Praleidusi lengvaatlečių žvaigždžių raudonojo kilimo ir pokalbių prie tauraus gėrimo valandėlę M. Lasickienė ryškiai išsiskyrė tarp pagrindinio renginio svečių savo gana lietuviškai atrodančios žalios spalvos suknele. Vėliau ji DELFI pasakojo, kad jau gatavą suknelę pirko Atėnuose, kur dabar treniruojasi.
„Vyras užsiminė, kad Lietuvos vėliavoje yra žalia spalva. Kai pirkau, apie tai negalvojau, bet dabar atkreipiau dėmesį“, – juokėsi 24-ių metų 180 cm ūgio viešnia.
Dukart pasaulio čempionė buvo viena iš keturių itin stiprių kandidačių gauti geriausios Senojo žemyno lengvaatletės prizą. Su lietuviška rusės pavarde buvo įrašytos ir kitos pasaulio čempionės – kūjo metikė iš Lenkijos Anita Wlodarczyk, Belgijos daugiakovininkė Nafissatou Thiam ir graikų šuolininkė su kartimi Ekaterini Stefanidi. Visi laurai atiteko pastarajai.
„Nelaimėjau, bet dėl to nejaučiu jokio kartėlio. Nuotaikos tikrai nesugadino, tam buvome pasiruošę. Džiaugiuosi už Ekaterini, ji verta apdovanojimo. Ji labai stabiliai varžėsi visą sezoną. Pasveikinau ją asmeniškai. Viskas puiku“, – tikino M. Lasickienė.
Ir išties šiuo metu pajėgiausia šuolininkė į aukštį, šįmet ištekėjusi už Rusijos sporto komentatoriaus ir žurnalisto Vlado Lasicko, jautėsi labai gerai. DELFI jau rašė apie pastarojo lietuviškas šaknis, į Rusiją ištremtą ir ten likusį jo senelį, meilės istoriją ir vestuves su tuomet Maria Kučina bei pagal šeimos tradicijas pakeistą jaunosios pavardę su lietuviška priesaga „ienė“.
Nuo savo mylimosios nė per žingsnį neatsitraukiantis Vladas su Maria vieninteliai sušoko lėtą šokį renginio salėje skambant gyvai muzikai. To momento nepraleido ir dainos atlikėja bei televizijos operatorius, netrukus atsidūrę prie romantiškai nusiteikusios poros.
„Vilnius pasitiko lietumi ir auksiniu rudeniu. Šilti ir malonūs jausmai. Vakaras nuostabus, atmosfera draugiška, puikūs vedantieji. Džiaugiuosi, kad atskridome“, – po renginio duodama interviu kalbėjo M. Lasickienė.
– Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai (IAAF) leidus pernai sugrįžote su trenksmu – iškovojote iš eilės 27 pergales, tarp kurių pasaulio čempionatas ir IAAF Deimantinės lygos finalas. Kaip apibūdintumėte pati savo sezoną? – DELFI paklausė M. Lasickienės
– Jis buvo sunkus ir tuo pačiu labai stabilus. Sunkus dėl psichologinių momentų – neutralus statusas (dėl Rusijos lengvosios atletikos galiojančios diskvalifikacijos IAAF suteikė galimybę startuoti porai dešimčių šios šalies sportininkų po neutralia vėliava), pokalbiai ir visos tos skirtingos nuomonės. Fiziškai, aišku, tai buvo taip pat sunku, daug startų, bet tai yra dalis mūsų pasirengimo.
Žinoma, ir šeimos sukūrimas – nauja pavardė. Man tai taip pat nauja su ta „iene“. Tačiau man tai priduoda jėgų ir sukelia geriausius prisiminimus. Keletą kartų pavyko gerinti asmeninį rezultatą ir geriausią pasaulio sezono rezultatą. Ai, titulą pamiršau – tapau pasaulio čempione, todėl viskas puiku. Visomis jėgomis jau pradėjau pasirengimą naujam sezonui.
– Patinka naujoji pavardė?
– Žinoma. Dar ne visi priprato, su klaidomis taria, bet vyras mane perspėjo, kad būčiau pasirengusi, gal tai bus viso gyvenimo iššūkis. Tačiau tai puiku – pritraukia dar daugiau dėmesio. Aš jau pripratau, man asmeniškai nuostabu su šia pavarde gyventi, šokinėti, varžytis.
– Visi žinojo jus kaip Kučiną. Kaip kiti žmonės sureagavo?
– Jiems sudėtinga. Atsirado dvi pusės – vieni sakė, kodėl tu tokią gerą ir žinomą pavardę pakeitei, kiti – teisingai, taip ir turėjo būti, paėmei vyro pavardę. Iš pradžių žinojau, kad ištekėjusi paimsiu vyro pavardę, o čia dar taip įdomu – keičiasi pavardės pabaiga. Tai irgi suteikia žavesio. Tai nuostabu ir nė trupučio manęs nenuvilia. Iš to gaunu daug malonumo. Likau prie savo – pakeičiau pavardę nepaisydama visų įkalbinėjimų.
