Lietuvių apgultoje deimantų sostinėje – bandymas klijuoti karatė šukes į olimpinį briliantą

Mirus kiokušin karatė pradininkui Masutatsu Oyamai jo mokiniai pabiro į skirtingas puses, kurdami savus stilius ir organizacijas. Tris dešimtmečius aižėjusią sporto šaką dabar mėginama vienyti po pilno kontakto karatė vėliava. Savaitgalį Belgijoje jėgas palygins keturių konkuruojančių tarptautinių federacijų atstovai. Prasibrauti į planetos pirmenybes bandys ir beveik keturios dešimtys lietuvių.

„Pilno kontakto karatė norima įtvirtinti kaip vienintelį ir visiems aiškų šio kovos stiliaus prekės ženklą. Privalumas tas, kad varžybos – atviros visiems. Tai yra proga išsiaiškinti, kas stipriausi“, – „Delfi“ teigė Lietuvos kiokušin karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas, kuris yra ir Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) tarybos narys.

Dvi dienas Antverpene vyksiančios Europos pilno kontakto karatė taurės varžybos – WKO vadovybės iniciatyva, prie kurios prisišliejo trys paralelinės organizacijos: IFK, KWF ir WKB.

Pradžia buvo padaryta karatė tėvynėje 2013 metais – tuomet įsteigta Japonijos pilno kontakto karatė federacija, nuo to laiko nacionaliniu mastu sujungusi, kaip skelbiama, per tris šimtus įvairių darinių.

Taip siekiama modernizuoti ir įpūsti naujos gyvybės M. Oyamos mokymui, o WKO prezidentas Kenji Midori nepraranda vilties nutiesti jam kelią iki olimpinių žaidynių.

Tiesa, geriausia proga jau buvo praleista. 2021 metų Tokijo olimpiadoje debiutavo nekontaktinė karatė, administruojama ne pačių japonų, o ispanų kontroliuojamos Pasaulinės karatė federacijos (WKF).

Atsarginis variantas pilno kontakto karatė – prisijungimas prie tiek olimpines, tiek neolimpines sporto šakas vienijančios „SportAccord“ organizacijos ir jos rengiamų pasaulio žaidynių.

Nors pripažinimo siekiama drauge, K. Midori nedviprasmiškai įpareigoja savojo kiokušin karatė stiliaus atstovus nepasišiukšlinti ant bendro tatamio.