Su prizininkais – bendrose pirmenybėse
Sekmadienį Tamperėje (Suomija) latviai laimėjo pratęsimo pareikalavusią kovą dėl trečios vietos, 4:3 įveikę JAV ledo ritulininkus.
Finale triumfavo etatinė čempionė Kanada, 5:2 susitvarkiusi su Vokietija, kuri apdovanojimus pelnė po 70 metų pertraukos.
Latvija pasaulio čempionate dalyvavo 34-ą kartą, iki šiol ji penkis sykius buvo pasiekusi stipriausių aštuonetą.
Taip jau sutapo, kad dar du istorinius žingsnius – į pajėgiausių ketvertą ir galiausiai ant prizininkų pakylos – šiauriniai kaimynai padėjo iškart po pirmojo bendrų pirmenybių su lietuviais sezono.
Praėjusį rudenį pristatytoje OHL lygoje varžėsi šeši Latvijos ir trys Lietuvos klubai.
Elektrėnų „Energija“, „Kaunas City“ ir Vilniaus „Hockey Punks“ pasirodymus baigė ketvirtfinalyje, o čempione tapo Jelgavos „Zemgale/LLU“ ekipa.
„Latviai dabar juokiasi, sako: metus pažaidėte kartu, patempėte mūsų lygį, ir va – rezultatas“, – kalbėdamas su Delfi, šyptelėjo V. Budrauskas.
Žinoma, tai – tik humoras. Visa Latvijos rinktinės sudėtis buvo suburta iš užsienio klubuose rungtyniaujančių žaidėjų. Tad nė vienam bronziniam planetos pirmenybių prizininkui šiame sezone neteko kryžiuoti lazdų su „Hockey Punks“ lyderiu Tadu Kumeliausku ar jo broliu Donatu iš „Energijos“.
Bet braliukų šlovės spindulių dar klius ir pastariesiems.
Pasaulio čempionato užkulisiuose V. Budrauskas su kolegomis iš Latvijos ledo ritulio federacijos susitarė tęsti bendrą projektą, į kurį ruošiasi įsijungti ir vienas Estijos klubų.
Trys Baltijos šalys kartu su Lenkija taip pat kasmet rengia nacionalinių ekipų „Baltic Cup“ turnyrą – tik latviai į jį deleguoja rezervinę sudėtį.
„Timptelėti“ šiemet buvo ir lenkai, sėkmingai kovoję IA divizione ir sugrįšiantys tarp pasaulio čempionato elito po dviejų dešimtmečių pertraukos.
Atradimas tarp virpstų
Juokas juokais, bet savo nacionalines pirmenybes latviai pertvarkė po to, kai šalies flagmanas Rygos „Dinamo“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasitraukė iš Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL).
Dabar iš „Dinamo“ belikęs vardas ir skolos – kone išsivaikščiojusi komanda nepajėgė laimėti nė OHL pirmenybių.
O iki tol maždaug trečdalį – jei ne pusę – Latvijos rinktinės kiekvienais metais sudarydavo būtent „Dinamo“ atstovai.
Kaip paaiškinti faktą, kad istorines aukštumas latviai užkariavo tada, kai nebeliko didelę dalį nacionalinės ekipos kandidatų vienijusio klubo?
„Aš ir pats sau užduodu šį klausimą, – susimąstė V. Budrauskas. – „Dinamo“ komandoje pagrindinius vaidmenis atlikdavo legionieriai, o latviai būdavo daugiau jų talkininkai. Dabar kur nors Čekijoje tie latviai jau patys yra legionieriai, iš kurių visi pirmiausia reikalauja rezultatų, jie gauna daugiau atsakomybės. Galbūt tai yra atsakymas, nes kai kurie žaidėjai šiame čempionate tikrai atrodė smarkiai patobulėję.“
Daugiausiai bronzinės rinktinės ledo ritulininkų – aštuoni – rungtyniauja Čekijos klubuose, penki žaidžia Švedijoje, keturi – Šveicarijoje. Savo tautiečių latviai taip pat turi Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje.
Keturi žaidėjai šį sezoną praleido anapus Atlanto, bet nė vienas iš jų nebuvo visavertis Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) dalyvis. O pagrindinė žvaigždė – 29-erių Bafalo „Sabres“ puolėjas Zemgus Girgensonas – pasaulio čempionatą praleido.
Tad ar dabartinė Latvijos rinktinė išties yra pranašesnė už tokių ryškių lyderių kaip Sandis Ozolinis, Sergejus Žoltokas ar Artūras Irbe vestas praeities kartas, kurioms panašiai sužibėti nepavykdavo?
„Privalu vadinti šitą rinktinę bent jau viena stipriausių, nes būtent ji pasiekė geriausią rezultatą. Galbūt sudėtimi ji neatrodo išskirtinė, bet pasirodė kaip tvirčiausias kolektyvas.
Pasikalbėdavau su kolegomis iš Latvijos – net po nesėkmingo čempionato starto jie vis tiek buvo įsitikinę, kad viskas su šia komanda bus gerai, kad pergalių laikas dar ateis. Tokias nuotaikas jaučiau ir prieš ketvirtfinalį su švedais. Galbūt tas pasitikėjimas savo jėgomis ir lėmė tokį rezultatą. Na, ir vartininkas žaidė ypatingai gerai – atrodė, kad gali viską padaryti“, – komentavo V. Budrauskas.
Vos penktą kartą pasaulio pirmenybių istorijoje naudingiausiu turnyro žaidėju buvo pripažintas vartų sargas – Artūras Šilovas tapo didžiausiu viso čempionato atradimu.