– Jūsų dukra taip pat nešios lietuvišką pavardę su priesaga – bus Lasickaitė?
– Taip. Aišku Rusijoje reikės prašyti specialaus leidimo. Įdomi istorija. Viskas pagal tradiciją. Mes ją gerbiame.
– Ar susitikote su jūsų vyro Vlado artimaisiais Lietuvoje?
– Ne. Atskridome šeštadienį ryte ir sekmadienį ryte išskrendame. Laiko visiškai nėra. Dabar treniruočių procesas ir jo reikia laikytis. Tikiu, kad dar rasime dienų ir laiko susipažinti.
– 27 pergalės nuo jūsų sugrįžimo į šuolių sektorių. Koks jūsų pergalių receptas?
– Neskaičiuoju pergalių, o receptas – mano treneris (Genadijus Gabrilianas – DELFI). Jis savo srities genijus. Visiškai juo pasitikiu ir klausau tik jo. Jis žino, ko reikia, kad šokčiau aukštai ir būtų geri rezultatai. Mūsų tandemas veikia ir veiks. Žinoma, padeda ir mano šeimos parama. Per pastaruosius dvejus metus buvo visko, bet ištvėrėme.
– Kaip sunku buvo varžytis po neutralia vėliava, be savo šalies aprangos, vėliavos ir himno?
– Sudėtinga, nesuprantama, nemalonu, sukosi mintys, koks šis pasaulis negailestingas, kodėl turiu atsakyti už kitų klaidas. Esu gimusi Rusijoje ir ten augau. Aš turiu nešti savo vėliavą ir klausytis savo šalies himno. Aišku, buvau tam pasiruošusi, tokia buvo sąlyga, jei noriu likti geros sportinės formos, ginti titulą ir tapti dukart planetos čempione. Esu tikra, kad viskas susitvarkys ir bus gerai.
– Kaip sekasi gyventi su vyru, turinčiu lietuviškas šaknis?
– Nuostabiai. Mylime vienas kitą ir tai svarbiausia. Meilė nežiūri, kokia pavardė.
– Kokie jūsų santykiai su geriausia Lietuvos šuolininke į aukštį Airine Palšyte?
– Mūsų keliai susikerta sektoriuje, sveikinamės, bet ne daugiau.
– Kokie jūsų akcentai kitiems metams?
– Pasaulio uždarų patalpų čempionatas ir Europos pirmenybės. Viskas kaip visada – atiduoti 100 proc. jėgų. Norisi dar laimėti ir gerinti rekordus.
– Šiais metais pagerinote asmeninį rezultatą, o iki planetos rekordo jums liko 4 centimetrai (bulgarė Stefka Kostadinova 1987 metais peršoko 209 cm).
– Atrodo nedaug, bet kelias iki to didžiulis. Daug visko. Apie tai negalvoju, tiesiog mėgaujuosi, kad myliu šį sportą ir šokinėti.
– Ar tiesa, kad niekada nežiūrite savo nesėkmingų šuolių?
– Pati nemėgstu to daryti ir treneris rekomenduoja nežiūrėti. Puikiai sekasi su tuo gyventi – neanalizuoju savo šuolių, tai daro treneris.
– Rusų žiniasklaidoje rašyta, kad mėgstate adrenaliną ir paslapčia šokote su parašiutu?
– Ne paslapčia, tiesiog niekas nežinojo. Nesakiau treneriui ir tėvams, nes būtų atkalbinėję. Buvau su profesionaliu instruktoriumi, ore jausmai visiškai kiti – tiesiog krenti ir supranti, kad nuo tavęs niekas nepriklauso. Tai šaunu, viskas viduje verda. Tai buvo kartą, antrą kartą to nedaryčiau.
Čia kaip ir visuomet norisi varžytis stipriausiųjų kompanijoje. Esant konkurencijai gimsta geriausi rezultatai. Visuomet esu už rimtus startus, kur daug aukšto lygio varžovių. Tai irgi adrenalinas.
– Ar turite tikslą pagerinti pasaulio rekordą?
– Ne. Jaučiu malonumą iš pačių varžybų, treniruočių. Nenoriu apkrauti galvos mintimis, kad reikia pagerinti 30-ies metų senumo rekordą. Treniruotėse tokių aukštumų nesiekiu. Daugiausiai šokinėjame 185 cm. To ir nereikia. Svarbiausia geri rezultatai varžybose. Rekordai treniruotėse niekam nereikalingi.
– Vestuvės, 24 pergalės šiais metais, tarp kurių ir pasaulio čempionato auksas. Ar tai auksiniai metai jūsų gyvenime?
– Nuostabūs metai, bet tikiuosi, kad bus dar geresni. Svarbiausia nesustoti ir eiti į priekį. Esu dėkinga šiam sezonui, bet galima ir dar geriau.