Asociacija „Hockey Lietuva“ patvirtino P. Nausėdos kandidatūrą į pagrindinį IIHF valdymo organą – tarybą.
Jai priklauso tik 14 narių, įskaitant nuo 1994 metų prezidento pareigas einantį Rene Faselį, tris šveicaro pavaduotojus ir generalinį sekretorių.
Tiesa, nuo praėjusio kovo viena kėdė taryboje tuščia – ledo ritulio legenda Vladislavas Tretjakas buvo priverstas trauktis dėl Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) patvirtintų pasaulinių sankcijų Rusijai.
Ateinantį rugsėjį pasikeis ir visa kadenciją baigianti taryba – ar bent dalis jos. 71-erių R. Faselis perrinkimo nebesieks, tad IIHF turėtų papūsti nauji vėjai.
P. Nausėda nuo 2016 metų priklauso IIHF varžybų ir koordinavimo komitetui.
Prieš tai jis jau pažindinosi su tarptautine ledo ritulio politine arena būdamas Lietuvos federacijos prezidentu, tuo pačiu metu ėjo rinktinės kapitono pareigas.
Tiek vienas, tiek kitas dabar yra perėmęs Dainius Zubrus, o P. Nausėda pastaruoju metu treniravo savo paties įkurtą ir pavasarį pirmą kartą šalies čempione tapusią „Kaunas Hockey“ komandą.
„Faktas, kad nesame dominuojanti ledo ritulio šalis. Bet IIHF vienija daugiau nei 80 valstybių, ir tikrai ne visos jos yra elitinės ledo ritulyje. Mažesnės šalys taip pat nori turėti savo atstovų, sakyčiau, tai yra netgi būtina. Kad ir aš savo komitete buvau vienintelis tarp ledo ritulio ryklių“, – Delfi paklaustas, kaip vertina savo galimybes gauti IIHF tarybos nario mandatą, sakė buvęs gynėjas.
Prezidento ir kitų valdymo organų rinkimai vyks rugsėjį Sankt Peterburge (Rusija). IIHF kongresas įprastai rengiamas dukart per metus, tiesa, tradicijas buvo sugriovusi pandemija.
Bet šią savaitę IIHF narių atstovai po pertraukos vėl rinksis į būrį – Rygoje, kur pusiaukelę pasiekė pasaulio čempionato kovos.
Į Latvijos sostinę keliaus ir P. Nausėda.
„IIHF laukia atsinaujinimo metas: daug senbuvių greičiausiai nebeliks, keisis pats prezidentas. Tarptautiniame lygmenyje gana aktyviai veikiu nuo 2010 metų, turiu daug kontaktų, pažinčių, esame gerų darbų nuveikę – reikia bandyti“, – apie laukiančią rinkiminę konkurenciją atsiliepė lietuvis.
– Ar galima sakyti, kad savo rinkiminę kampaniją pradėsite IIHF kongrese šią savaitę? – Delfi paklausė P. Nausėdos
– Kažkuria prasme – iš tiesų taip (juokiasi – Delfi).
– Jei būtumėte išrinktas, ką norėtumėte keisti IIHF politikoje, susijusioje su mažesnėmis šalimis kaip Lietuva?
– Pirmas dalykas, kas man įstrigo pradėjus dirbti IIHF komitete – mažųjų šalių atstovų federacijoje apskritai yra per mažai. Manau, didesnis įtraukimas suteiktų impulsą, sudėliotų truputį kitokį ledo ritulio paveikslą nei IIHF mato šiandien. Žemesniuose divizionuose ir šalyse, kurios juose dalyvauja, aktualios problematikos tikrai yra. Reikia žmonių, kurie galėtų ją spręsti. Ir mano komitete buvo situacijų, klausimų, kurie man nedalyvaujant būtų likę apskritai nepaliesti.
– Būdamas IIHF varžybų ir koordinavimo komiteto narys, ar girdėjote niurnėjimų dėl to, jog elito pasaulio čempionatas šiemet jau vyksta, tuo tarpu visi žemesnių divizionų turnyrai antrus metus iš eilės buvo atšaukti?
– Ne, anaiptol. Didžioji dalis šalių tam pritaria. Kaip begalvosi, rizika – didžiulė. Nuo praėjusios vasaros berods ir draudimo bendrovės nebedraudžia nuo rizikos, susijusios su COVID-19. Tad niekas pernelyg nenorėjo mėginti likimo.
Kalbant apie kitą sezoną, dar anksti ką nors spręsti. Niekas nežino, kokie bus suvaržymai. Panašu, kad viskas eina į gera, vyksta vakcinacija, sporto renginiai turėtų sugrįžti.
– Kaip vertinate dabartinės IIHF vadovybės poziciją Baltarusijos atžvilgiu: delsimą iškelti pirmenybes iš Minsko, kol to nepradėjo reikalauti stambiausi rėmėjai, dėl vėliavos Rygoje praėjusią savaitę kilusį skandalą?
– Nenorėčiau vertinti, jie patys prisiima atsakomybę. Galiu pasakyti, kad būdamas jų vietoje, būčiau daręs šiek tiek kitokius veiksmus. Faktas, kad tokiai situacijai, kokia iškilo Rygoje, buvo galima pasiruošti. Bet norėčiau susilaikyti nuo platesnių komentarų.
– Rygoje be žiūrovų ir NHL žvaigždžių vykstantis pasaulio čempionatas – kol kas visiškai nenuspėjamas. Ar neatrodo jis nevisavertis?
– Man jis kaip tik pats įdomiausias. Nežinau, dėl ko, negali sakyti, kad favoritai visiškai silpnas komandas atsiuntė. Bet faktas, kad jie kol kas neatrodo labai gerai, o kiti – priešingai, viršija visus lūkesčius. Netikėtumai sporte man labai patinka. Ir dėl latvių džiaugiuosi, žaidžia gerai, norisi, kad nueitų kiek įmanoma toliau.
Turnyras – tikrai gyvas, nors ir be žiūrovų. Tik italai nėra nieko laimėję, visi kiti turi taškų. Mažai rungtynių, kuriose viena komanda aiškiai dominuotų. Arba jei jau smarkiai pralaimi, pavyzdžiui, kaip šveicarai švedams, tai kitą dieną sutriuškina slovakus. Įdomu žiūrėti.
– Tokioje makalynėje įmanoma nuspėti, kas nukeliaus iki finalo?
– Sudėtinga. Tarkime, man labai didelį įspūdį paliko pirmos trejos vokiečių rungtynės – vau. O tada Kazachstanas paėmė ir juos nugalėjo – dar nesu matęs šios komandos taip stipriai žaidžiančios. Aišku, savo duoda „natūralizuoti“ žaidėjai. Svarbiausia, kad pats ledo ritulys kol kas įdomus, nėra komandų, kurios vien gintųsi. Kad ir britai – žaidžia, kabinasi, laimėjo prieš baltarusius.
– Prisimenant Lietuvos tarpusavio rungtynes su Didžiąja Britanija, kurias prieš keletą metų dar pavykdavo laimėti, ar britai tebėra lakmuso popierėlis, parodantis, ko lietuviams būtų galima tikėtis elitiniame lygmenyje?
– Manau, kad jau nebe. Didžioji Britanija turi labai stiprią, profesionalią lygą, paskutinius dešimt metų nuolat „medžioja“ žaidėjus, turinčius dvigubas pilietybes. Ledo ritulininkai iš Kanados ar JAV sužaidžia porą metų Britanijoje ir gauna teisę atstovauti jų rinktinei – tokių tikrai ne vienas.
– Kodėl už Lietuvos rinktinės durų nestovi nei kanadiečiai, nei amerikiečiai?
– Lietuvių kilmės žaidėjų yra ir ten, ir ten, ir visame pasaulyje. Bet reikia pasiūlyti atitinkamas finansines sąlygas, kad jie atvažiuotų žaisti į Lietuvos klubą. Taip pat ir atitinkamą čempionatą, kad būtų įdomu ir naudinga čia rungtyniauti. Mes to neturime, o britai – turi. Tuo mes ir skiriamės.
– Ar regite prieš Lietuvos rinktinę atsiveriančią duobę, į kurią komanda gali kristi dėl kartų kaitos?
– Jei žiūrėsime ne pro rožinius akinius, nebus lengva. Net ir jaunimo, ateinančio iš aukšto lygio čempionatų, yra labai mažai, beveik nėra. Paskutinis kontrolinis turnyras Lenkijoje tai irgi parodė. Aišku, dėl vieno turnyro išvadų daryti nereikia, bet žinant visą virtuvę, sunkumus galima nuspėti. Ypač suvokiant, kad konkuruojančiose šalyse ledo ritulys tikrai eina į priekį.