22-ejų žaidėjas, priklausantis Vankuverio „Canucks“, bet iki šiol daugiausiai rungtyniavęs antroje pagal pajėgumą Amerikos ledo ritulio lygoje (AHL), per visą turnyrą ilsėjosi vos 5 min. ir atrėmė 92,14 proc. varžovų metimų.
O kita figūra greta jo – nuo 2021 metų Latvijos rinktinę treniruojantis Haris Vitolinis.
55-erių specialistas anksčiau talkino garsesniam savo tautiečiui Olegui Znarokui Rusijos rinktinės trenerių štabe.
„Bent jau žiūrint iš šalies atrodo, kad treneris puikiai padirbėjo pasirinkdamas žaidėjus šiam turnyrui, juos motyvuodamas.
Galbūt kažkas šioje vietoje pasakys, kad latviams tiesiog nuskilo, nes čempionato lygis buvo žemesnis nei anksčiau. Bet aš taip nemanau – tas lygis visada panašiai banguoja: vieni sustiprėja, kiti kažkiek nusilpsta“, – svarstė V. Budrauskas.
Rusų pagieža
Nuomonė, kuriai nepritaria vienas „Hockey Lietuva“ vadovų, populiari Rusijoje ir Baltarusijoje – šalyse, kurias Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) dėl karo Ukrainoje suspendavo pernai.
Pavyzdžiui, sovietmečiu dukart olimpiniu čempionu tapęs buvęs ledo ritulininkas Aleksandras Koževnikovas pasibaigusias planetos pirmenybes pavadino „kiemo varžybomis“, o latvių ir vokiečių medalius – atsitiktiniais rezultatais.
„Net nežiūrėjau šių kiemo varžybų. Nedalyvaujant Rusijai ir Baltarusijai, tiesiog nėra prasmės gadinti akių, neįdomu. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis atsiranda atsitiktinių prizininkų“, – rėžė 64-erių veteranas.
„Raudonoji mašina“ būdavo populiariausia komanda Rusijoje. O šių metų pirmenybes turėjo priimti Sankt Peterburgas, iš kurio ši teisė taip pat atimta dėl karo.
Bet V. Budrauskas nesutinka su ledo ritulio šventės aplenktais ir dėl to dantį griežiančiais rusais, tvirtinančiais, kad čempionatas nebuvo visavertis.
„Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius lankėsi ne tik Tamperėje, kur prieš lemiamas kovas dėl medalių dalyvavo IIHF kongrese. Kelis kartus jis buvo nuvažiavęs ir į Rygą bei stebėjo grupių etapo rungtynes.
Anot V. Budrausko, nors čempionato organizatoriai buvo kritikuojami dėl brangių bilietų, šventės atmosferos tai nesugadino.
„Buvo daug kalbų apie tai, kad nėra rusų ir viskas sugrius – žiūrovų nebus, čempionatai ilgainiui taps nuostolingi. O iš tiesų niekas tų rusų net nepasigedo. Gal IIHF ir prarado rėmėjų iš Rusijos, bet kitais aspektais turnyras buvo visiškai sėkmingas, ir tai nuteikia labai optimistiškai“, – svarstė V. Budrauskas.
Prisibijojo Kinijos
Iš Tamperės jis pats parsivežė kito sezono pasaulio čempionato IB diviziono (trečio pagal pajėgumą) organizavimo teises.
IIHF kongrese patvirtinti planai šešių komandų turnyrą kitų metų balandžio 27 – gegužės 3 d. rengti Vilniuje.
Kartu su šeimininkais varžysis Ukrainos, Kinijos, Estijos, Nyderlandų ir Ispanijos ledo ritulininkai.
Priimti turnyrą geidė ir Kinija, bet galiausiai savo kandidatūrą atsiėmė.
„Jei atvirai, šiek tiek prisibijojome Kinijos konkurencijos. Žinojome, kiek pinigų jie prieš tai siūlė už galimybę rengti moterų pirmenybes. Jeigu panašias sąlygas būtų garantavę ir šiuo atveju, mes nebūtume turėję kuo jas atsverti. Bet kadangi IB divizione žais penkios Europos komandos, galiausiai visai logiška rengti turnyrą mūsų žemyne“, – atsiliepė V. Budrauskas.
Paskutinį kartą Lietuvoje tokio lygio ledo ritulio varžybos vyko prieš penkerius metus.
Tuomet Kaune su tautiečių publika atsisveikinusių veteranų Dainiaus Zubraus ir Dariaus Kasparaičio vedami lietuviai buvo stipriausi.
Vilniuje pasaulio čempionato kovos buvo rengtos du sykius: 2009 ir 2014 metais.
„Manau, organizuojant pirmenybes mums kažkokių didelių naujienų, kurių dar nežinotume, jau nebebus. Svarbiausia, kad tik prisirinktų žmonių. Kaune išėjo puiki šventė, bet tada žaidė mūsų legendos. Jau pajuokavome, kad Dainius turės vėl aprangą vilktis, nebus kur dingti, – dabartinį „Hockey Lietuva“ prezidentą pradėti treniruotis paragino V. Budrauskas. – Šiaip ar taip, tikrai bandysime kovoti dėl kelialapio į aukštesnį divizioną.
Dėl to pirmas uždavinys bus surinkti visus geriausius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedalyvavo čempionate šiemet. Tikimės, kad per metus sustiprės jaunimas, palypės karjeros laiptais į geresnius klubus. Manau, kitais metais turėtume būti stipresni. Tik, aišku, kitos rinktinės sieks lygiai to paties.“
Primename, kad šiemet Lietuvos rinktinei nepavyko išsilaikyti elito prieangiu esančiame IA divizione. Didžiojoje Britanijoje mėnesio pradžioje vykusiame turnyre lietuviai pralaimėjo visas penkerias rungtynes ir užėmė paskutinę vietą.