Medalis, čempiono titulas – įrodymas, jog buvai greičiausias, stipriausias, vikriausias, techniškiausias ar gudriausias čia ir dabar.
Rekordas – tarsi laiko portalas, atveriantis galimybę konkuruoti su visais pirmtakais, kada nors stojusiais į startą tavo rungtyje. Galimybę juos pranokti ir nuveikti šį tą ypatingo, prilygstančio pirmajam Neilo Armstongo žingsniui ant Mėnulio paviršiaus – padaryti tai, kas dar nebuvo pavykę jokiam kitam žmogui.
Pasaulio rekordų yra daugybė, o vertingiausiais veikiausiai derėtų laikyti tuos, kurie pasiekti didžiausia konkurencija pasižyminčiose olimpinėse rungtyse.
Per visą istoriją tokiu būdu Lietuvos sportinininkai yra pasižymėję tik trijose sporto šakose.
Delfi apžvelgia ryškiausius rekordinius lietuvių žygdarbius sporto arenose, o taip pat primena olimpinius rekordus ir kitus pasaulyje analogų neturėjusius pasiekimus.
Lengvoji atletika: Birutė Kalėdienė
Lietuvos sporto muziejuje saugomas visomis prasmėmis unikalus eksponatas.
Greta netrūksta auksinių, sidabrinių ar bronzinių, o šis – viso labo išdrožtas iš beržo.
Nepaisant to, vienas vertingiausių.
Tai – Birutės Zalagaitytės-Kalėdienės vyro pagaminta ietis, prieš 65-erius metus atnešusi pirmą Lietuvos sportininkų pasaulio rekordą olimpinėje rungtyje.
„Man ta ietis – savotiška relikvija, ją pamašius prieš akis iškyla visa mano karjera“, – interviu žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei yra sakiusi dabar 88-erių sulaukusi rekordo autorė.
1958 metais Tbilisyje B. Kalėdienė nusviedė ietį 57,49 m, tris mėnesius gyvavusį australės Annos Pazeros rekordinį pasiekimą pagerindama 9 centimetrais.
Iš Suvalkijos kilusi sportininkė mėtyti ietį pradėjo tik sulaukusi pilnametystės. Nors vaikystėje Vilkaviškio rajone ji lankė mokyklą, kurioje nebuvo sporto salės, kūno kultūros mokytojas sugebėjo ir lauko sąlygomis sudominti moksleivius sportu. O Birutės tėvai patys įrengė krepšinio bei tinklinio aikšteles, kad jų dukra su bendramokslėmis turėtų kur išlieti energijos perteklių.
Išvykusi į Kauną studijuoti agronomiją, B. Kalėdienė iš pradžių žaidė krepšinį, išbandė kitus lengvosios atletikos stadionų sektorius. Galiausiai jos delnas pasirodė tarsi sutvertas iečiai.
Vos po metų treniruočių Birutė pirmąsyk tapo Lietuvos čempione ir rekordininke. Per kitus ketverius metus savo asmeninį rezultatą ji gerino 13 kartų – kol lygių nebeliko pasauliniu mastu.
1958-aisiais lietuvė triumfavo SSRS pirmenybėse ir pateko į sovietinę rinktinę, kuriai padėjo laimėti principinius mačus su JAV bei Vokietija, tapo Europos vicečempione.
Baigiantis proveržio sezonui B. Kalėdienė jau gyveno užtarnauto poilsio nuotaikomis ir kitų metų planais. Bet buvo likęs dar vienas startas – SSRS komandų pirmenybės Gruzijos sostinėje.
Rytinėse atrankos varžybose Lietuvos sportininkė vos prasimušė į finalą. O popiet stebint pilnutėliam stadionui jos paleista ietis pramušė ligtolinę žmogaus galimybių ribą – pati B. Kalėdienė savo rekordinį metimą yra pavadinusi tobuliausiu gyvenime.
Įdomu, jog tuo metu varžybose dar buvo naudojamos medinės ietys. B. Kalėdienei įrankį pagamino jos vyras Vytautas – miškininkas ir taip pat tituluotas ieties metikas.
„Jis pats parinko medį, padarė brėžinį ir pagal visus tarptautinius standartus su meistru pagamino ietį, kurią buvo ypač smagu mėtyti. Pasiekus pasaulio rekordą, ietis buvo kruopščiai matuojama, sveriama. Tada tų iečių nelabai būdavo, sportininkai jas patys atsiveždavo į varžybas. Jos būdavo „išnarstomos po kaulelį“ ir tik tada atnešamos į sektorių“, – prisiminė B. Kalėdienė.
Praėjus dvejiems metams po rekordinio metimo ji Romoje (Italija) laimėjo olimpinį bronzos medalį, o 1964-aisiais olimpiniame Tokijuje (Japonija) užėmė ketvirtą vietą.
Su didžiuoju sportu B. Kalėdienė 1971-aisiais atsisveikino tik iš dalies: tapo trenere, be to, toliau dalyvaudavo veteranų varžybose, kuriose yra pasiekusi ne vieną įvairių amžiaus grupių rekordą.
Geriausias jos metimas rodikliu visam pasauliui išbuvo pusantrų metų. 1960-aisiais rekordo žymą beveik pusmetriu pastūmė B. Kalėdienės treniruočių draugė SSRS rinktinėje Elvira Ozolina.
Vėliau ieties konstrukcija buvo keičiama ne kartą, nuo praėjusio amžiaus pabaigos rekordus pradėta skaičiuoti iš naujo. Dabartinis (72,28 m) nuo 2008 metų priklauso čekei Barborai Špotakovai.
Kadaise už planetos rekordą B. Kalėdienė buvo apdovanota 300 rublių premija. Atkūrus nepriklausomybę jos žygdarbis prisimintas ir įamžintas Lietuvos pašto 2008-aisiais išleistu proginiu voku, o pati ieties metikė 2000-aisiais buvo išrinkta geriausia praėjusio šimtmečio Lietuvos lengvaatlete.
Lengvoji atletika: Vladimiras Dudinas
Savo laiku visame pasaulyje išsiskyręs Vladimiro Dudino rezultatas iki šiol tebėra oficialus šalies rekordas. Nors prabėgo jau pusė amžiaus, o pats jo autorius – nei turėjęs lietuviško kraujo, nei gimęs Lietuvoje.
1969-aisiais V. Dudino užfiksuotas 3000 m kliūtinio bėgimo planetos rekordas yra tema sporto istorikų polemikai.