abiejų šalių sportininkus.
Tačiau sankcijos neliečia Rusijos gimnastikos federacijos, kurios prezidentas Vasilijus Titovas kartu su keturiais kitais delegatais ketina dalyvauti FIG kongrese.
V. Titovas tebėra FIG vykdomojo komiteto narys.
Boikotais padvelkė ir bokse – Švedija bei Suomija paskelbė ignoruosiančios varžybas, kuriose pasirodys skandalingai Tarptautinės bokso asociacijos (IBA) reabilituoti Rusijos ir Baltarusijos boksininkai.
Rusijos verslininko Umaro Kremliovo valdomas boksas šią savaitę tapo pirmąja olimpine sporto šaka, kurioje karui nesibaigus agresorių atstovams leista grįžti į tarptautinę areną po savo šalių vėliavomis.
Tiesa, artimiausiame stambiame turnyre – spalio 11 d. Juodkalnijoje startuojančiame Europos moterų bokso čempionate – dar nebus nei rusių, nei baltarusių. Nors Europos bokso konfederacija iš principo priėmė IBA sprendimą, ji teigia, jog dalyvių paraiškų pateikimo terminas į šias pirmenybes jau yra praėjęs.
Lietuvos bokso federacija kol kas nepaskelbė, kaip reaguos į tokį akibrokštą. Tai žadama padaryti po artimiausio vykdomo komiteto posėdžio.
„Sunku patikėti tuo, kas vyksta. Smerkiame ir toliau smerksime šį IBA sprendimą, dėl kurio nebuvo tartasi su nė viena nacionaline federacija. Didžiausia baimė yra, kad bokso, kaip sporto šakos, gali nelikti olimpinių žaidynių programoje, o to mes tikrai nenorime“, – susiklosčiusią situaciją komentavo federacijos prezidentas Darius Šaluga.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priminė, kad visiems Lietuvos sportininkams, klubams ir federacijoms galioja rekomendacija nutraukti ryšius su Rusijos ir Baltarusijos sportu.
„IBA elgesys yra gėdingas ir nesuvokiamas, tačiau akivaizdžiai parodęs ryšius su Rusijos valdžia. Džiaugiuosi, kad Lietuvos bokso federacija tokį sprendimą smerkia.
Mums ypatingai skaudu dėl tokių IBA veiksmų. Boksas yra strateginių sporto šakų sąraše, artėjančioje olimpiadoje turėtume realias galimybes siekti medalių. Tačiau boksas greičiausiai apskritai bus išbrauktas iš olimpinių žaidynių programos“, – sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai bei paralimpiniai komitetai, sporto federacijų sąjungos jungiasi prie Šiaurės šalių pareiškimo, skatinančio toliau neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.
„Mes palaikome kolegų iš Šiaurės šalių pareiškimą, raginantį toliau nepriimti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų bei oficialių asmenų tarptautinėse sporto varžybose.
Ukrainos sportininkai kovoja prieš Rusijos agresiją dažnai rizikuodami savo gyvybėmis. Dėl šios kovos jie negali normaliai treniruotis ir varžytis.
Mes manome, kad nepriimtina leisti šalies agresorės sportininkams ir oficialiems asmenims sugrįžti į tarptautinę sporto areną, kai tuo tarpu ukrainiečiai šios galimybės neturi. Kitoks sprendimas prilygtų pagrindinių garbingo elgesio sporte principų ignoravimui“, – rašoma pareiškime.
Dokumentą pasirašė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas D. Šaluga, Estijos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Urmas Soorumaa, Estijos paralimpinio komiteto prezidentė Monika Haukanomm, Latvijos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Žoržas Tikmeris, Latvijos paralimpinio komiteto prezidentė Daiga Dadzite ir Latvijos sporto federacijų tarybos vadovas Einaras Fogelis.
Pareiškimas adresuotas Tarptautiniam olimpiniam komitetui, Europos olimpinių komitetų asociacijai, Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijai, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui.